- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- A5.-903-783/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas
- Kategorijos
sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, atstovei Svetlanai Žemčiugovai, administracinėn atsakomybėn traukiamai A. Č., jos atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, susituokusi, individualios įmonės savininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. buvo kaltinama tuo, jog ji, būdama individualios įmonės savininke, 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė sąlygas ir leido dirbti įmonės naudai E. J. Č. nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir apie tai neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio, 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
A. Č. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusižengimų nepripažino. Parodė, jog kartu su savo sutuoktiniu E. J. Č. 2003 metais įkūrė individualią įmonę, atsidarė alaus barą, jame prekiauja alumi ir įvairiais užkandžiais prie alaus. Įmonei baldus, įrangą pirko iš bendrų šeimos lėšų, visos prekės alaus barui bendru sutarimu taip pat perkamos iš jų šeimos ir įmonės lėšų. Neneigia, jog vienu metu sutuoktinis E. J. Č. buvo įdarbintas įmonėje barmeno pareigose, tačiau tuo metu bare buvo prekiaujama ne tik alumi, bet ir karštais užkandžiais, buvo reikalinga nuolatinė pagalba. Paskutinius keliolika metų E. J. Č. įmonėje nedirba, bet dalyvauja įmonės veikloje, dažnai būna bare, prireikus ją pakeičia prie baro, plauna indus, padeda kituose darbuose, bet konkretaus grafiko, kada jis turi dirbti ar tiesioginio pavaldumo tarp jos ir jo nėra. Šiuo metu įmonės apyvarta yra panašiai apie 1000 Eur per mėnesį, pelną už 2018 metus, apie 2000 Eur, išsimokėjo 2019 m. rugsėjo mėnesį ir panaudojo šeimos reikmėms. Su sutuoktiniu E. J. Č. yra susituokę ir šiuo metu, gyvena kartu viename name. Parodė, jog sutuoktiniui E. J. Č. už tai, kad būna bare, prekiauja alumi, padeda prie kitų darbų bare nėra mokamas joks atlyginimas, gautas įmonės pelnas, sumokėjus privalomus mokesčius valstybei, panaudojamas bendriems šeimos reikmėms. Paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 10 d., kuomet sutuoktinis buvo bare ir pardavinėjo alų, ji trumpam buvo išėjusi su reikalais į miestą, o po kelių dienų ji buvo iškviesta į Valstybinę mokesčių inspekciją, jos pareikalauta įvairių įmonės dokumentų, nurodyta surašyti paaiškinimą dėl E. J. Č. darbo bare. Paaiškinimo turinį, ką turi rašyti, jai padiktavo pareigūnas.
Liudytojas E. J. Č. parodė, jog su sutuoktines prieš 16 m. įkūrė individualią įmonę, visą tą laiką baras prekiavo alumi. Patvirtino, jog į įmonę investavo abiejų lėšas, abu šioje įmonėje ir dirbo, tai yra sutuoktinė dirbo, o jis jai prireikus padėdavo. Vienu metu buvo ir įsidarbinęs, jam buvo mokamas atlyginimas, tačiau tai buvo tuo metu, kai bare buvo gaminami karšti užkandžiai. Vėliau jiems darbo inspekcijos pareigūnai paaiškino, jog jie yra sutuoktiniai, įmonė yra šeimos verslas ir jokių sutarčių nereikia. O 2019 m. rugsėjo 10 d. atėjusiai inspektorei pardavė alaus, neišmušė kvito, už kurio laiko nuėjęs į mokesčių inspekciją parašė paaiškinimą apie tai, kad nuo 2003 m. dirba barmenu kiekvieną dieną nuo 7 iki 17 val., tačiau šiuo paaiškinimu jis nurodė baro veikimo laiką, o ne tai, kad jis dirbo. Liudytojas parodė, jog sudarytų darbo grafikų, kada jis turi pradėti ir baigti darbą,, nebuvo, pavaldumo tarp jo ir sutuoktinės nebuvo, jis ją pakeisdavo prie baro laikas nuo laiko, kai to reikėdavo, taip pat dirbdavo ir kitus darbus, bet ne už kas mėnesį mokamą užmokestį, o tik padėdamas sutuoktinei.
2019 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo A. Č. individualioje įmonėje metu alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prie baro dirbo ir alų pardavinėjo E. J. Č.. (7-8 b. l.)
2019 m. rugsėjo 13 d. A. Č. Panevėžio valstybinei mokesčių inspekcijai paaiškino, jog jos vyras E. J. Č. dirba barmeno pareigose nuo 2003 m., į jo pareigas įeina prekyba alumi, prekių priėmimas, indų suplovimas, patalpų valymas, darbas kasos aparatu, jam užmokestis mokamas nereguliariai, kai turi pinigų. A. Č. pareigūnui nurodė, jog apie tai, kad mokami pinigai E. J. Č., finansiniuose dokumentuose neatspindi, taip pat paaiškino, jog sutarčių su sutuoktiniu nesudarinėjo, nes jai Kauno darbo inspekcija pakonsultavo, kad sudaryti sutarčių su sutuoktiniu nereikia. (10 b. l.)
2019 m. rugsėjo 13 d. E. J. Č. Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai paaiškino, jog A. Č. IĮ barmenu dirba nuo 2003 metų, darbo diena yra nuo 7 val. iki 17 val. paaiškino, jog bare jis dirba kasos aparatu ir prie alaus pilstymo įrangos, darbo tvarka yra šeimos rangos būdu, ją sutarė patys. Teigė, jog bare dirba dviese, nes vienam dirbti yra per sunku, mano, jog leidimo dirbti nereikia, lėšos iš baro veiklos teka į bendrą šeimos biudžetą. (12 b. l.)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazėje apie E. J. Č. įdarbinimą A. Č. individualioje įmonėje nėra. (14, 15 b. l.)
E. J. Č. ir A. Č. susituokė 1975 m. gruodžio 12 d. (34 b. l.), 2003 m. liepos 7 d. buvo įkurta A. Č. individuali įmonė (36 b. l.), 2003 m. liepos 9 d. įmonė įregistruota Mokesčio mokėtojų registre (37 b. l.), A. Č. individualioje įmonėje E. J. Č. buvo įdarbintas nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d., įmonė už E. J. Č. mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. (39-40 b. l.)
2018 metų A. Č. individualios įmonės įplaukos buvo 13 270,38 Eur, išlaidos – 11131,61 Eur, pelnas (neatskaičius mokesčių) – 2 138,77 Eur. (42-44 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo samprata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. A. Č. individualiai įmonei priklausančio alaus baro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dirbo ir alų pardavinėjo individualios įmonės savininkės A. Č. sutuoktinis E. J. Č., su šiuo asmeniu nebuvo sudaryta darbo sutartis, nustatyta tvarka apie darbo sutarties sudarymą nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. Č. individualią įmonę įkūrė santuokos su E. J. Č. metu 2003 metais, įmonės įkūrimui buvo panaudotos bendros šeimos lėšos ir turtas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. ir 2019 m. rugsėjo 10 d., kada buvo fiksuotas liudytojo E. J. Č. darbo atvejis, gyveno santuokoje su E. J. Č., pajamos, gaunamos iš baro veiklos, nuo 2003 metų, kada įkurta įmonė, buvo ir yra naudojamos šeimos interesais. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių įrodymų, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis, tai yra A. Č., be kito sutuoktinio E. J. Č. žinios ar prieš jo valią, nepateikta įrodymų, jog E. J. Č. buvo sudarytas darbo grafikas, kurio jis privalėjo laikytis dirbdamas alaus bare, jam būtų numatyta atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, kas patvirtintų pavaldumą tarp atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo, taip pat nenustatyta, jog tarp sutuoktinių buvo susitarta dėl darbo užmokesčio dydžio ir E. J. Č. už darbą buvo reguliariai mokamas fiksuotas darbo užmokestis. Tai, kad viskas buvo daroma bendrai, iš esmės patvirtina ir abiejų sutuoktinių A. Č. ir E. J. Č. paaiškinimai 2019 m. rugsėjo 13 d., iš kurių galima padaryti išvadą dėl bendro sutarimo valdant įmonę ir naudojant gaunamą pelną. Vien paaiškinimuose esančių sąvokų „įmonėje dirba barmeno pareigose <...> į jo pareigas įeina prekyba alumi <...> nereguliarai sumoku už darbą, kada turiu pinigų“ (10 b. l.) ar „dirbu nuo 2003 m. rugsėjo mėn. <...> barmenu. <...> dirbu su kasos aparatu ir alaus pilstymo įranga“ (12 b. l.) nedaro šios administracinėn atsakomybėn traukiamos A. Č. veikos nelegalia, tokiems santykiams, pagrįstiems santuoka ir bendros jungtinės nuosavybės valdomu turtu, vienam iš sutuoktinių savo vardu įkūrus individualią įmonę, atskirų darbo sutarčių tarp sutuoktinių sudarinėti nėra pagrindo. Todėl administracinio nusižengimo byla ir dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo A. Č. atžvilgiu yra nutraukiama nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo požymių. Kita vertus, pažymima, jog Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalies 1-3 punkte yra apibrėžtos šios įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, tarp kurių yra ir Valstybinė mokesčių inspekcija, pareigos nustačius nelegalaus darbo atvejį (jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą (1 p.) ir įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas (2 p.)), tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė įrodymų, jog A. Č. po to, kai 2019 m. rugsėjo 10 d., pasak institucijos, nustatė nelegalaus darbo atvejį, būtų taikiusi šias įstatyme numatytas priemones. Pažymėtina ir tai, jog šiame Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatyta galimybė pačiai institucijai, nustačiusiai nelegalaus darbo atvejį, taikyti administracinę atsakomybę įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui (55 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ANK 95 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą prieš A. Č. dėl administracinio nusižengimo, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukti nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.