- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-330-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15354-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- M. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui M. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje G. V., dėl paramos pilnamečiui sūnui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl išlaikymo pilnamečiam sūnui priteisimo iš vieno iš tėvų.
(duomenys neskelbtini) gimė M. V., kurio tėvas M. V., o motina G. V.. Kauno miesto apylinkės teismo 1996-02-06 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš M. V. priteistas išlaikymas sūnui M. V. ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas M. V. 2009-12-08 sulaukė pilnametystės, mokosi Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos 4D (12) klasėje, pajamų ir turto neturi, yra išlaikomas tik motinos, tėvas atsisako gera valia suteikti materialinę paramą, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą. Kadangi pamokos mokykloje užtrunka iki 14 val. – 15 val., namų darbams reikia skirti dar 2 val. – 3 val., papildomai laiko reikia skirti visuomeninei veiklai, ieškovas neturi galimybės dirbti ir užsidirbti.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo priteisti iš tėvo M. V. 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-08, kai jis sulaukė pilnametystės, iki mokysis gimnazijoje bei aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų. Teismo posėdžio metu ieškovas sumažino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš tėvo M. V. 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30, kol baigs gimnaziją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30, kol baigs Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją. Teismas iš atsakovo valstybei priteisė 144 Lt žyminio mokesčio, 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 560,79 Lt išlaidų, teikiant ieškovui garantuojamą teisinę pagalbą.
Teismas konstatavo, kad pagal teismų praktiką vidurinės mokyklos moksleivis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Atsakovas M. V. privalo prisiimti pareigą tuo laikotarpiu išlaikyti savo sūnų, o ne perkelti išlaikymo naštą vienai motinai.
Teismas nustatė, kad ieškovo tėvas M. V. turi aukštąjį išsilavinimą, provizoriaus specialybę, dirba UAB „Sanoswiss“ farmacinės veiklos vadovu ir UAB „Čelestina“ kokybės sistemų vadovu, gauna virš 1 700 Lt darbo užmokestį, nuosavybės teise valdo du butus Kauno m. sav., eksploatuoja du automobilius. Ieškovo motina G. V. dirba Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje, uždirba 2 600 Lt per mėnesį, nuosavybės teise valdo butą Vilniaus m. sav., turi vieną keleivinį automobilį. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas kas mėnesį moka 500 Lt dydžio kredito įmokas bankui, bei ieškovo poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalingą sumą (trečiojo asmens nurodytą 1 000 Lt), teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia skirti sūnui 400 Lt išlaikymą, kol jis baigs gimnaziją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą dalyje dėl priteistos paramos ieškovui dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo atsakovui paramą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30, kol ieškovas baigs Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai netyrė, kokio dydžio reali parama apskritai ieškovui yra reikalinga. Taip pat ignoravo ieškovo tėvų turtines padėtis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam reikalingos 1 000 Lt paramos dydį. Ieškovo motina per mėnesį uždirba 2 600 Lt, ieškovo išlaikymui išleidžia 1 000 Lt, todėl kyla pagrįsta abejonė kaip ieškovo motina iš likusių pinigų pati pragyvena.
2. Pagal teismų praktiką ieškovo poreikių patenkinimui yra pakankama 800 Lt parama kas mėnesį. Atsižvelgiant į ieškovo tėvų turtinės padėties proporcijas, sumą, reikalingą ieškovo poreikių patenkinimui bei taikant 0,18 koeficientą, atsakovas turėtų teikti ieškovui 306 Lt, o tretysis asmuo – 494 Lt dydžio paramą per mėnesį.
3. Atsakovas per mėnesį gauna tik 1 700 Lt darbo užmokesčio, iš kurio 500 Lt sumoka bankui už suteiktą kreditą, todėl jam pragyvenimui lieka tik 1 200 Lt per mėnesį. Iš šios sumos atsakovas turi išlaikyti turimą turtą, sumokėti už komunalines paslaugas ir dar prasimaitinti, todėl teismo sprendimu iš atsakovo priteita išlaikymo ieškovui suma yra nepakeliama finansinė našta.
Atsiliepimas
Ieškovas M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad teismas tinkamai įvertino abiejų ieškovo tėvų turtines padėtis, į bylą buvo pateikti visi būtini dokumentai. Susumavus ieškovo tėvų turto vertę, atsakovo turto vertė buvo net 71 165 Lt didesnė nei trečiojo asmens turimo turto vertė. Atsakovui priklausė ir žemės sklypas, esantis Jonavos r. sav., Salusių k., Upės g. 9, tačiau jis neaiškiais pagrindais buvo padovanotas atsakovo motinai, kas leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo siekiama pabloginti savo turtinę padėtį, kad išvengti prievolės dėl išlaikymo vykdymo. Ieškovui reikalingos paramos dydį aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo ieškovo motina. Be to, tiek teismui, tiek atsakovui buvo pateikta ieškovo mėnesinių išlaidų paskaičiavimo lentelė. Atsakovo argumentai dėl to, kaip išgyvena iš savo atlyginimo ieškovo motina, yra nepagrįsti bei nepagarbūs, kadangi ieškovo šeimoje yra įdiegtas taupumas, atsakingai skaičiuojami finansai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo motina papildomai remia ir ieškovo seserį, atsakovo dukrą, studijuojančią dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje. Visas gaunamas pajamas atsakovas skiria tik savo poreikių tenkinimui. Be to, ieškovo motinos darbas yra terminuoto pobūdžio, t.y. truks vėliausiai iki 2011 m. vasario mėn. Nėra jokio pagrindo mažinti teismo priteistą išlaikymo dydį, o atsakovo pateikti jo bei trečiojo asmens turtinės padėties proporcingumo paskaičiavimai yra neteisingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad nepageidauja pasinaudoti CPK 322 str. (įst. red. iki 2011-10-01) numatyta galimybe ir prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nuo 2011-10-01 įsiteisėjo CPK 322 str. redakciją, kuria numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliantas, nei ieškovas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikia, apeliacinio skundo argumentai didžiąja dalimi atkartoja atsikirtimo ieškiniui argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis skundo nagrinėjimas nėra būtinas.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Teisė į paramą pilnamečiam vaikui reglamentuota CK 3.194 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, apibrėžė nepilnamečių vaikų išlaikymo ir paramos teikimo (išlaikymo) institutų esminis skirtumas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai aiškinama, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir šis klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad priteisiant paramą pilnamečiam vaikui pagal analogiją taikytinos išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisimą reglamentuojančios teisės normos.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino ir taikė CK 3.192 str. 2 d. normą, ignoruodamas atsakovo ir trečiojo asmens turtines padėtis, nepasisakė dėl ieškovui reikalingos paramos dydžio, netyrė, kokio dydžio reali parama apskritai yra reikalinga sūnui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui, gimusiam 1991-12-08, iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30, pagrįstai pasirėmė suformuota teismų praktika ir konstatavo kad vidurinės mokyklos moksleivis negali savęs išlaikyti, nes mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007), bei pripažino, kad ieškovui, tapusiam pilnamečiu 2009-12-08 ir besimokančiam Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos 11-12 klasėje, reikalinga abiejų tėvų parama.
Teismas sprendimo motyvuose nekonkretizavo, kokio dydžio parama reikalinga ieškovui; ieškinyje ieškovas nurodė 1 000 Lt sumą. Iš ieškovo pateikto išlaidų paskaičiavimo lentelės matyti, kad vien ieškovo išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, telekomunikacijos ryšiams ir internetui ir pan. sudaro 738,01 Lt; kartu su kitomis išlaidomis (matematikos korepetitoriui, vairavimo kursams, laisvalaikiui, rūbams transportui ir pan.) ieškovo poreikiams tenkinti reikalinga 2 300 Lt per mėnesį suma (b.l. 12-13). Pažymėtina, kad ieškovas yra pažangus moksleivis, socialiai aktyvus, ruošėsi studijoms Britanijoje (b.l. 79, 82-83), stipendijų ar kitokios paramos bendro lavinimo mokyklos moksleivis negauna. Ieškovas vasaros atostogų metu dirbo, užsidirbo 1 147,26 Lt nuo 2010 m. birželio iki spalio (b.l. 85), t. y. stengėsi prisidėti prie šeimos išlaidų. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovo nurodyta reikalinga jo būtiniausių poreikių tenkinimui kas mėnesį 1 000 Lt suma nurodyta sąžiningai, ji nėra per didelė ir atitinka abiejų tėvų galimybėms. Apeliantas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004) išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, arba 800 Lt, tačiau nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paramos būtinumo ir dydžio pilnamečiam besimokančiam vaikui. Kaip jau buvo paminėta, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir paramos pilnamečiam vaikui institutai yra skirtingi, todėl priteisiant paramą pilnamečiam ieškovui teismas pagrįstai nesivadovavo išlaikymo nepilnamečiam dydžio orientaciniu kriterijumi. Be to, 18-19 metų gimnazijos moksleivio poreikiai yra didesni: tiek fiziologiniai poreikiai (maistas, maisto papildai, vaistai), tiek poreikiai, susiję su būtinumu tinkamai pasirengti brandos egzaminams (mokymo priemonės, internetas, ryšio paslaugos, papildomos pamokos, transportas ir kt.).
Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 178, 185 str.), nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos; apelianto vertinimu, neįtikėtina, kad trečiasis asmuo G. V., uždirbdama 2 600 Lt per mėnesį, išleidžia šalių sūnaus išlaikymui 1 000 Lt ir iš likusių lėšų pragyvena. Pažymėtina, kad ieškovas gyvena kartu su motina jos išlaikomas, t. y. ji suteikia vaikui galimybę gyventi jos nuosavame bute, apmoka jam skirtą komunalinių išlaidų dalį, telefoninio ryšio ir interneto paslaugas; šeimos išlaidos maistui taip pat bendros. Vaiko motina turi automobilį, t. y. yra didelė tikimybė, kad ji teikia sūnui ir dalį transporto paslaugų, kas taip pat reikalauja tam tikrų išlaidų kurui, automobilio transporto priežiūrai ir pan. Kaip jau buvo paminėta, ieškovo paskaičiavimais vien išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, telekomunikacijos ryšiams, internetui ir pan. sudaro 738,01 Lt per mėnesį, taigi argumentas, kad ieškovo motina sūnaus išlaikymui išleidžia ne mažiau 1 000 Lt per mėnesį neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo teismo ir motinos turtinę padėtį ir netinkamai paskirstė paramos teikimo naštą tarp tėvų, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei leidžia jo turtinė padėtis, išlaikymas turi būti tiesiogiai proporcingas jo gaunamoms pajamoms ir turtinei padėčiai. Nors teismas pažymėjo, kad apeliantas, be 1 700 Lt darbo užmokesčio, nuosavybės teise turi du butus Kaune bei du automobilius, jis padarė išvadą, kad ieškovo motina G. V. (darbo užmokestis 2 600 Lt, vienas butas, kuriame gyvena šeima ir vienas automobilis) turi galimybę teikti sūnui didesnę jam reikalingos paramos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui reikalingos paramos dydis yra 1 000 Lt ir apeliantas įpareigotas mokėti sūnui po 400 Lt per mėnesį, faktiškai teismo sprendimu ieškovo motinai priskirta teikti 600 Lt paramą, t. y. priešingai, nei teigia apeliantas, prievolė teikti sūnui paramą paskirstyta proporcingai kiekvieno iš tėvų darbo užmokesčiui.
Apelianto argumentas, kad jis, gaudamas tik 1 700 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, iš kurio sumoka 500 Lt už banko suteiktą kreditą, todėl jam pragyvenimui lieka tik 1 200 Lt, iš kurių jis turi išlaikyti turtą, mokėti už komunalines paslaugas bei prasimaitinti, todėl jam paskirstyta paramos dalis nėra proporcinga jo turtinei padėčiai ir turi būti sumažinta iki 200 Lt, atmetamas. Pažymėtina, kad atsakovas buvo paėmęs kreditą antro buto Kaune pirkimui; teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad antrame bute niekas negyvena, nurodė, kad planuoja antrą butą parduoti (b.l 88-89); esant tokioms aplinkybėms, išlaidos, susijusios su antro buto įsigijimu ir išlaikymu, negali būti vertinamos, kaip būtinos atsakovo išlaidos; be to atsakovas turi realią galimybę gauti papildomas pajamas iš antro buto nuomos ar jį pardavus.
Apelianto nurodytas CPK 270 str. 5 d. 1 p. pažeidimas (teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad tenkina ieškinį iš dalies, nors faktiškai patenkino jį visiškai) nesudaro pagrindo iš esmės teisingo teismo sprendimo panaikinimui (CPK 328 str.).
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Duomenų apie šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme – 7,25 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pašto išlaidos iki 10 Lt nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.