Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-515-213/2013

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-10-08
Bylos Nr.: 2-515-213/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00114-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vita Lučkauskaitė
Atsakovas: Viktoro G
Trečiasis asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-515-213/2013m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00114-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 116.1. (S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 8 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Jolitai Mastebrockienei,dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Gyčiui Normantui,atsakovų Viktoro G. G. ir A. G. atstovui adv. Eglei Krikščiūnienei,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginant viešąjį interesą ieškinį atsakovams Viktorui G. G. ir A. G., trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras gindamas viešąjį interesą prašė įpareigoti statytoją Viktorą G. G. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 3,0401 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus ūkinį pastatą (3,8 m x 5,0 m) ir priestatą prie ūkinio pastato (5,0 m x 7,0 m).

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-09-13 Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-09-10 raštas Nr. (23.34)-2D-13006 „Dėl statinių miškų ūkio paskirties žemėje Zelvės kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje". Rašte buvo nurodyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-02-22 Viktorui G. G. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110222-00023 dėl savavališkos statinio statybos - ūkinio pastato (3,8 m x 5,0m) ir priestato prie ūkinio pastato (5,0 x 7,0 m). 2011-03-14 reikalavimu „Pašalinti savavališkos statybos padarinius" Nr. RE-135 buvo pareikalauta iki 2011-09-30 pašalinti savavališkos statybos padarinius: demontuoti pastatytą ūkinį pastatą ir priestatą prie ūkinio pastato, šis terminas buvo pratęstas, tačiau patikrinus 2012-08-14 buvo nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti ir reikalavimas neįvykdytas. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad prašomi nugriauti statiniai priskirtini prie nesudėtingų statinių, todėl statybą leidžiantis dokumentas - įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam projektui – šiuo atveju minėtų statinių statybai neprivalomas. Tačiau rašte buvo nurodyta, kad šiuo atveju statytojas pažeidė kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybas miškų ūkio paskirties žemėje, imperatyvias nuostatas, ribojančias statybas miškų ūkio paskirties žemėje - Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d.

Prokuratūros ieškinyje taip pat nurodyta, kad iš 2011-02-22 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-110222-00023 ir jo priedų matyti, jog 2011-02-21 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-357, kuriame užfiksuota, jog 2011-02-18 atlikus patikrinimą nustatyta, kad ūkinis pastatas pastatytas už namų valdos sklypo ribų, t.y. miškų ūkio paskirties sklype kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), statytojas V.G. G.. Ūkinis pastatas rastinis, vieno aukšto, stogas šlaitinis, išmatavimai 3,8x5 m, statybos metai 2001. Prie šio pastato priblokuotas garažas (sandėlis), vieno aukšto, sienos medinės karkasinės, stogas šlaitinis, išmatavimai7x5 m. baigtas statyti 2005 metais. Nurodyta, kad iš VĮ Registrų centras išrašo (registro Nr. 42/6543) apie žemės sklypą kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog jame nėra registruota pastatų. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą šiuo metu registruotos A. G. vardu, registravimo pagrindas - 2012-10-10 dovanojimo sutartis Nr. RJ-3492. Anksčiau sklypas priklausė V. G. G. 1999-08-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-459, Apskrities viršininko 2000-07-05 įsakymo Nr.2324-79 pagrindu. Iš Registrų centras išrašo (registro Nr. 42/6544) apie žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog jame registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai neregistruoti. Nuosavybės teisės į sklypą ir gyvenamąjį namą šiuo metu priklauso A. G. minėtos 2012-10-10 dovanojimo sutarties pagrindu. Anksčiau sklypas priklausė Viktorui G. G. - 1999-08-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-459, Apskrities viršininko 2000-07-05 įsakymo Nr.2324-79 pagrindu. Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki dovanojimo sutarties buvo registruotos V.G. G. 2011-06-27 deklaracijos apie statybos darbu užbaigimą pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad iš VĮ Registrų centro dokumentų matyti, jog 1999-08-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7-459 V. G. G. iš G. K. pirko 3,2593 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame miškas sudaro 3,2089 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2000-05-25 V.G. G. pateikė prašymą pakeisti dalies jam priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti iš miško paskirties į kitą valdą. 2000-06-26 potvarkiu Nr. 82 Elektrėnų savivaldybės meras patvirtino V. G. G. žemės sklypo detalųjį planą. Pagal jį numatyta esamame 3,2953 ha sklypo plote suprojektuoti 0,2129 ha ploto namų valdos sklypą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai. Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-05 įsakymu Nr.2324-79 atsižvelgiant į minėtus V.G. G. prašymą ir Detalųjį planą 3,2593 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas kadastro nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į 3,0401 ha žemės sklypą, kuriam suteiktas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir palikta miškų ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir 0,2192 ha žemės sklypą kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis iš miškų ūkio pakeista į kitos paskirties (namų valdai). Padalijus žemės sklypą, 3,0401 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ( kurį sudaro 3,0057 ha miško ir 0,0344 ha keliai) nustatyta žemės sklypo naudojimo sąlygos - miško naudojimo apribojimai - 30057 kv. m. Nurodė, kad 2000-07-14 Viktorui G. G. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 486, kuriuo leista žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statyti gyvenamąjį namą ir 5,03x3,83 ploto pagalbinį pastatą. Gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo šiauriniame kampe, pagalbinis - sklypo pietrytiniame kampe. Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos gautų dokumentų matyti, jog 2009-12-18 įsakymu buvo patvirtintas detalusis žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriuo iš esmės pakeista 2000-06-26 Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu Nr. 82 patvirtintame detaliajame plane bei 2000-07-14 V.G. G. išduotame leidime vykdyti statybos darbus Nr. 486 numatyta gyvenamojo namo statybos vieta, numatant jį pietvakariniame sklypo kampe. Ūkinis pastatas detaliajame plane nenumatytas. Pagal šį detalųjį planą, 2011-01-24 Elektrėnų savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą statytojui V.G. G. Nr. LNS-06-110124-00005 pagal kurį žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) leista statyti gyvenamąjį namą. Statyti ūkinio pastato nenumatyta. Inspekcijos 2012-12-12 išvadoje Nr. G-(1.15)-2D-18457 nurodyta, jog pagal 2000-07-14 statybos leidimo Nr. 426 išdavimo metu galiojusios organizacinio tvarkomojo reglamento STR 1.07.01:1999 "Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka" (Žin., 1999, Nr. 84-2510; 2000, Nr. 11-273) A priedo „Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo, sąrašas" redakcijos 3.2 punktą, vieno aukšto ūkio pastatams iki 50 m užstatyto ploto, šiltnamiams, atskirai stovintiems žiemos sodams ir kitiems gyvenamojo namo priklausiniams kaimo sodybose (gyvenamojo namo priestatas nėra jo priklausinys) statybos leidimas buvo neprivalomas, tačiau juos buvo galima statyti suderintame sklypo plane numatytoje vietoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012-10-09 rašte Nr. R2-2657 nurodyta, jog į žemės sklypą kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini) Kazokiškių k.v., patenka Kaišiadorių miškų urėdijos Paparčių girininkijos 136 kvartalo 7-10 ir 12-15 taksaciniai sklypai, į žemės sklypą kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini) Kazokiškių k.v., patenka Kaišiadorių miškų urėdijos Paparčių girininkijos 136 kvartalo 7, 13 ir 14 taksaciniai sklypai, kurie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti pagal 2002 metų miškų inventorizacijos duomenis. Kaišiadorių miškų urėdijos Paparčių girininkijos 136 kvartalo 7-10 ir 12-15 taksacinių sklypų ribos, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nėra tikslintos. Laiko, kad pagal šiuo metu galiojančią Miškų įstatymo 2 str. 3 d. (galioja nuo 2001 04 25 (Žin., 2001, Nr. 35-1161) miško žemė - tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Analogiškai miško žemę apibrėžė ir ankstesnės Miškų įstatymo 3 str. nuostatos, o pagal galiojančią Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį (galioja nuo 2004-02-21 , Žin., 2004, Nr. 28-868) 26 str. 1 d., miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Nurodė, kad iš esmės analogiškai miškų ūkio paskirties žemę apibrėžė ir ankstesnės Žemės įstatymo 40 str. nuostatos, galiojusios ūkinio pastato statybos metu (2001 m.). Pagal nuo 2000-05-24 galiojusią redakciją (Žin., 2000, Nr. 42-1191), Miškų ūkio paskirties žemę sudaro 1) mišku apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus; 2) kita miško žemė: neatžėlusios biržės, degimai, retmės, laukymės, dykynės, kvartalų ir priešgaisrinės linijos, proskiebiai; 3) žemė, kurią užima miško keliai, medienos sandėliai ir kiti miškų ūkio poreikiams naudojami pastatai bei įrenginiai; 4) žemė, skirta miškui įveisti; 5) žvėrių pašarų aikštelės, miškuose įsiterpusios kitos žemės naudmenos. Akivaizdu jog šių straipsnių nuostatos, susijusios su įvardijimo, kokio tipo pastatai gali būti miško žemėje, savo esme nesikeitė: ankstesnėje redakcijoje (iki 2004-02-21) tai „miškų ūkio poreikiams naudojami" pastatai, vėliau, nuo 2004-02-21 "su mišku susiję" pastatai.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 (Žin., 2006, Nr. 30-1050) aiškindamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Tai reiškia, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal paminėtą teisinį reglamentavimą leistina tik specializuotų statinių statyba ir įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia joje statyti kitokius statinius, taigi tokia žemė negali būti urbanizuojama. Toks teisės aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. (556)- 714/2010, LVAT 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A(556)-1048/2010, LVAT 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. P(525) -115/2011). Nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog minėtos Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos dėl su mišku, miškų ūkiu nesusijusių pastatų statybų miškų ūkio paskirties žemėje negalimumo, kuriuos minėtu 2006-03-24 nutarimu išaiškino Konstitucinis teismas, galiojo ūkinio pastato, jo priestato statybų metu (2001 metais, 2005 metais), jos galioja ir šiuo metu. Kadangi įstatymas turi aukštesnę teisinę galią nei Vyriausybės nutarimu patvirtinti reglamentai, akivaizdu, kad jais remtis ir pateisinti pastatų, nesusijusių su miškų ūkio veikla statybą miškų ūkio paskirties žemėje negalima. Nurodė, kad ūkiniai pastatai, nors ir be leidimo statybai galėjo būti statomi, suderintame sklypo plane numatytoje vietoje. Šiuo atveju, šie pastatai - ūkinis pastatas ir jo priestatas buvo pastatyti kitoje vietoje nei numatyta 2000-06-22 Detaliajame plane ir 2000-07-14 statybos leidime (statinio projekte), jie buvo pastatyti kitame sklype.

Šalies argumentai

Ieškinyje taip pat nurodė, kadangi ūkinis pastatas (3,8 m x 5,0m) ir priestatas prie ūkinio pastato (5,0 x 7,0 m) neteisėtai pastatyti miškų ūkio paskirties žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Zelvės kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, spręstinas neteisėto statybos padarinių šalinimo klausimas. Šiuo atveju taikytinos Civilinio kodekso 4.103 str. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės" normos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Kaip minėta, teisės aktai draudė ir draudžia statybas miško žemėje, todėl laikytina, kad ūkinio pastato ir jo priestato statyba pažeidžia minėtų teisės aktų - Miškų įstatymo 2 str. 3d., (redakcija nuo 2001-04-25) ir Žemės įstatymo 26 str. ld. (redakcija nuo 2004-02-21, ) ar 40 str. (redakcija nuo 2000-05-24)) reikalavimus. Nurodė, jog Statybos įstatymo 28 ir 28¹ straipsniai reglamentuoja neteisėtos statybos (savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą) padarinių šalinimo klausimus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ūkinio pastato ir jo priestato statybai statybos leidimas nebuvo reikalingas ir jų neteisėtumas kyla dėl prieštaravimo minėtiems teisės aktams, kad pagal galiojančius įstatymus statybos miško žemėje nėra galimos, taikytinos Statybos įstatymo 28 str. 7d. 2p., 28 (1) str. 2d. lp. numatytos normos numatančios neteisėtai pastatytų statinių nugriovimą. Pagal jas statytojas, ar kiti Statybos įstatymo 28 str. l d. l p. numatyti asmenys, įpareigotini kaltų asmenų lėšomis nugriauti pastatus ir sutvarkyti statybvietę. Šiuo atveju, kadangi statybos vykdytos be statybą leidžiančio dokumento, kaltu asmeniu laikytinas išimtinai statytojas V.G. G.. Pažymėjo, kad Teismų praktikoje yra pasisakyta apie tai, kad statybos ribojimai miško žemėje yra proporcingi, suderinami su savininkų nuosavybės teisių apsaugos ir asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principais, bei nepažeidžia viešojo intereso pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012). Šiuo atveju V.G. G., įgydamas nuosavybės teisėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą minėta 1999-08-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7-459, vėliau ėmėsi veiksmų dėl sklypo padalijimo ir dalies sklypo paskirties pakeitimo, tuo siekdamas realizuoti statytojo teisę būtent sklype su pakeista paskirtimi. Dėl šių priežasčių jis teisėtų lūkesčių realizuoti statytojo teises miško ūkio paskirties žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįgijo ir negalėjo įgyti. Nurodė, jog Statybos įstatymo 28 str. 11d., o taip pat ir 28¹ str. 7d. statybinės medžiagos ir statybinės atliekos, likusios nugriovus neteisėtai pastatytus statinius (jų dalis), yra šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų asmenų nuosavybė. Kaip minėta, 2012-10-10 dovanojimo sutartimi Nr. RJ-3492 žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovį neteisėtai pastatyti Ūkinis pastatas ir priestatas savininke tapo A. G.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei pagal minėtą dovanojimo sutartį A. G. įgytame sklype įgijo minėtą sklypą, o duomenų apie jame esančius ūkinį pastatą su priestatu nėra, laikytina, jog A. G. minėta sutartimi kartu su žemės sklypu nuosavybėn įgijo ir ūkinį pastatą su priestatu. Kaip minėta, ūkinis pastatas ir priestatas statyti 2001 -2005 metais. Remiantis Gyventojų registro duomenimis V. G. G. ir A. G. susituokė 2000-06-24. Santuokos metu įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Dėl šių priežasčių atsakovu šioje byloje be V. G. G. trauktina ir A. G.

Nurodė, kad yra akivaizdu jog paminėtais administraciniais aktais - 2000-06-22 patvirtintu detaliuoju planu ir 2000-05-07 įsakymu padalinus žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) j du sklypus ir naujai suformuoto žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustačius kitą pagrindinę naudojimo paskirtį, buvo siekiama realizuoti statytojo teises būtent pastarajame. Būtent šiame sklype pagal 2000-06-22 Detalųjį planą ir 2000-07-14 statybos leidimą buvo numatyta gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba, o 2009-12-18 patvirtinus naują detalųjį planą ir jo pagrindu 2011-01-24 išdavus naują statybos leidimą, ūkinio pastato statyba nenumatyta. Kaip minėta, ūkinis pastatas ir jo priestatas pastatyti ne tik, kad ne toje vietoje, kur buvo numatyta pagal minėtus 2000-ųjų metu detalųjį planą ir statybos leidimą, bet ir apskritai kitame žemės sklype, t.y. miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype statybų nenumatė nė vienas iš paminėtų administraciniais aktais patvirtintu teritorijų planavimo dokumentų. Ginčyti kurį nors administracinį aktą nėra pagrindo, todėl šiuo atveju taikytinas bendras 10 metų ieškininės senaties terminas. Nurodė, kad prokuratūra apie galimą pažeidimą sužinojo tik 2012-09-12, todėl senaties termino nepraleido.

Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškiniu nėra ginčijami administraciniai aktai, todėl nėra taikytinas sutrumpintas 1 mėnesio senaties terminas, o prokuroras šiuo atveju pateikė teismui ieškinį gindamas viešajį interesą, nes pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės. Šių vertybių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Teisės aktų, reglamentuojančių šių vertybių apsaugą bei naudojimą pažeidimas, laikytinas viešojo intereso, kurį būtina ginti, pažeidimu. Ieškinyje prokuroras nurodė, kad prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu.

Atsiliepimas

Atsakovų V.G. G. ir A. G. atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko poziciją išdėstyta atsiliepime. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad Ūkinis pastatas su priestatu pradėtas statyti dar 2001 m. Ieškovas kreipėsi i Teismą tik 2013 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus dvylikai metų nuo Ūkinio pastato su priestatu statybos pradžios. Atsakovai negalėjo protingai tikėtis, jog praėjus tokiam ilgam laiko tarpui bus teisme keliamas ūkinio pastato su priestatu statybos teisėtumo klausimas bei reikalaujama jį nugriauti. Akivaizdu, kad tokie ieškovo siekiai ir veiksmai neužtikrina jau susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo, sumenkina pasitikėjimą valstybės institucijomis bei tuo pačiu pačia valstybe. Nurodė, kad su ieškovo ieškiniu yra pateiktas 2012-09-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimasis į Vilniaus apygardos prokuratūrą „Dėl statinių miškų ūkio paskirties žemėje Zelvės kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje" Nr. (23.24)-2D-13006. Šio kreipimosi pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2013 m. sausio mėn. pateikė ieškinį teismui. Taigi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos parengė kreipimąsi praėjus daugiau nei 10 metų nuo Ūkio pastato su priestatu statybos ir toks uždelstas administracinio subjekto kreipimasis į Vilniaus apygardos prokuratūrą taip pat nėra ir negali būti pateisinamas bei toleruojamas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesi nuo įpareigojimo termino pabaigos pati turi teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališko statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2011 -12-30. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į teismą nesikreipė ir tik 2012-09-10 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o prokuratūra, kaip minėta ieškinį pateikė tik 2013 metų sausio mėnesį, t.y. praėjus net 4 mėnesiams nuo inspekcijos kreipimosi į prokuratūrą. Pripažintina, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio trukmės terminas yra ieškinio senaties terminas, kurio saistomas ir prokuroras, kuris ketina kreiptis ir kreipiasi į teismą viešojo intereso apsaugos tikslu. Ieškovas ieškinyje neneigia, kad apie galimą pažeidimą jis sužinojo 2012-09-12. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas vieno mėnesio ieškinio trukmės terminą yra praleidęs, todėl ieškiniui taikytina ieškinio senatis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nesutika su ieškovu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas bendrasis dešimties metų trukmės ieškinio senaties terminas, nes bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) taikytinas tik tuo atveju, jeigu pareikštam reikalavimui nėra numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, o CK 1.125 straipsnio 2 dalis leidžia sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustatyti ne tik CK, bet ir kituose įstatymuose. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, t. y. pagrindas atmesti reikalavimą dėl jo įsisenėjimo, nepaisant jo pagrįstumo. Bylos atveju ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimas visiškai paneigtų susiklosčiusių teisinių santykių stabilumo principą, teisėtų lūkesčių principą, pažeistų viešąjį interesą, neatitiktų ieškinio senaties instituto tikslų. Nurodė, kad ūkinis pastatas su priestatu laikytini nesudėtingais statiniais ir statybą leidžiantis dokumentas — įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam projektui - šių statinių statybai nėra privalomas. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnis pateikia miško sąvoką, pagal kurią mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdynai, siauros — iki 10 metrų pločio — medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Taigi miškas nėra statiškas darinys ir vienu metu jis gali atitikti miškui keliamus reikalavimus, o kitu metu neatitikti. Nurodė, kad į bylą pateiktas 2012-10-09 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos raštas, iš kurio matyti, jog į Žemės sklypą patenka Kaišiadorių miškų urėdijos Papirčių girininkijos 136 kvartalo 7-10 ir 12-15 taksaciniai sklypai, registruoti pagal 2002 miškų inventorizacijos duomenis. Papildomai nurodoma, kad šių taksacinių sklypų ribos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nėra tikslintos. Mano, kad pagal ieškovo byloje pateiktus įrodymus visiškai nėra aišku, ar Ūkinio pastato su priestatu statybos metu (2001 m.) Žemės sklype buvo miškas, atitinkantis miškui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu ginčui spręsti teisiškai aktuali situacija egzistavusi iki ginčo statinių statybos. Nurodė atsiliepime taip pat ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-18 nutartyje {civilinės bylos Nr. 3K-3-148/2013) pažymėjo, jog Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus {įnter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo. Proporcingumo principas reiškia, kad {statymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų {vedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti „teisingą pusiausvyrą" tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr. pvz., Depalle v. France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozaciolu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009). Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje irgi pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pageidimas, taip pat pageidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (pv?., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Ūkinis pastatas su priestatu pagal savo pobūdį nėra sudėtingas statinys, kuris buvo pradėtas statyti daugiau nei prieš dešimt metų. Ūkinis pastatas nėra pastatytas saugomoje ar kokios kitokioje ypatingos reikšmės teritorijoje. Be to, statinys pastatytas privačioje žemėje. Pripažintina, kad ieškovas ieškiniu neįrodė, kad ieškiniu siekiamas pritaikyti pažeistų teisių gynimo būdas yra būtent efektyviausia, tinkamiausia ir proporcingiausia teisinė priemonė ir jog kitais būdais ir esančiomis priemonėmis iškilusių ginčytinų klausimų jau nebegalima išspręsti. Atsakovų manymu, šiuo atveju viešasis interesas nėra pažeidžiamas, o įpareigojimas statinį nugriauti šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Posėdžio metu atsakovų atstovė papildomai nurodė, kad ginčo statiniai stovi miško paskirties žemėje ir ginčo dėl to nėra. Anksčiau tokiam statiniui statyba leidžiančio dokumento nereikėjo. Čia yra pastatytas ko gero ūkinis pastatas. Nurodė, kad jis nebuvo statomas su atsakovams išduotu statybos leidimu ir tokiam statiniui jokio leidimo nereikėjo. Tas priestatas yra kaip garažas. Atsakovai sutikdami, kad tas statinys nėra toks koks turėtų būti bando susitvarkyti dokumentus. Sandėliavimas būtų po stogu pagal projektinę dokumentaciją. Ten yra rastinis namas todėl yra nesudėtinga vieną sieną išrinkti. Šitas statinys nėra labai toli nutolęs nuo gyvenamojo namo. Jis faktiškai yra susijęs su gyvenamuoju namu. Jis bus panašus į sandėlį. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Šalies argumentai

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė nurodė, kad pilnai sutinka su pareikštu ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Nesutinka su tuo, kad pareikštas ieškinys yra tąsa nepareikšto inspekcijos ieškinio. Nurodė, kad miškas yra vertybė kuri turi būti ginama prokuroro, todėl ir kreipėsi į prokuratūra. Nurodė, kad miške statyba negalima ir jokia statyba negali būti vykdoma. Nurodė, kad atsakovų parengtas projektas dėl statinio rekonstrukcijos neturėtų būti patvirtintas, nes tokia statyba negalima miško paskirties žemėje. Nurodė, kad Statybos įstatymo 28 str. siejamas su savavališkos statybos padarinių šalinimu, o ieškinys teikiamas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms todėl ieškinio senatis negali būti kildinama iš šio straipsnio. Iš foto nuotraukos ir matosi, kad už medžių yra gyvenamasis namas. Čia jokios medienos veiklos nesiruošiama vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Žemės sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurio tikslinė naudojimo paskirtis yra „miškų ūkio“ nuosavybės teise nuo 2012-10-10 priklauso atsakovei A. G., o nuo 2000-07-05 iki 2012-10-10 priklausė atsakovui V.G. G., o žemės sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurio tikslinė naudojimo paskirtis – kita ir kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas taip pat nuo 2012-10-10 priklauso atsakovei A. G., o nuo 2000-07-05 iki 2012-10-10 priklausė atsakovui V.G. G.,ii statiniai (b.l. 24-29).

2011-02-22 atsakovui V. G. G. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110222-00023, kuriame nurodyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas nustatė, jog statinys (jo dalis) - Ūkinis pastatas su priestatu, išorės matmenys – ūkinis pastatas 3,8 x 5,0 m, priestatas prie ūkinio pastato 5,0 x 7,0 m adresu (duomenys neskelbtini) pastatyti savavališkai ir pareikalavo iš statytojo Viktoro G. G. sustabdyti statinio (jo dalies) – Ūkio pastato su priestatu adresu (duomenys neskelbtini) statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Taip pat nurodė šiame akte, kad statybą leidžiančio dokumento nėra, o statybos leidimas Nr. 426, išduotas 2000-07-14 statyti gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2005-07-14. Nurodė, kad pagalbinis ūkio pastatas pastatytas sklype Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistas statybos įstatymo 15 str., 5 dalies 3 punktas. Nustatytas pažeidimas – statinys ar jo dalis statomas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje – ūkinis pastatas pastatytas ne projekte numatytoje vietoje (b.l. 12-19). 2011-03-14 atsakovui V. G. G. taip pat buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo buvo pareikalauta iš atsakovo iki 2011-09-30 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. demontuoti pastatytą ūkinį pastatą su priestatu, esančius (duomenys neskelbtini)s kaime, žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-21). 2011-09-27 atsakovas pateikė prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (b.l. 22), terminas buvo pratęstas iki 2011-12-30 o 2012-08-14 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad statytojas V. G. G. reikalavimo demontuoti ūkinį pastatą su priestatu bei pateikti statybą leidžiantį dokumentą neįvykdė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančiame atsakovei A. G. yra pastatytas ūkinis pastatas (3,8 m. x 5,0 m) ir priestatas prie ūkinio pastato (5,0 m x 7,0 m). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Dl-812 (Žin. 2010, Nr.115-5903), priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas" 1 lentelėje nustatytus parametrus, pastatai be gyvenamųjų patalpų, neviršijantys 50 kv. m. ploto, priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Todėl ūkinis pastatas (3,8 m x 5,0m) ir priestatas prie ūkinio pastato (5,0 x 7,0 m), laikytini I grupės nesudėtingais statiniais. Vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32- 788, 2001, Nr. 101-3597) 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu statybą leidžiančiu dokumentu naujo nesudėtingo statinio statybos atveju yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" (Žin., 2010 Nr. 116- 5944) 6 priedo 3 punkte numatyta, kad įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui statant naują nesudėtingą statinį privalomas, jeigu yra statomas I grupės nesudėtingas statinys kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame vykdytos aukščiau minėtos statybos nėra nei kultūros paveldo objekto teritorijoje, nei kultūros paveldo vietovėje, statybą leidžiantis dokumentas - įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam projektui - minėtų statinių statybai neprivalomas. Tačiau statybos miškų ūkio paskirties žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Zelvės kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje pažeidžia kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybas miškų ūkio paskirties žemėje, imperatyvias nuostatas, ribojančias statybas miškų ūkio paskirties žemėje - Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d. Iš 2011-02-22 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-110222-00023 ir jo priedų matyti, jog 2011-02-21 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-357, kuriame užfiksuota, jog 2011-02-18 atlikus patikrinimą nustatyta, kad ūkinis pastatas pastatytas už namų valdos sklypo ribų, t.y. miškų ūkio paskirties sklype kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), statytojas V. G. G.. Ūkinis pastatas rastinis, vieno aukšto, stogas šlaitinis, išmatavimai 3,8x5 m, statybos metai 2001. Prie šio pastato priblokuotas garažas (sandėlis), vieno aukšto, sienos medinės karkasinės, stogas šlaitinis, išmatavimai 7x5 m. baigtas statyti 2005m.

Ginčas tarp šalių vyksta dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog minėti statiniai, statyti 2001 metais ir 2005 metais buvo statomi miško paskirties žemėje. Atsakovai nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad ta vieta, kurioje stovi ginčo objektai yra miškas ir pilnai atitinka miško sąvoką. Pagal šiuo metu galiojančią Miškų įstatymo 2 str. 3 d. (galioja nuo 2001 04 25 (Žin., 2001, Nr. 35-1161)) miško žemė - tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Analogiškai miško žemę apibrėžė ir ankstesnės Miškų įstatymo 3 str. nuostatos. Pagal galiojančią Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį (galioja nuo 2004-02-21 , Žin., 2004, Nr. 28-868) 26 str. 1 d., miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Paminėtina, kad iš esmės anlogiškai miškų ūkio paskirties žemę apibrėžė ir ankstesnės Žemės įstatymo 40 str. nuostatos, galiojusios ūkinio pastato statybos metu (2001 m.) Antai, pagal nuo 2000-05-24 galiojusią redakciją (Žin., 2000, Nr. 42-1191), Miškų ūkio paskirties žemę sudaro 1) mišku apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus; 2) kita miško žemė: neatžėlusios biržės, degimai, retmės, laukymės, dykynės, kvartalų ir priešgaisrinės linijos, proskiebiai; 3) žemė, kurią užima miško keliai, medienos sandėliai ir kiti miškų ūkio poreikiams naudojami pastatai bei įrenginiai; 4) žemė, skirta miškui įveisti; 5) žvėrių pašarų aikštelės, miškuose įsiterpusios kitos žemės naudmenos. Akivaizdu jog šių straipsnių nuostatos, susijusios su įvardijimo, kokio tipo pastatai gali būti miško žemėje, savo esme nesikeitė: ankstesnėje redakcijoje (iki 2004-02-21) tai „miškų ūkio poreikiams naudojami" pastatai, vėliau, nuo 2004-02-21 "su mišku susiję" pastatai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 (Žin., 2006, Nr. 30-1050) aiškindamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Tai reiškia, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal paminėtą teisinį reglamentavimą leistina tik specializuotų statinių statyba ir įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia joje statyti kitokius statinius, taigi tokia žemė negali būti urbanizuojama. Toks teisės aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. (556)- 714/2010, LVAT 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A(556)-1048/2010, LVAT 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. P(525) -115/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog minėtos Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos dėl su mišku, miškų ūkiu nesusijusių pastatų statybų miškų ūkio paskirties žemėje negalimumo, kuriuos minėtu 2006-03-24 nutarimu išaiškino Konstitucinis teismas, galiojo ūkinio pastato, jo priestato statybų metu (2001 metais, 2005 metais), jos galioja ir šiuo metu. Todėl darytina išvada, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, kad atsakovas V.G. G. pastatydamas aukščiau paminėtus statinius miško ūkio paskirties žemėje pažeidė imperatyvias įstatymų leidėjo nuostatas, reglamentuojančias statybą tokios paskirties žemėje, todėl šie statiniai ir turi būti nugriauti.

Atsakovų atstovė prašė šioje byloje taikyti vieno mėnesio ieškinio senatį, nurodydama, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos pati turi teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališko statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2011 -12-30. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į teismą nesikreipė ir tik 2012-09-10 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o prokuratūra, kaip minėta Ieškinį pateikė tik 2013 n. sausio mėn., t.y. praėjus net 4 mėnesiams nuo inspekcijos kreipimosi į prokuratūrą. Nurodė, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio trukmės terminas yra ieškinio senaties terminas, kuriuo saistomas ir prokuroras, kuris ketina kreiptis ir kreipiasi į teismą viešojo intereso apsaugos tikslu. Ieškovas ieškinyje neneigia, kad apie galimą pažeidimą jis sužinojo 2012-09-12. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas vieno mėnesio ieškinio trukmės terminą yra praleidęs. Nesutinka su ieškovu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas bendrasis dešimties metų trukmės ieškinio senaties terminas, nes bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) taikytinas tik tuo atveju, jeigu pareikštam reikalavimui nėra numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, o CK 1.125 straipsnio 2 dalis leidžia sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustatyti ne tik CK, bet ir kituose įstatymuose. Tiek prokuroras, tiek trečiojo asmens atstovė nesutiko su šiais argumentais ir nurodė, kad šioje byloje nėra ginčijami administraciniai aktai, atsakovas V.G. G. turėjo 2000-06-22 patvirtintą detalųjį planą ir 2000-05-07 įsakymu padalinus žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) į du sklypus ir naujai suformuoto žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustačius kitą pagrindinę naudojimo paskirtį, statytojas realizavo savo teises būtent pastarajame. Būtent šiame sklype pagal 2000-06-22 Detalųjį planą ir 2000-07-14 statybos leidimą buvo numatyta gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba, o 2009-12-18 patvirtinus naują detalųjį planą ir jo pagrindu 2011-01-24 išdavus naują statybos leidimą, ūkinio pastato statyba nenumatyta. Kaip minėta, ūkinis pastatas ir jo priestatas pastatyti ne tik, kad ne toje vietoje, kur buvo numatyta pagal minėtus 2000-ųjų metu detalųjį planą ir statybos leidimą, bet ir apskritai kitame žemės sklype, t.y. miškų ūkio paskirties žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype statybų nenumatė nė vienas iš paminėtų administraciniais aktais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų. Todėl ir turėtų būti taikytinas bendras ieškinio senaties terminas.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus dėl senaties termino taikymo šioje byloje, konstatuoja, kad šalims neginčijant administracinių aktų, o nagrinėjimu atveju nustačius, kad savavalinė statyba miško paskirties žemėje prieštarauja ne priimtiems administraciniams aktams bet imperatyvioms įstatymo nuostatoms, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra taikomas 1 mėnesio senaties terminas numatytas Statybos įstatyme, o taikytinas bendras 10 metų senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas, nes kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Vilniaus apygardos prokuratūra apie teisės pažeidimus aukščiau paminėtame sklype buvo informuota 2012-09-10, o ieškinys teisme gautas 2013-01-14.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojanti Statybos įstatymo 2010-07-02 nauja redakcija įsigaliojo nuo 2010-10-01. Šios redakcijos statybos įstatymo 28 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Taigi, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovą nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas, visu pirma, įvertina savavališkai pastatytų priestatų įteisinimo galimybes. Žemės sklypui, kuriame yra pastatytas Ūkinis pastatas ir jo priestatas yra taikomi įstatymu reglamentuoti reikalavimai – statinių statyba miško paskirties žemėje yra negalima, leidžiama tik sandėliuoti išvežimui paruoštą medieną. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimas savavališkos statybos padarinių šalinimas, reglamentuotas Statybos įstatymu, t.y. leidimo gavimas tokių statinių statybai miško paskirties žemėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra galimybės pertvarkyti statinius, nes statyba miško paskirties žemėje negalima, o statinių pritaikymas sandėliavimui šiame sklype taip pat yra negalimas, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinyje, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąraše ir turinyje (Žin., 2005, Nr. 41-1317; 2010, Nr. 114-5850) nenumatyta galimybė statyti miškų ūkio paskirties žemėje pastatus arba statinius. Miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 1996, Nr. 110-2507) nustato visų Lietuvos Respublikos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises ir pareigas naudojant, atkuriant, auginant ir saugant miškus, derina miško savininkų ir visuomenės interesus, nustato pagrindinius miškų tvarkymo principus. Miškų įstatymo 3 straipsnis apibrėžia, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai ir sausinimo grioviai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, pelkės, smėlynai, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pažymime, kad Lietuvos standartizacijos departamento prie Aplinkos ministerijos parengtas Lietuvos standartas LST ISO 8965:2005 „Medienos ruošos pramonė. Technologija. Terminai ir apibrėžtys" (tpt ISO 8965:1987) išaiškina medienos sandėlio sąvoką: medienos sandėlis - medienos laikymo vieta, kurioje yra pirminio žaliavinės medienos apdirbimo, stiebų ar sortimentų laikymo, krovimo ar ruošimo plukdyti bei atliekų perdirbimo įranga. Pagal Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos „Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos" (Žin., 2010, Nr. 45-2182) 1 priedo 2.1.4.1 punktą, miško sandėlis - žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti. Aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. Įsakymu Nr. D1-474 patvirtinto „Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo" (Žin, 2005, Nr. 118-4291; 2007, Nr. 135-5502) 2.4 punkte nustatyta, kad miško sandėlis - vieta, kurioje kraunama ir laikoma iš kirtaviečių ištraukta pardavėjo mediena. Privačių miškų savininkai savo veikloje vadovaujasi taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 63-2287 patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais (Žin., 1997, Nr. 71-1808: 2010, Nr. 105-5432), kurie nustato šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą, privačių miškų savininkų teises ir pareigas. Aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 118 patvirtinta Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose pagrindinių kirtimų tvarka (Žin., 2002, Nr. 31-1173; 2007, Nr. 137-5622) (toliau - Kirtimų tvarka) reglamentuoja privačiuose III-IV miškų grupių miškuose, kuriuose nėra brandžių ir perbrendusių medynų ir kuriems nėra parengtas miško valdos miškotvarkos projektas, miško kirtimą, kai miško savininkams fiziniams asmenims reikalinga mediena nuosaviems pastatams statyti, rekonstruoti ar remontuoti. Konstatuotina, kad Miškų įstatymo 3 straipsnyje išvardyti miško žemėje galimi įrengimai nėra pastatai. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose ir Kirtimų tvarkoje nenumatyta pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teiginius, darytina išvada, kad pastatų, nagrinėjamu atveju - ūkio pastato statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype negalima.

Statybos įstatymo 28 str. 9 d. numatyta, kad priimdamas vieną iš Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

Iš atsakovų valstybės naudai priteistina 179,01 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 35,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 96, 98, 176-178, 269, 270 str. str., 273 str. 2 d., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą V. G. G. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 3,0401 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus ūkinį pastatą (3,8 m x 5,0 m) ir priestatą prie ūkinio pastato (5,0 m x 7,0 m) ir sutvarkyti statybvietę statytojo lėšomis.

V. G. G. nustatytu terminu neįvykdžius teismo reikalavimo nugriauti 3,0401 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus ūkinį pastatą (3,8 m x 5,0 m) ir priestatą prie ūkinio pastato (5,0 m x 7,0 m) ir sutvarkyti statybvietę statytojo lėšomis, nustatyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę atsakovo V. G. G. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Priteisti iš V. G. G. ir A. G. po 89,51 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vita Lučkauskaitė