- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- 1-944-434/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23619-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Kaltinamasis
- D. J., K. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, pilietybė Lietuvos, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) r., teistas 2014-05-30 Biržų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 155 str. 2 d. 6 mėnesiams viešųjų darbų, 2014-12-25 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, pilietybė Lietuvos, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) r., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji K. J. ir D. J., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2018 m. gegužės 20 d., apie 01 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), G. R. namuose, žodinio konflikto su G. R. metu, D. J. tyčia kumščiu suduodant G. R. ne mažiau 3 smūgių į kairį petį, vieną kartą į nosį, K. J. įspyrus vieną kartą G. R. į krūtinę, tuo sukėlė nukentėjusiajam G. R. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.
Kaltinamieji K. J. ir D. J. kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino.
Kaltinamasis D. J. parodė, kad jis pažįsta G. R.. 2018 m. gegužės 19 d., per pietus, jam skambino G. ir jį bei K. kvietė ateiti pas jį į namus, tačiau jie nenuėjo. Jis ir K. skambino G. R., kuris jį ir K. išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet, jis jis su K. supyko ir abu nuėjo pas G. į namus išsiaiškinti. Pas G. su K. jis nuėjo naktį. G. gyvena nuosavame name, durys buvo užkabintos iš vidaus, jis su K. beldėsi į duris. G. duris atidarė iš vidaus. Kai duris atidarė G., klausė jo, kodėl jis taip elgėsi, kalbėjo negražiai. G. pasakė:“ar sunku buvo, gi netoli yra“. Jis supyko ir tyčia, ne mažiau du kartus sudavė G. į petį, po to vieną kartą sudavė jam į nosį. Po to visi nuėjo į miegamąjį. G. atsisėdo ant lovos, tada jis pamatė, kad G. iš nosies bėga kraujas. Jis nematė, kad K. J. G. spyrė. Jis taip pat G. nespyrė. Po to, visi dar išgėrė alaus. Nespėjus baigti išgerti, atvažiavo policija. Jis dėl to labai gailisi. J. G. tik žodžiu pagrasino, garsinimas nebuvo realus ( b.l. 58-59).
Kaltinamasis K. J. parodė, kad jis G. R. pažįsta, nes yra jo kaimynas. 2018 m. gegužės 19 d., dienos metu, jam skambino G., kuris norėjo atsigerti alaus. J. G. prižadėjo, kad kai gaus alaus, tai pas jį jis ateis kartu su D. Jis alaus negavo. Vakare jis skambino G. ir pasakė, kad ateis pas jį, tačiau G. telefonu buvo nepatenkintas, išvadino jį negražiais žodžiais. Tuomet, jis su D. J. tą vakarą, būdami išgėrę alaus, nusprendė nueiti pas G. R. ir išsiaiškinti. Kai nuėjo pas G., jo namo durys buvo užrakintos. Pabeldus į duris, G. duris atidarė. Bandė aiškintis, kadangi buvo visi išgėrę, todėl, ką darė D. J., jis nematė. Jis pamena, kad būnant kambaryje ir G. R. sėdinti ant lovos, jis tyčia vieną kartą spyrė jam į krūtinę, daugiau nieko jam nedarė. Dėl šio savo poelgio jis labai gailisi, visų įvykio smulkmenų gerai nepamena, nes buvo neblaivus (b. l. 94).
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltę pagrindžia nukentėjusiojo G. R. parodymai, protokolas - pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusysis G. R. parodė, kad jis buvo pas sūnėną (duomenys neskelbtini), ir ten kepė šašlykus, gėrė alų. Jį namo parvežė, nes buvo stipriai išgėręs. Jis gyvena vienas (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 19 d., apie 22-23 val., nors tikslaus laiko pasakyti negali, jis skambino K. J.. Kiek suprato, telefonu atsiliepė D. J., jis jį išvadino aferistu, todėl, kad buvo žadėjęs ateiti ir neatėjo. Tada jam telefonu D. J. sakė, kad ateis pas jį į namus ir užmuš. Po kažkiek tai laiko į jo namus atėjo D. J. ir K. J.. Atėję pradėjo belstis į duris, nes jis buvo duris užsirakinęs. Jis išsigando ir paskambino policijai. Po to, kol laukė policijos, jis atkabino kablį iš vidaus, nes nenorėjo, kad išlaužtų duris. Į namo vidų įėjo D. J. ir, nieko nesakęs, sudavė jam vieną kartą į nosį, po suduoto smūgio pasipylė kraujas, dar jis sudavė jam į kairį petį ne mažiau 2-3 kartus, jam dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis iš koridoriaus nuėjo į savo miegamąjį ir atsisėdo ant lovos. Tuomet prie jo priėjo K. J. ir spyrė jam į krūtinę vieną kartą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to atvažiavo policija. Kai atvažiavo policija, tai K. J. prašė jo, kad jis nieko nesakytų, kas įvyko. Tuo metu jis buvo stipriai išgėręs alkoholio. Dėl patirto sužalojimo jis pas medikus nesikreipė. Kodėl jį D. J. ir K. J. sumušė, negali paaiškinti ( b.l. 20-21).
Iš 2018-05-20 protokolo-pareiškimo matyti, kad G. R. policijai pranešė, kad 2018-05-20, apie 1.00 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėję du pažįstami asmenys D. J. ir K. J. jį užpuolė. Minėti asmenys įsiveržę į namus, daugiau nei du kartus trenkė jam į veidą, sukeldami jam fizinį skausmą (b. l. 1-2).
Iš 2018-05-20 apžiūros protokolo matyti, kad 2018-05-20 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui, neaptikta. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 13-14).
Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 čekio matyti, kad 2018-05-20 d. 01 val. 50 min. G. R. patikrintas alkoholinis girtumas parodė 2,39 promilių (b. l. 15), 2018-05-20 d. 01 val. 53 min. D. J. patikrintas alkoholinis girtumas parodė 3,05 promilių (b. l. 39), 2018-05-20 d. 02 val. 30 min. K. J. patikrintas alkoholinis girtumas parodė 3,10 promilių (b. l. 75).
Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamųjų kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 1 d. padarymo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamieji K. J. ir D. J. jį mušdami sukėlė jam fizinį skausmą patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačių kaltinamųjų prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jų kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.).
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybės, kad veikas padarė bendrininkų grupėje bei, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
D. J. teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, nedirbantis.
K. J. neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, dirbantis.
Skiriant jiems bausmes už kiekvieno iš jų padarytą nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį, kiekvieno iš jų kaltės formą ir rūšį, į kiekvieno iš jų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgtina ir į tai, kad K. J. buvo nustatytas 3,10 promilių alkoholinis girtumas, o D. J. – 3,05 promilių alkoholinis girtumas. Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo kaltinamieji būtų padarę naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra.
Paminėtos aplinkybės ir kaltinamųjų sutikimas, leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamiesiems gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai (BK 46 str.). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamiesiems skiriant šią bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina vienu trečdaliu.
Sulaikymuose išbūtos 2 paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. 9 d.).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamiesiems paskirti ir baudžiamojo poveikio priemones - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 1 d., 3 d.). BK 72² str. nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjęs G. R. nėra kaltinamųjų artimas giminaitis ar šeimos narys. Objektyvių duomenų, jog kaltinamieji prieš G. R. būtų smurtavę anksčiau, byloje nėra, prokuroro siūloma programa ypatingai svarbi priklausomybių ir ilgą nusikalstamo gyvenimo patirtį turintiems asmenims, motyvuotiems pakeisti gyvenimo būdą. Šiuo atveju K. J. neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas; D. J. teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, jie nuoširdžiai gailisi dėl šio savo poelgio. Todėl, teismo nuomone, kaltinamųjų elgesys gali pasikeisti teigiamai ir be tikslinių programų, bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamiesiems skiriant tik viešųjų darbų bausmę, o prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šiuo konkrečiu atveju neskirtina ir būtų perteklinė.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti 1 metų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – skirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusiu 12 val. viešųjų darbų.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti 1 metų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – skirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusiu 12 val. viešųjų darbų.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neivykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuteistieji per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 351 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.