Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance ES Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance ES Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė, kaip administratorius, tinkamai atliko visas jai pagal įstatymą priskirtas pareigas. Atsakovė, organizuodama namo techninę priežiūrą, atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų apžiūrą. Apžiūrų metu yra fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.

Daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) yra numatyta renovacija. Atsakovė, kaip namo administratorius, fiksavo pastebėtus defektus ir pateikdavo namo savininkams susipažinimui. Namo gyventojai 2018-01-10 susirinkime apsvarstė atsakovės pateiktus namo defektus ir nutarė, kurie defektai bus pašalinti renovuojant namą. 2018-01-31 protokolu įformintas gautas gyventojų sutikimas dėl investicijų plano patvirtinimo, o tai reiškia, kad namas bus renovuojamas. Namo administratorius iki renovacijos likviduoja avarijas, didesnių darbų nedaro, kadangi didesnius darbus atlikti yra numatyta per renovaciją, išskyrus atvejus, kai gaunamas gyventojų prašymas dėl didesnių darbų atlikimo. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas - atsakomybę be kaltės. Ieškovė neįrodė padarytos žalos dydžio, nes jos pateikti įrodymai nepatvirtina, kokia apimtimi buvo padaryta žala, ir kad būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus. Įvykis negalėjo padaryti didelės žalos, kadangi vanduo per ventilį tik lašėjo. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance ES Lietuvos filialą, laikotarpiui nuo 2019-04-25 iki 2020-04-25 apdraudė gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys įrodymai – 2019-10-09 Pranešimas apie žalą (žalos Nr. 318517-0301-1-001), Pranešimas apie draudimo išmoką, fotonuotraukos, Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, patvirtina, kad buvo įvykio metu 2019-10-08 buvo aplietos lubos, sienos. Ieškovė, nustačiusi buto sugadinimą, reikalingus atlikti remonto darbus, paskaičiavo nuostolį butui, išmokėjo trečiajam asmeniui 962 Eur žalos atlyginimą (2019-10-10 draudimo išmokos mokėjimo nurodymas).

Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, tačiau savo žalos dydžio paskaičiavimų nepateikė, apsiribojo abstrakčiais paaiškinimais (Civilinio proceso kodekso, toliau–CPK) 178 str.). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog apliejus dalį lubų ir sienos, turėjo būti perdažytos visos sienos, lubos. Žalos dydį grindžia Turto žalos įvertinimo skaičiuokle, fotonuotraukomis. Todėl laikytina, jog atsakovė nepaneigė ieškovės nustatyto žalos dydžio (CPK 178 str.)

Civilinio kodekso (toliau–CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu atvejus skolininko kaltė nepreziumuojama. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Pagal šias normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 2.247 str., 6.249 str.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio dalyje, doktriną, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pranešime konkrečiai nurodytas vandens prasiskverbimo židinys įjungus šildymą iš per stogą einančios šiluminės trasos (pradėjo lašėti vanduo ir apliejo lubas, sienas). Gavę pranešimą atsakovės tarnybos darbuotojai nedelsiant nuvyko į vietą ir nustatė, kad palėpėje laša termofikatas pro ventilio tarpinę. Pastatė ventilio rankenėlę į taisyklingą padėtį ir nustojo lašėti (Užduotis-Paskyra Nr. 19-10-0427).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (-) yra žemiau palėpės.

CK 4. 83 straipsnyje apibrėžtos butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Straipsnyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų; turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams; privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (1, 2, 5 dalys). Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Atsakovės veikla yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais. Pagal nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Atsakovė į bylą pateikė 2018-01-31 Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, jog namas rengiamas renovacijai. Namo administratorius iki renovacijos likviduoja avarijas, didesnius darbus atlikti yra numatyta per renovaciją, išskyrus, jeigu yra gaunamas gyventojų prašymas dėl didesnių darbų atlikimo. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 str. 1 d.) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Viena iš administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (4.3 punktas).

Atsakovės į bylą pateiktas 2019-05-16 Statinio apžiūros aktas Nr. KA-1649-2019, patvirtina, kad atsakovė nuolatos periodiškai tikrina pastato techninę būklę, o nustačiusi gedimus juos šalina. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2019-10-09 gavusi pranešimą apie gedimą, atsakovės tarnybos darbuotojai nedelsiant nuvyko į vietą ir pašalino vandens pratekėjimo priežastį. Todėl galima spręsti, kad atsakovė, būdama namo administratoriumi, reagavo į registruotus įvykius ir atliko darbus, atliko pastovią namo priežiūrą, o nustačiusi gedimus juos šalindavo. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas sukėlė žalą trečiajam asmeniui.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog už trečiajam asmeniui kilusią žalą yra atsakinga būtent UAB „Kauno būsto valda“.

Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su atsakovės UAB „Kauno būsto valda“ argumentais, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, rodančių, kad bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų prižiūrėtojas neatliko kokių nors veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos trečiojo asmens turto sugadinimui. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad ieškovė neįrodė administratoriaus neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp administratoriaus bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsiradusios žalos. Ieškovei neįrodžius civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų - neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakovei nekyla prievolė subrogacijos tvarka atlyginti žalą dėl turto sugadinimo.

Ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškinio netenkinant, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybė pašto išlaidų šioje byloje neturėjo.

Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.