Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Z. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu.

Z. P. buvo kaltinamas tuo, kad budamas statutiniu valstybes tarnautoju, dirbdamas Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos (toliau tekste PAGD prie LR VRM) direktoriaus pavaduotojo pareigose, 2004-12-31 PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 296 patvirtinto savo pareigybes aprašymo II skyriaus 4 punkte itvirtintu pagrindu atlikdamas vyriausiojo valstybines priešgaisrines priežiuros inspektoriaus pareigas, ir tokiu budu budamas tiesiogiai atsakingas už vyriausiosios valstybines priešgaisrines priežiuros inspekcijos darbo koordinavima ir kontroliavima, iš esmes grubiai pažeisdamas 2002-04-23 redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo nuostatas, konkretizuojant 2003-04-29 Lietuvos Respublikos istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto I skyriaus 3 straipsnyje itvirtintus pagrindinius istatymo viršenybes, lygiateisiškumo, skaidrumo, nuolatinio bendruju pareiguno pareigu vykdymo vidaus tarnyboje principus, grubiai pažeisdamas 2002-12-05 Lietuvos Respublikos priešgaisrines saugos istatymo Nr. IX-1225 I skyriaus 3 straipsnio 2 dalyje itvirtinta pagrindini priešgaisrines saugos užtikrinimo sistemos tiksla – apsaugoti žmogu ir turta nuo gaisru, grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento I skyriaus 3 straipsnyje, be jau aukšciau minetu, itvirtintus nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitus demokratinio administravimo principus, taip pat II skyriaus 11 straipsnio 3 punkte nustatyta tiesiogine pareiga tinkamai organizuoti ir igyvendinti valstybine priešgaisrine priežiura, grubiai pažeisdamas savo pareigybes aprašymo nuostatas, sulaužydamas duota vidaus tarnybos pareiguno priesaika, 2003-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 739 patvirtintu Valstybines priešgaisrines priežiuros nuostatu XI skyriaus 21 straipsnyje itvirtintu pagrindu budamas asmeniškai atsakingas už savo priimamus sprendimus, susijusius su pareigu vykdymu, 2005 metu liepos menesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta diena, vyriausiosios valstybines priešgaisrines priežiuros inspekcijos ( toliau tekste VVPPI ) vyriausiajam specialistui E. T. , atsakingam už objekto – prekybos ir pramogu centro „Babilonas“, esancio Klaipedos/Savitiškio g. 61, Panevežyje, statybu priežiura, nepagristai žodžiu nurode nuo 2005-07-18, šiam išeinant kasmetiniu atostogu, del aukšciau mineto objekto statybos priežiuros susikeisti su VVPPI vyriausiuoju specialistu L. S. . Tesdamas savo kryptinga veikla, Z. P. , 2005-08-11 ryte, iš savo tarnybinio kabineto Nr. 302, esancio Švitrigailos g. 18, Vilnius, fiksuotojo ryšio tarnybiniu telefonu paskambino L. S. , kuriam nurode 2005-08-12, apie 11.00 val., vykti i Panevežio miesta, dalyvauti prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti komisijos darbe, taciau L. S. , atlikus irengtu priešgaisrines saugos priemoniu patikrinima ir del objekte nustatytu akivaizdžiu priešgaisrines saugos priemoniu trukumu atsisakius pasirašyti Panevežio prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti akta, 2005-08-16, apie 11.00 val., L. S. kasmetiniu atostogu metu, apie tai žinodamas, Z. P. , iš savo tarnybinio kabineto Nr. 302, esancio Švitrigailos g. 18, Vilniuje, paskambines pastarajam mobilaus ryšio telefonu, grubiai piktnaudžiaudamas tarnyba, tycia dave neteiseta ir nepagrista nurodyma šiam piktnaudžiaujant tarnyba pasirašyti prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ objekto pripažinimo tinkamu naudoti akta, nors žinojo ir suvoke, kad šiame objekte yra padaryti esminiai priešgaisrines saugos priemoniu pažeidimai bei nukrypimai nuo projektines dokumentacijos praktinio igyvendinimo metu. Ta pacia diena, apie 14.00 val., Utenoje, šalia prekybos centro „Senukai“, esancio J. Basanaviciaus g. 52, Z. P. iniciatyva, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pristacius dokumenta, L. S. , vykdydamas neteiseta ir nepagrista Z. P. nurodyma, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasiraše 2005-08-12 datuota prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ statinio pripažinimo tinkamu naudoti akta. Tesdamas savo iš anksto suderinta, kryptinga nusikalstama veika, siekiant formaliai iš esmes itvirtinti ir pripažinti besalygiška prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ tinkamuma naudojimui, paprašytas savo seno draugo, AB „Ogmios centras“, kuris buvo vienas iš objekto užsakovu, generalinio direktoriaus pavaduotojo B. S. , savo kasmetiniu atostogu metu, ju nenutraukdamas ir neperduodamas savo funkciju vykdyti kitam PAGD prie LR VRM pareigunui, tokiu budu tycia grubiai pažeisdamas 2005-07-29 PAGD prie LR VRM direktoriaus isakymu Nr. 1-233 patvirtinto PAGD prie LR VRM darbo reglamento X skirsnio 129 straipsni, bei 2003-04-29 Lietuvos Respublikos istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto vidaus tarnybos statuto šeštojo skirsnio 33 straipsni, Z. P. , 2005-09-19 14.13 val., vykusio telefoninio pokalbio su E. T. metu, tycia nurode pastarajam, piktnaudžiaujant tarnyba, pasirašyti prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ priešgaisrines saugos signalizacijos priemimo eksploatacijai akta, kuriuo patvirtinamas priešgaisrines signalizacijos atitikimas priešgaisrines saugos bei statybu techniniu reglamentu reikalavimams, nors realiai žinodamas, kad projekte numatytas automatines adresines gaisrines signalizacijos jutikliu skaicius yra nepakankamas, be to ju išsidestymas neatitinka respublikiniu statybos normu reikalavimu, o taip pat yra ir kitu esminiu, su tuo tiesiogiai susijusiu priešgaisrines saugos priemoniu pažeidimu. Esant tokioms aplinkybems, ta pacia diena, t.y. 2005-09-19, apie 15.00 val., E. T. savo tarnybiniame kabinete Nr. 502, adresu Pamenkalnio g. 30, Vilnius, vykdydamas akivaizdžiai tycini, neteiseta ir nepagrista Z. P. nurodyma, pastarojo iniciatyva AB „Ogmios centras“ atstovui, technikos direktoriui, J. H. T. pristacius dokumenta, piktnaudžiaudamas tarnyba, pasiraše 2005 m. rugsejo men. akta Nr. 45041/GSI „Del priešgaisrines signalizacijos pramogu ir prekybos centre „Babilonas“ Savitiškio g. 61, Panevežyje patalpose priemimo eksploatacijai“, tokiu budu vykdant tycinius, neteisetus ir nepagristus Z. P. nurodymus buvo esmingai pažeistas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrine sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomenines paskirties statiniai“, Statybos techninis reglamentas STR 2 01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrine sauga“, Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vedinimas ir oro kondicionavimas“, Respublikine statybos norma RSN 138-92 „Pastatu ir statiniu priešgaisrine automatika“, Respublikine statybos norma RSN 136-92 „Pastatu vidaus priešgaisrinis vandentiekis“, Elektros irenginiu irengimo taisykles bei Bendrosios priešgaisrines saugos taisykles, taip sukeliant, o nelaimes ar gaisro atveju neišvengiant, realios gresmes visuomenes saugumui, žmoniu sveikatai bei gyvybei. Taip Z. P. , tycia viršydamas savo igaliojimus bei neteisetai pasinaudodamas užimama tarnybine padetimi, tycia duodamas akivaizdžiai neteisetus ir nepagristus nurodymus savo tiesioginiams pavaldiniams, grubiai diskreditavo ir sumenkino PAGD prie LR VRM, kaip institucijos, autoriteta, iškraipe ir pažeide nustatyta teisine bei valdymo vykdymo tvarka, piktnaudžiavo tarnybine padetimi, del ko dideles neturtines žalos patyre valstybe.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamaji nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi, kuriuo Z. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam teises dirbti valstybes tarnyboje keturiems metams atemimo bausme. Apelianto manymu, nuosprendis naikintinas del teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems ir del esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu, kurie sukliude teismui išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Prokuroro manymu, teismas padare esminius Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus: vertino kaltinamojo, liudytoju parodymus, specialisto išvada, rašytinius irodymus išsamiai neišnagrinejus bylos aplinkybiu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., kas sukliude teismui išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Nepaisant irodymu vertinimo reikalavimu, nuosprendyje kai kurie irodymai visai neaprašyti ir nevertinti, o kiti irodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, kas salygojo, jog buvo priimtas neteisetas ir nepagristas išteisinamasis nuosprendis.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptare ir neivertino Z. P. parodymu dalyje del automatines gaisrines signalizacijos sistemos priemimo eksploatuoti ir neteiseto nurodymo davimo E. T. aplinkybiu, kuriuos visiškai paneigia liudytojo E. T. parodymai. Teismas taip pat nevertino tarpusavyje kaltinamojo Z. P. ir liudytoju E. T. bei L. S. parodymu, nenurode, kodel minetu liudytoju parodymus, paneigiancius Z. P. parodymus, atmete, o Z. P. parodymus pripažino irodymais. Pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje neaptartos ir nevertintos 2006-01-16 Lietuvos Respublikos VRM tarnybinio patikrinimo del PAGD prie VRM pareigunu veiksmu išvados, kur konstatuojama, kad Z. P. B. S. prašymu 2005-08-16 telefonu skambindamas atostogaujanciam L. S. ir nurodydamas pasirašyti PPC „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti akta, žinojo, jog duoda neteiseta nurodyma bei veikia priešingai tarnybos interesams. Be to, pasak prokuroro, Z. P. , budamas informuotas, kad L. S. nesuraše trukumu sarašo, privalejo iš pastarojo pareikalauti tinkamo pareigu atlikimo ir privalejo žinoti, jog atostogaujantis pareigunas neturi igaliojimu vykdyti tarnybines funkcijas. Apelianto manymu, Z. P. veiksmai, 2005-09-19 savo atostogu metu skambinant E. T. ir prašant priimti užsakovo atstova bei pasirašyti automatines gaisrines signalizacijos priemimo akta, vertintini taip pat kaip neteisetas nurodymas, kadangi Z. P. pavedimai L. S. ir E. T. buvo suprantami kaip aukštesnio vadovo privalomi nurodymai, kuriuos pavaldiniai privalo besalygiškai vykdyti.

Prokuroro teigimu, teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 269 str., 284 str. reikalavimu, specialistus V. K. , V. B. , K. L. , K. S. , kurie ikiteisminio tyrimo metu pateike 2005-11-30 specialisto išvada Nr. 6-100 „Del „Babilono“ atitikties esminiams gaisrines saugos reikalavimams“, teisiamojo posedžio metu prisaikdino ir apklause kaip liudytojus, tuo pažeisdamas ju teises. Taip pat teismas nuosprendyje nurode, kad išvadoje nera atsakyta i pagrindini klausima, kokia neturtine žala patyre del to valstybe, taciau toks klausimas specialistams ir nebuvo užduotas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK 89 str. 5 d. numato, kad specialistas privalo pateikti nešališka išvada ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais. Be to, Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. numatytas dideles žalos požymis yra vertinamasis ir kiekvienu atveju spresti klausima ar padaryta didele žala yra teismo prerogatyva, o šiuo atveju šio klausimo sprendima teismas perkele specialistams. Taip pat skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje neaptarti ir nevertinti Panevežio apskrities administracijos vyr. specialisto liudytojo E. P. parodymai.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad išteisindamas Z. P. , pirmosios instancijos teismas nurode, kad Z. P. parodymais nera pagrindo netiketi, nes jie yra nuoseklus ir sutampa su ivykio aplinkybemis. Nesutinkama ir su teismo išvadomis, jog pilnai tiketina, kad užsitesus PPC „Babilonas“ pastato pridavimui galejo kilti nesklandumu ir Z. P. negalejo buti nuošalyje, o liudytoju E. T. ir L. S. parodymai patvirtina, jog nei vienas iš ju nenurode pastate esanciu konkreciu trukumu, pridavimo akta jie pasiraše, nes tikejo, jog tie trukumai pašalinti ir pasitikejo Z. P. . Be to, teismas nurode, kad Z. P. atostogu metu skambino L. S. , nors pats Z. P. to neparode, o ir iš byloje esanciu PAGD prie LR VRM pareigunu darbo laiko apskaitos žiniarašciu matyti, kad 2005-08-16, kai skambino L. S. , Z. P. dirbo. Faktas, kad PPC „Babilonas“ eksploatacijai buvo priduodamas per tris kartus, byloje negincijamas, ji patvirtina ir byloje esantys trys pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Taciau teismas niekaip nevertino to fakto, kad PPC „Babilonas“ buvo nustatyta eile trukumu, del ko pastatas negalejo buti pripažintas tinkamu naudoti ir del to jo pridavimas turejo užsitesti, kad ištaisyti visus nustatytus trukumus, o Z. P. , nekreipdamas demesio i nustatytus trukumus, veikdamas priešingai tarnybos interesams, neteisetai dave nurodymus pavaldiems pareigunams pasirašyti atitinkamus aktus. Netgi priešingai, teismas padare neteiseta išvada, kad nepaisant nustatytu trukumu, siekiant, kad objekto pridavimas neužsitestu, Z. P. ir turejo taip veikti. Teismo išvada, kad E. T. ir L. S. nenurode konkreciu trukumu ir pridavimo akta pasiraše, nes tikejo, jog tie trukumai pašalinti, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, šiu liudytoju parodymu, o taip pat ir juos patvirtinanciu liudytoju J. P. ir E. P. parodymu, kuriu teismas nuosprendyje išvis neaptare ir nevertino.

Skunde pažymima, kad PPC „Babilonas“ statinyje buvo priešgaisrines saugos trukumai ir liudytojai E. T. bei L. S. teisetai nepasiraše atitinkamu aktu, be ju paciu parodymu, telefoninio pokalbio garso irašo, liudytoju E. P. , J. P. parodymu, 2006-01-16 LR VRM tarnybinio patikrinimo del PAGD prie VRM pareigunu veiksmu išvados, patvirtina ir 2005-11-30 specialisto išvada Nr. 6-100 „Del „Babilono“ atitikties esminiams gaisrines saugos reikalavimams“. Atsižvelgiant i nustatytus esminius trukumus, komisija išvadoje konstatavo, kad PPC „Babilonas“ pastatas neturejo buti pripažintas tinkamu naudoti, taciau teismas šia išvada vertino kritiškai, iš esmes nenurodydamas jokiu motyvu, tik darydamas faktiniu bylos aplinkybiu neatitinkancia išvada, jog komisijos nariai buvo neobjektyvus, kadangi tuo paciu metu vykde savo tiesioginio viršininko nurodymus ir STT Kauno valdybos užduoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurode, kad negalima neatsižvelgti ir i liudytojo V. S. parodymus, kuris nurode daug prieštaravimu del aukšciau pateiktu išvadu. Taciau teismas mineto liudytojo parodymu neaptare, neanalizavo nurodytu prieštaravimu, nevertino ju kartu su kitais irodymais, su 2005-11-30 specialisto išvada Nr. 6-100, todel iš nuosprendžio neaišku, kokias bylai turincias reikšmes aplinkybes šie parodymai patvirtina ar paneigia.

Prokuroro teigimu, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nera surinkta jokiu irodymu, kad kaltinamasis Z. P. butu norejes Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatytu pasekmiu, kad bylos nagrinejimo metu nenustatyta, jog del Z. P. veiksmu butu kilusios kokios nors pasekmes, t.y. padaryta didele turtine ar neturtine žala. Priešingai, liudytoju E. T. , L. S. parodymais, iš dalies paties Z. P. parodymais, telefoninio pokalbio garso irašu negincijamai nustatyta, kad Z. P. žinojo, jog jam pavaldus pareigunai nustate statinio trukumus, del kuriu atsisake pasirašyti atitinkamus aktus, žinojo, kad tie trukumai nera ištaisyti ir kad tu aktu negalima pasirašyti, taip pat žinojo, kad L. S. veikos padarymo metu buvo atostogose ir negalejo priimti jokiu sprendimu, o duodant nurodyma E. T. atostogavo pats Z. P. ir todel negalejo atlikti jokiu su tarnyba susijusiu veiksmu, taciau nepaisant šiu aplinkybiu dave savo pavaldiniams nurodymus pasirašyti atitinkamus aktus, suvokdamas, kad šie jo nurodymai yra neteiseti ir nepagristi, suvokdamas, kad veikia priešingai tarnybos interesams, taciau norejo taip veikti, numate, kad del jo veikimo gali atsirasti BK 228 str. l d. numatyti padariniai, ir nors ju nenorejo, bet samoningai leido jiems atsirasti. Tokiais savo veiksmais Z. P. , užimdamas svarbias ir aukštas pareigas valstybes tarnyboje, diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino valstybines institucijos – PAGD prie LR VRM autoriteta, iškraipe ir pažeide nustatyta teisine bei valdymo vykdymo tvarka, del ko buvo padaryta didele žala valstybei. Taip pat pažymima, kad nors teismas nuosprendyje padare nepagrista išvada, jog nenustatyta, kad Z. P. savo veiksmais butu siekes kokios nors naudos sau, taciau siekimas turtines ar kitokios asmenines naudos yra Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymis, o Z. P. pareikšti kaltinamai del Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d. numatyto nusikaltimo, kuris nereikalauja tokio požymio buvimo kaltininko veikoje, padarymu.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuraturos organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skunda atmete.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis buvo apskusta Lietuvos Aukšciausiajam Teismui. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarti panaikino ir perdave byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Teismo posedyje prokuroras praše apeliacini skunda tenkinti.

Išteisintasis Z. P. ir jo gynejas praše prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos prokuraturos organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre byloje surinktus irodymus, tinkamai juos ivertino ir padare pagrista išvada išteisindamas Z. P. iš kaltinimo pagal LR BK 228 str. 1 d., nepadarius jam veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Tokia išvada objektyviai patvirtina byloje surinkta medžiaga.

Pagal Valstybines priešgaisrines priežiuros darbo organizavimo instrukcijos 41.11 p. VVPPI pareigunai dalyvauja statiniu bei bendruju ar atskiruju statinio inžineriniu sistemu pripažinimo tinkamomis naudoti komisiju darbe. Šiu komisiju darbe turi teise dalyvauti vyriausiasis valstybines priešgaisrines priežiuros inspektorius, jo pavaduotojas, VVPPI skyriu viršininkai. Kiti VVPPI pareigunai turi teise dalyvauti statiniu, taip pat bendruju ar atskirtuju statinio inžineriniu sistemu pripažinimo tinkamomis naudoti komisiju darbe, tik vyriausiajam valstybines priešgaisrines priežiuros inspektoriui pavedus. Z. P. žinojo, jog 2005 m. rugpjucio menesio pradžioje prekybos ir pramogu centras „Babilonas“ bus pateiktas komisijai del jo pripažinimo tinkamu naudoti. Z. P. , budamas PAGD prie VRM direktoriaus pavaduotoju, o kartu ir vyriausiuoju valstybines priešgaisrines priežiuros inspektoriumi, žinojo, jog už šio objekto statybos valstybine priešgaisrine priežiura atsakingas pareigunas E. T. tuo metu atostogaus, žodžiu komisijos darbe dalyvauti pavede VVPPI vyriausiajam specialistui L. S. . Siekdamas, kad L. S. susipažintu su kontroliuojamu objektu, pastarajam pavede kartu su E. T. atlikti objekto priešgaisrini patikrinima. Šis pavedimas buvo ivykdytas 2005 m. liepos menesi. Taigi šiuo atveju nera jokio pagrindo teigti, jog Z. P. veike pažeisdamas teises aktu reikalavimus. Toki teigini patvirtina ir tarnybinio patikrinimo del PAGD prie VRM pareigunu veiksmu išvada, iš kurios matyti, jog, išnagrinejus faktines aplinkybes, išteisintajam inkriminuoti veiksmai pavedant statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijoje dalyvauti L. S. , nebuvo ivertinti kaip tarnybinis nusižengimas.

Liudytojas L. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog 2005 m. rugpjucio 12 d., Panevežyje, dalyvavo pastato pripažinimo tinkamu komisijos darbe. Apžiurejus pastata, visi komisijos nariai buvo pakviesti i restorana, esanti Panevežio centre. Komisijos nariai, kurie neturejo pastabu, pasiraše statinio – prekybos centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti akta. Liudytojas atsisake pasirašyti akta, nes turejo pastabu, jas žodžiu išdeste komisijos pirmininkui. L. S. nuomone, truko automatines gaisro gesinimo signalizacijos davikliu, nebuvo irengta automatine gaisro gesinimo sistema, nebuvo sumontuotos iejimu – išejimu durys. Pietaujant liudytojui skambino Z. P. , kuris domejosi objekto bukle, kas dar be liudytojo nepasiraše akto. 2005 m. rugpjucio 16 d. liudytojui bunant atostogose, jam paskambino Z. P. ir praneše, kad statinio pripažinimo tinkamu naudotis akta pasiraše visi komisijos nariai, pasiule akta pasirašyti ir jam, patikino, jog statybininkai trukumus ištaisys. Liudytojui buvo pristatyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto keli egzemplioriai, kuriuos jis pasiraše. L. S. teige, jog nebutu pasirašes akto, jei Z. P. nebutu paskambines. Galejo ir nepasirašyti akto, taciau pasitikejo išteisintuoju ( t. 4, b. l. 50-51 ).

Z. P. viso proceso metu savo kalte neige, teige, jog neliepe atlikti L. S. neteisetu veiksmu. Lyginant L. S. ir Z. P. parodymus matyti, jog šie asmenys skirtingai aiškina telefoninio pokalbio vykusio tarp ju turini. Liudytojas teigia, jog Z. P. liepe pasirašyti prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti akta, nekreipiant demesio i pažeidimus, o išteisintasis teige, kad gaves nusiskundimu del jam pavaldaus pareiguno veiksmu, bande išsiaiškinti, kodel nebuvo pasirašytas aktas, sieke, kad L. S. tinkamai atliktu savo tarybines pareigas.

Kolegija nemato jokio pagrindo abejoti Z. P. parodymu teisingumu, jie yra nuoseklus, logiški, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nors išteisintojo parodymai ir nesutampa su L. S. parodymais dalyje del telefoninio pokalbio turinio, taciau pastarojo liudytojo parodymu nepatvirtina, o išteisintojo parodymu nepaneigia, jokie kiti byloje esantys irodymai.

Iš liudytojo B. S. parodymu matyti, kad jis praše, jog Z. P. pažiuretu, kad darbai vyktu sklandžiai. Teige, kad statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas nebuvo pasirašytas, taciau nebuvo nurodytos to priežastys, t. y. nenurodyti trukumai ( t. 4, b. l. 52 ). Liudytojas Eugenijus Paliliunas parode, kad buvo „Babilono“ komisijos pirmininku. Nurode, kad buvo nustatyti tam tikri trukumai, tame tarpe ir iš gaisrines puses. Kokie konkreciai trukumai buvo liudytojas negalejo nurodyti. L. S. trukumu raštu nesuraše ( t. 4, b. l. 101 ). Liudytojas Jonas Peceliunas paaiškino, jog dalyvavo priduodant prekybos ir pramogu centra „Babilonas“. Dalyvavo svecio teisemis. Teige, jog trukumus pastebejo L. S. ( t. 4, b. l. 82 ). Liudytojas Kestutis Binkauskas parode, jog L. S. pareikalavo priešgaisrines signalizacijos sistemos ir išbandymo aktu. Liudytojas pažadejo sukomplektuoti reikiamus dokumentus. Šiuos dokumentus jis pristate L. S. ir pastarasis viska pasiraše ( t. 4, b. l. 83-84 ). Aptarti liudytoju parodymai leidžia teigti, jog tam tikri trukumai, L. S. nuomone, buvo, taciau jie nebuvo nurodyti raštu. Taigi visiškai logiškas Z. P. paaiškinimas, jog sužinojes apie galimai L. S. netinkamai atliekamas pareigas, jis jam paskambino ir pareikalavo atlikti viena iš galimu veiksmu, t. y. arba surašyti, kokie trukumai buvo nustatyti, arba pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudotis akta.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad liudytojo V. S. parodymai del nustatytu trukumu nera išsamus ir negali buti laikomi visiškai patikimais. Be to, teismui nekyla abejoniu, kad pasirašant akta pažeidimu buvo (pažeidimu buvimo fakta irodantys duomenys bus detalizuojami ir aptariami toliau). Taciau teismas vadovaujasi liudytojo parodymais toje dalyje, kurioje jis apibudina L. S. kaip labai principinga darbuotoja, taciau kartais linkusi „perlenkianti lazda“, t. y. linkusi kelti nepagristu reikalavimu. (t. 4, b. l. 106) Tokie liudytojo parodymai tik sustiprina teismo isitikinima, kad Z. P. galejo žinoti apie tokias L. S. savybes ir nesant jo rašto del trukumu, galejo itarti, jog pastarasis kele nepagristus reikalavimus.

Pažymetina, kad byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu teigti, kad Z. P. butu žinojes, apie kokius nors realius pažeidimus, kurie neleistu pasirašyti statinio – prekybos centro „Babilonas“ pripažinimo tinkamu naudoti akto. Tokia skunda nagrinejancio teismo išvada patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas L. S. nenurode, jog butu informaves Z. P. apie objekte buvusius trukumus. Iš liudytojo parodymu matyti, kad Z. P. tik domejosi, kokia buvo situacija ir kas dar nepasiraše akto. Kita vertus net jei komisijos darbo diena L. S. išteisintajam ir nurode, kokie trukumai buvo prekybos ir pramogu centre „Babilonas“, tu trukumu jis raštu nesuraše. Taigi Z. P. sužinojes apie akto nepasirašymo fakta iš tiktuju galejo pamanyti, jog aktas yra nepasirašomas ne del nustatytu trukumu, o del galimai neteisetu priežasciu. Be to, pats išteisintasis yra nurodes, jog informacija apie galimai netinkama savo pavaldinio pareigu atlikima sužinojo iš B. S. (šie išteisintojo parodymai nera paneigti jokiais byloje esanciais irodymais), šis liudytojas nežinojo, del kokiu priežasciu nera pasirašomas aktas, tai leidžia teigti, jog jis negalejo informuoti Z. P. apie nustatytus pažeidimus. Ši aplinkybe tik patvirtina išvada, jog išteisintasis skambindamas L. S. nežinojo, apie kokius nors prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ neatitikimus gaisrines saugos esminiams reikalavimams ir projektui.

Aplinkybe, jog L. S. po Z. P. skambucio pasiraše statinio pripažinimo tinkamu naudotis akta, neleidžia teigti, kad Z. P. liepe jam elgtis nesilaikant teises aktuose nustatytu reikalavimu. Priešingai iš Z. P. parodymu, kuriems neprieštarauja, jokie kiti byloje esantys irodymai (išskyrus L. S. parodymus), darytina išvada, jog jis sieke, kad L. S. tinkamai atliktu savo pareigas. Taigi teigtina, jog L. S. netinkamai interpretavo ir suvoke išteisintojo nurodyma ir del šios priežasties pasiraše statinio pripažinimo tinkamu naudotis akta net ir žinodamas, kad statinys neatitinka visu reikalavimu.

Prokuroras teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytoju E. P. , J. P. parodymu, taciau apeliacines instancijos teismo nuomone, šiu liudytoju parodymai neirodo Z. P. kaltes. Šie liudytojai patvirtino, kad L. S. nustate tam tikrus pažeidimus, taciau jie neleidžia daryti išvados, kad išteisintasis liepe L. S. atlikti neteisetus veiksmus. Cia pažymetina, kad kolegija visiškai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nesivadovavo Priešgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamento prie Lietuvos Rerspublikos vidaus reikalu ministerijos komisijos išvada Nr. 6-100, kurioje be kitu trukumu buvo užfiksuota, jog jutikliu skaicius ir išdestymas pastate yra nepakankamas (butent toki trukuma yra nurodes ir L. S. , t. 1, b. l. 130 ). Specialistai atlike tyrima ir pateike išvada Nr. 6-100, joje užfiksuotus duomenis patvirtino, ju kompetencija teismui abejoniu nekelia (taip pat atkreiptinas demesys, kad pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai apklausiant specialistus buvo ištaisyti pirma karta byla nagrinejant apeliacine tvarka). Taciau pats pažeidimu buvimo faktas neirodo Z. P. kaltes, kadangi byloje nera irodymu, kad jis apie realu šiu pažeidimu egzistavima butu informuotas, apie juos butu žinojes.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad Z. P. kalte irodo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp jo ir E. T. . Prokuroras mano, kad iš pokalbio turinio darytina išvada, jog išteisintasis, žinodamas, jog automatines adresines gaisrines signalizacijos jutikliu skaicius yra nepakankamas, ju išdestymas neatitinka respublikiniu statybos normu reikalavimu, o taip pat yra kitu esminiu su tuo tiesiogiai susijusiu priešgaisrines saugos priemoniu pažeidimu, nurode liudytojui pasirašyti akta del priešgaisrines signalizacijos priemimo eksploatacijai. Prokuroras visiškai teisus nurodydamas, kad Z. P. praše E. T. pasirašyti mineta akta, taciau, kolegijos nuomone, telefono pokalbio turinys neleidžia daryti išvados, kad išteisintasis praše liudytojo nesilaikyti teises aktu nustatytu reikalavimu, pats veike ir liepe pavaldiniui veikti priešingai tarnybos tikslams.

Protokole apie telekomunikaciju (elektroniniu ryšiu) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvini tyrima, kontrole yra užfiksuota, kad Z. P. domisi, kodel nebuvo pasirašytas aktas, kokie trukumai buvo nustatyti, o E. T. atsako, kokie trukumai, jo nuomone, buvo nustatyti, kas turetu buti pataisyta. Iš protokolo turinio taip pat matyti, kad išteisintasis buvo isitikines, kad visi darbai buvo padaryti tvarkingai. Tokia teismo išvada pagrindžia protokole užfiksuoti Z. P. teiginiai „Nu bet jie, jie gi ten kažkaip papildomai dare buvo derinimai i kiekviena zakaulka ikišo po davikli.“, „Ir taip jie stropiai apie aštuoniasdešimt prikabino žinai davikliu, kiek buvo numatyta žinai.“, „Nu vis tiek jei realiai žiuret tai ka ten kiekvienai patalpoj jei yra po viena tai ten vis tiek suveiks gesinimas yra dvigubas dviguba sistema. Tokio pavojaus jeigu taip normaliai žiurint nera iš tikruju“ (t. 1, b. l. 63-64). Pažymetina, kad E. T. pokalbio metu išdeste savo nuomone del buvusiu trukumu, o Z. P. bande išsiaiškinti ar jie yra esminiai. Nors išteisintasis ir pasake, kad E. T. pasirašytu akta, taciau jis nenurode, jog liudytojas akta turi pasirašyti net ir esant pažeidimams. Po prašymo pokalbis buvo tesiamas ir Z. P. išsake savo nuomone apie E. T. nurodytus faktus. Pats E. T. pasake, kad žiures formaliai (pirmosios instancijos teisme liudytojas paaiškino, jog tai sakydamas jis turejo omenyje, kad bus veikiama pagal teises aktu reikalavimus ( t. 4, b. l. 49 ). Jokiu prieštaravimu išteisintasis del tokio pašnekovo pasisakymo neišreiške, kategoriškai nenurode pasirašyti akto. Taigi kolegija ivertinusi pokalbio turini sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pokalbis vertintinas kaip tarnybinis, kurio metu buvo aiškinamasi del nesklandumu susijusiu su prekybos ir pramogu centro „Babilonas“ pridavimu, diskutuojama del trukumu masto.

Kitaip vertinti užfiksuoto pokalbio tarp Z. P. ir E. T. neleidžia ir pastarojo liudytojo parodymai duoti pirmosios instancijos teisme. Liudytojas E. T. pirmosios instancijos teisme parode, kad 2005 m. rugsejo menesi, Z. P. nurode nuvykti i prekybos ir pramogu centra „Babilonas“. Buvo neperduota gaisro signalizacija. Nuvykus i statini iškilo abejoniu, kad sumontuota nepakankamai davikliu, jam asmeniškai norejosi daugiau davikliu. Aktas nebuvo pasirašytas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad po kurio laiko ne tarnybos tikslais yra lankesis prekybos ir pramogu centre „Babilonas“ ir jam susidare ispudis, jog situacija tuo metu buvo nepasikeitusi. Jo subjektyviu manymu situacija nebuvo pasikeitusi ir po to, kai J. H. T. patikino, jog trukumai buvo ištaisyti. E. T. paaiškino, jog Z. P. jam paskambino ir pasake, kad priimtu J. H. T. bei pasirašytu akta. Pastarajam atvykus pasiraše akta, taciau nebuvo isitikines del sistemos irengimo teisingumo. Apklausos metu liudytojas teige, jog Z. P. prašyma suprato kaip nurodyma, nes viršininko ignoravimas nera gerai. Nurode, kad teises aktu reikalavimai yra netobuli, nekonkretus ir ju vykdymas abejotinas. E. T. nebuvo tikras del trukumu (t. 4. b. l. 48-50 ).

Vertinant liudytojo parodymus kartu su jau anksciau mineto pokalbio turiniu teigtina, kad pats E. T. nebuvo isitikines trukumu tikrumu. Liudytojas visais atvejais kalbedamas apie trukumus pažymi, kad tai yra jo manymas. Abejones liudytojo atliekamu pareigu kokybe, jo kompetencija kelia ir tai, kad liudytojas teige, jog jam asmeniškai norejosi daugiau davikliu. Konkreciu trukumu E. T. raštu neišdeste, nepagrinde savo „asmeninio noro“ del didesnio davikliu skaiciaus jokiais aiškesniais argumentais. Kita vertus jis pats teige, kad teises aktai yra netobuli, dviprasmiški, ju vykdymas yra neaiškus. Taigi visiškai logiška, kad bendraudamas su Z. P. jis išsake savo nuomone apie teises aktu reikalavimus ir ju igyvendinima konkrecioje situacijoje, o Z. P. savo. Aplinkybe, kad liudytojas Z. P. nuomone suprato kaip teigini ir ji susiejes su prašymu palaike tai reikalavimu pasirašyti jam pateikta akta, negali buti pagrindas teigti, jog Z. P. iš jo reikalavo atlikti neteisetus veiksmus.

Iš esmes, kolegijos nuomone, liudytojo E. T. ir išteisintojo Z. P. parodymai nesiskiria, skiriasi tik tu paciu žodžiu vertinimas, kuris yra nulemtas šiu asmenu individualiu savybiu bei susiklosciusiu objektyviu aplinkybiu. Visiškai nera itikinamas E. T. paaiškinimas, jog jis pasiraše akta, nes „viršininko ignoravimas nera gerai“. Toks paaiškinimas leidžia abejoti E. T. galimybe priimti faktines aplinkybes atitinkanti sprendima, adekvaciai vertinti vadovo susirupinima institucijos veikla bei bandyma išsiaiškinti kylancias problemas. Tai leidžia teigti, kad liudytojas iš tikruju del savo asmeniniu savybiu, vadovo autoriteto sureikšminimo, galejo neteisingai suvokti Z. P. prašymo esme.

Tiesa baudžiamojoje byloje yra nustatinejama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek skunda nagrinejantis teismas vertino ikiteisminio tyrimo metu surinkus irodymus ir padare atitinkamas išvadas. Nagrinejamu atveju jos prieštarauja daliai Lietuvos Respublikos VRM tarnybinio patikrinimo del PAGD prie VRM pareigunu veiksmu išvadu, taciau atkreipiamas demesys, kad baudžiamojoje byloje esanti išvada yra tik vienas iš irodymu šaltiniu, ji neturi jokios teismams ipareigojancios galios. Šios išvados teiginiai yra paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisminio nagrinejimo metu ištirtais ir patikrintais irodymais. Besalygiškas išvadoje itvirtintu duomenu pripažinimas irodymais paneigtu viena iš pagrindiniu teisines valstybes principu – teisinguma vykdo tik teismai. Taip pat pažymetina, kad istatymai numato griežtesnius reikalavimus renkant bei vertinant irodymus baudžiamojoje byloje nei atliekant tarnybini patikrinima.

Ivertinus visas aptartas aplinkybes, nera jokio pagrindo teigti, kad Z. P. padare nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Pažymetina, kad Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo vienas iš privalomu sudeties požymiu yra dideles žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Žala gali buti tiek turtine, tiek neturtine. Nagrinejamu atveju nustacius, kad Z. P. nepiktnaudžiavo savo tarnybine padetimi, neviršijo savo igaliojimu, žalos klausimas tampa išvestiniu ir todel nenagrinetinas, t. y. nenustacius Z. P. kaltes, negali buti sprendžiamas ir žalos (jos dydžio) klausimas.

Prokuroras visiškai teisus, kad i Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius neieina siekimas turtines ar kitokios asmenines naudos. Minetas požymis yra butinas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. sudeciai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. P. nesieke sau naudos, yra pertekline, taciau nekeicia nuosprendžio esmes, sprendimui itakos neturejo.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tenkinti apeliacini skunda del jame nurodytu motyvu nera pagrindo, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymiu.

Vilniaus apygardos prokuraturos organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacini skunda atmesti.