Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2033-1108/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
e1-2033-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30245-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2033-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30245-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „E“ pardavimų vadybininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 17 d. apie 12.55 val. kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 42-jame kilometre, Anykščių rajone, vairuodamas UAB „V“ priklausantį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 195, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 9, 127, 128 ir 136.5 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudarytų kliūčių jų eismui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į kelio sąlygas, matomumą, eismo intensyvumą, kad atsiradus kliūčiai, galėtų sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę neįsitikino, kad bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, dėl ko, lenkdamas kelio dešinėje pusėje ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią K. M., ją užkliudė ir partrenkė, ko pasėkoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „V“ priklausantis automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis, o nukentėjusiajai K. M. dėl lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kairės pusės nugarinės dalies 4 ir 9 šonkaulių lūžių, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, A. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. kovo 27 d. apie 07.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, be aiškios priežasties priėjęs prie miegamajame kambaryje gulinčios sutuoktinės Ž. M. 1 kartą įspyrė į sėdmenis, kas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, po to tęsdamas savo veiksmus 2020 m. kovo 27 d. apie 19.00 val. tame pačiame bute būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo sutuoktine Ž. M. metu, norėdamas iš jos paimti butelį degtinės, tyčia pastūmė rankomis ją į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant sofos, ir taip jai, įtariamojo A. M. šeimos narei, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis dėl 2019 m. liepos 17 d. nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė (t. 2, b. l. 36-37), kad 2019 m. liepos 17 d. apie 12.55 val. vairuodamas įmonės automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinį iš Kauno į Rokiškį. Jo žiniomis, automobilis priklauso UAB „V“, tačiau pagal lizingo sutartį nurodyta įmonė jį nuomojasi UAB „S.“. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, atlikta techninė apžiūra, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Minėtu automobiliu jis naudojasi apie mėnesį laiko. Apie 12.55 val. važiuojant keliu Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, 42 km, tuo metu lijo, buvo apsiniaukę, matomumas buvo prastas. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Važiavo savo eismo juosta, važiuodamas nepastebėjo jokios kliūties savo eismo juostoje. Vienu metu pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, suprato, kad kažką kliudė. Tuo metu buvo ir iš priekio važiuojančių transporto priemonių, su jomis prasilenkdamas jis tikrai savo eismo juostoje nepastebėjo jokios kliūties. Po smūgio į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, sustojęs ir išlipęs pastebėjo, kad partrenkė dviratininkę. Moteris gulėjo dešinėje pusėje šalikelėje, griovyje ant žolės, netoli gulėjo dviratis. Kartu buvo mažametis vaikas taip pat su dviračiu, bet jo eismo įvykio metu nekliudė ir jis sužalotas nebuvo. Dviratininkė skundėsi nugaros skausmu, jis iš karto iškvietė medikus ir policiją. Kadangi lijo, kol laukė atvykstančių specialiųjų tarnybų, jis ją nusivedė ir pasodino į savo automobilį. Nei K. M., nei mažametis vaikas eismo įvykio metu nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, tik dviračio priekyje ant daiktų dėtuvės buvo uždėta liemenė su šviesą atspindinčiais elementais. Ar ant dviračio galinio sparno buvo atšvaitas ar žibintas, jis nepastebėjo. Kaip ir minėjo, kad važiuodamas nepastebėjo priekyje jokio dviratininko. Po įvykio buvo susijaudinęs, gal todėl pasakė, kad pastebėjo. Iš tikrųjų jis važiuodamas priešais nepastebėjo jokio dviratininko. Važiavo savo eismo juosta, o dviratininkė tikriausiai taip pat važiavo važiuojamąja kelio dalimi, tik kurioje tiksliai vietoje, nežino, nes jos nepastebėjo. Gal ir pats buvo nukreipęs dėmesį kur kitur, todėl ir nepastebėjo priekyje važiuojančių dviratininkių. Pripažįsta, kad nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepastebėjo priešais dviračiu važiuojančios K. M., ją kliudė ir partrenkė, dėl ko ji ir buvo sužalota. Po įvykio praėjus kelioms dienoms jis aplankė K. M. ligoninėje, jos atsiprašė dėl šio įvykio, atlygino jai padarytą žalą ir su ja susitaikė. Labai gailisi dėl šio įvykio. Įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairuoti transporto priemonę teisę jis turi nuo 1992 metų. Įvykio metu buvo blaivus, vairuoti jam niekas nesutrukdė, jautėsi gerai, važiavo vienas. Eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas jo vairuojamas automobilis, buvo nulaužtas dešinys šoninis veidrodėlis, jį jis suremontavo, ir dėl to įmonės vadovas pretenzijų neturi.

Kaltinamasis A. M. dėl 2020 m. kovo 27 d. padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė (t. 2, b. l. 91-94), kad 2020 m. kovo 26 d. vakare pradėjo vartoti alkoholį. Vartojo būdamas vienas namuose. 2020 m. kovo 27 d. visą dieną buvo namuose, namuose taip pat buvo jo sutuoktinė Ž. M. ir vaikai M. M., V. M.. Kurią valandą atsikėlė, neatsimena, galimai apie 07.00 val. Tiksliai tos dienos neatsimena, bet neatmeta galimybės, jog atsikėlęs nuėjo į kitą kambarį, kur miegojo Ž. M. su dukra. Galimai nuėjo pažiūrėti, ar jau atsikėlė, priėjęs palietė koja ar ranka, neatsimena, bet nenorėdamas sužeisti ar trenkti, tiesiog pažadinti. Maždaug nuo 11.00 val. vartojo alkoholį vienas būdamas namuose. Gėrė kokteilius, limonadą su degtine. Per dieną galėjo išgerti apie 0,5 l butelį. Dieną apsižodžiavo su Žaneta dėl to, kad vartojo alkoholį, tačiau smurto nenaudojo. Ji atėjo pas jį į miegamąjį antrame aukšte, atėmė butelį ir nusileido į apačią, į virtuvę-svetainę. Galimai apie 17.00 val. virtuvėje su Ž. M. toliau konfliktavo dėl to, kad jis vartojo alkoholį, ir dėl to, kad atėmė iš jo butelį. Tiksliai konflikto neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš Ž. M. norėjo atsiimti butelį ir tuo metu jis Ž. M. galėjo pastumti ranka į krūtinę, dėl ko ji galėjo nukristi ant sofos. Tuo metu kambaryje buvo ir abu vaikai. Prieš juos smurto tikrai nenaudojo, jų negalėjo paliesti, nes vaikai buvo toliau nuo jo su sutuoktine. Dėl savo veiksmų prieš savo sutuoktinę gailisi. Jos atsiprašė, atsiprašė ir vaikų, kad jiems teko girdėti ir matyti konfliktą. Su žmona konfliktuoja apie 8 mėnesius, nuo to laiko, kai žmona užsiminė, kad nori skirtis. Jis prisipažįsta, kad vartoja alkoholį, tačiau ne kas dieną, darbo dienomis nevartoja, tik savaitgaliais. Nesutinka su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo, nes gali pats su savimi susitvarkyti ir susitvardyti. Jeigu jaus, kad „paslys“, kreipsis gydytis pats. Šiai dienai su žmona santykius palaiko, bendrauja, gyvena kartu, jokių konfliktų nebuvo nuo 2020 m. kovo 27 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Duomenys, patvirtinantys 2019 m. liepos 17 d. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus 2019 m. liepos 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele ir eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 33-39) užfiksuota, kad 2019 m. liepos 17 d. 13.10-15.00 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta – kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 42,5 km, Deveikių sen., Anykščių r., įvykus eismo įvykiui – užvažiavimui ant dviratininko. Kelio dangos – asfalto būklė šlapia. 300 m zonoje kelio ženklų nėra. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,2 m; skiriamosios juostos plotis – 3,0 m; pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės – 1,8 m, kairės pusės – 1,8 m. Važiuojamoji kelio dalis per vidurį paženklinta „Siaura brūkšnine linija“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.5 punktas). Bordiūrų nėra. Griovių gylis: dešinėje – apie 1 m, kairėje – apie 1 m. Kelio aplinka – abiejose kelio pusėse miškas. Matomumas – transporto priemonėje iš vairuotojo pusės dienos metu geras, kai nustoja lyti lietus. Įtariamojo A. M. vairuotas automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas stovintis iki galinės ašies ant važiuojamosios kelio Anykščiai-Radiškis-Rokiškis 42,5 km dalies. Nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto galine ašimi nutolęs 5,2 m, priekine – 5,1 m. Nuo galinės transporto priemonės ašies iki vaikiško dviračio – atstumas 6,2 m. Nuo važiuojamosios kelio dalies dviratis nutolęs per 1 m. Nuo transporto priemonės iki moteriško dviračio atstumas 8,1 m. Moteriškas dviratis nuo važiuojamosios dalies krašto nutolęs per 2,2 m. Nuo transporto priemonės kelkraštyje atstumu 11,9 m matyti sustumta žolės velėna, sustumta gulinčių dviračių, ties kuriais taip pat matyti 3-4 m perimetru išgulėta, ištrypta žolė kelio kelkraštyje, griovyje. Stabdymo žymių, padangų pėdsakų, transporto priemonės judėjimo krypties žymės nėra. Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą – nuo transporto priemonės kelkraštyje 11,9 m atstumu sustumta žolės velėna.

Iš 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. liepos 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų su fotolentelėmis (t. 1, b. l. 40-51; 52-61) matyti, kad 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. liepos 24 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai ant šių automobilio dalių: priekinio bamperio dešinio kampo, viršutinės dalies prie sparno, priekinio dešinės pusės sparno, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis nulaužtas. Nuo automobilio priekinio dešinės pusės sparno, priekinių keleivio pusės durelių, galinių dešinės pusės durelių nutrintas purvas. Padangų būklė gera. Rankinis stabdys užtrauktas. Vairo mechanizmo būklė gera. Kojinio (pagrindinio) stabdžio veikimas tolygus. Apšvietimo signalų prietaisų būklė gera. Dešinys galinio vaizdo veidrodėlis nulaužtas, ant automobilio jo nėra. Kitų agregatų mechanizmų būdingi gedimai nenustatyti. Priekinio bamperio apatinė dešinės pusės dalis iki susijungimo su priekiniu dešinės pusės sparnu nuo žemės nutolusi 67 cm atstumu, nuo priekinio dešinės pusės sparno į išorę bamperio dalis įsikišusi apie 1 cm. Ant priekinio dešinės pusės sparno ties bamperiu nuo žemės 83-87 cm atstumu rastas dažų horizontalus 32 cm ilgio nubrozdinimas. Dešinėje pusėje tarp variklio dangčio ir kairio sparno nustatytas 8-9 mm tarpas. Dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apatinė dalis nuo žemės atitolusi 123 cm atstumu, viršutinė – 159 cm atstumu. Veidrodėlis nuo keleivio durelių į išorę išsikišęs per 25 cm. Daugiau ant automobilio jokių sugadinimų nerasta ir neužfiksuota.

Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį 2019 m. rugsėjo 19 d. duomenų ir iš UAB „V“ 2019 m. rugsėjo 24 d. rašto (t. 1, b. l. 62, 107) matyti, kad automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas pagal 2017 m. birželio 27 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Apie žalą UAB „V“ nebuvo informuota. Pagal bendrąsias lizingo sąlygas lizingo gavėjas atsakingas už bet kokią lizingo gavėjo ir su juo susijusių asmenų bei trečiųjų asmenų padarytą žalą. Iš UAB „S“ 2019 m. rugsėjo 27 d. pranešimo (t. 1, b. l. 108) matyti, kad bendrovė civilinio ieškinio nereikš, eismo įvykio metu automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas nežymiai, greitai suremontuotas.

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūros 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenų bei iš Techninės apžiūros IS įrašo peržiūros 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenų (t. 1, b. l. 63, 64) matyti, kad automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. buvo draustas UADB „Seesam Lietuva“, techninės apžiūra galiojo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2020 m. birželio 28 dienos.

Iš 2019 m. liepos 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele (t. 1, b. l. 65-69) matyti, kad eismo įvykio vietoje 2019 m. liepos 17 d. 13.10-15.00 val. apžiūrėtas raudonos spalvos dviratis. Nustatyta: į dešinę nusuktas vairas, stringa priekinis ratas šakėje, nulaužtas kairės pusės pedalas; dviračio priekyje ir gale uždėti šviesą atspindinčios liemenės elementai, dviratis tinkamai šviesą atspindinčiais elementais nepaženklintas; vairas nusuktas į dešinę.

Iš 2019 m. liepos 17 d.-2019 m. liepos 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele (t. 1, b. l. 70-73) matyti, kad eismo įvykio vietoje 2019 m. liepos 17 d. eismo įvykio vietoje ir 2019 m. liepos 24 d. apžiūrėtas vidutinio dydžio (vaikiškas) raudonos-pilkos spalvos dviratis. Jokių dviračio sugadinimų, defektų nerasta ir neužfiksuota.

Nukentėjusioji K. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 18 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. apklausta kaip liudytoja parodė (t. 1, b. l. 75-76, 77-78), kad 2019 m. liepos 17 d. apie 12.58 val. ji su savo 10 m. amžiaus dukra V. Š. keliu Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, nuo Anykščių Rokiškio link automobilių judėjimo kryptimi šalia kelkraščio, ne žvyrkeliu, dviračiais važiavo iš parduotuvės namo, į Leliūnų k., Anykščių rajone. Dukra važiavo pirma, ji (nukentėjusioji) – jai iš paskos. Nei viena šviesą atspindinčių liemenių nebuvo užsivilkusios, ant jų dviračių nedegė nei priekiniai, nei galiniai žibintai. Ant dviračių priekių ir galų, ant daiktų dėtuvių, jos buvo užsidėjusios šviesą atspindinčias liemenes. Važiavo tiesiai. Lijo. Važiuojant netoli Rašimų kaimo, ji (nukentėjusioji) pajuto stiprų smūgį į dviratį, po to – stiprų skausmą visame kūne, jai pradėjo trūkti oro, prarado sąmonę. Buvo partrenkta. Prieš smūgį iš priekio kaire kelio puse važiavo daugiau transporto priemonių. Jas važiuojančias pralenkė ne viena transporto priemonė. Po to užfiksavo tik tai, kad kai gulėjo ant žemės šalia verkė jos dukra. Prieš smūgį ji negirdėjo jokio artėjančio automobilio garso ar jo skleidžiamo įspėjimo signalo. Po įvykio ji nesuprato, ar dukra nukentėjo, ar ir ją kliudė, tik po to jai pasakė, kad dukters automobilis nekliudė, ji nenukentėjo. Ji dviračiu važiavo blaivi, jokių vaistų nevartojo. Kad ją partrenkė automobilis, suprato tik greitosios medicinos pagalbos atvežta į ligoninę, kai atgavo sąmonę. Įvykio metu nežymiai apgadintas jos (nukentėjusiosios) dviratis. Automobilio vairuotojas A. M. aplankė ją ligoninėje, pripažino, kad jis dėl eismo įvykio kaltas, nuoširdžiai jos atsiprašė, atlygino 300 Eur žalą dėl dviračio apgadinimo bei jos sveikatos sutrikdymo, jiedu susitaikė, dėl eismo įvykio ji neturi M. pretenzijų. Dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo ji kreipėsi į draudimo bendrovę „Seesam“.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 899/2019(05) (t. 1, b. l. 89) matyti, kad K. M. VšĮ Anykščių savivaldybės ligoninės gydymo stacionare gydėsi nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 24 d., buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos po eismo įvykio. Jai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės nugarinės dalies 4 ir 9 šonkaulių lūžiai. Nustatyti sužalojimai pagal pobūdį ir lokalizaciją padaryti kietais bukais daiktais, galimai automobiliu partrenkiant važiavusią dviračiu. Nustatyti šonkaulių lūžiai sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nesunkus.

Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos pranešimo (t. 1, b. l. 98-100; 106) matyti, kad nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 548,69 Eur žala, nes tokia suma apmokėta už nukentėjusiajai K. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Apie tai informuota draudimo bendrovė „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas, kuri atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą.

Duomenys, patvirtinantys 2020 m. kovo 27 d. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes

Iš policijos registruojamų įvykių registro įvykio (ROIK 0120000163415) kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų (t. 1, b. l. 124) matyti, kad apie 2020 m. kovo 27 d. įvykį Kauno apskrities VPK buvo pranešta 2020 m. kovo 27 d. 19.28 val. (skambučio pradžios laikas 19.25 val., BPCID 9399577554). Pranešėjas – T. P., informuota telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 2020 m. kovo 27 d. 19.28 val. Pranešimo metu T. P. nurodė, jog neblaivus vyras smurtauja prieš žmoną ir nepilnamečius vaikus. Namie 1 nepilnametis. Jis pats – giminaitis. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė.

2020 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo ir 2020 m. gegužės 4 d. liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 125-126, 134-137) užfiksuoti nukentėjusioji Ž. M. parodymai apie tai, kad 2020 m. kovo 27 d. apie 07.00 val. ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, su mažamete dukra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), miegojo svetainėje. Sutuoktinis A. M. atėjęs į kambarį jai spyrė į sėdmenis. Fizinis skausmas buvo tik minimalus, jis sakė jai ir dukrai „kelkitės, pakanka miegoti“ ir išėjo, kaip suprato, į garažą. Jis dukrai V. M. nieko nedarė, daugiau nieko nesakė. Sūnus M. M. šio įvykio aplinkybių nematė, miegojo antrame aukšte. Po to A. M. visą dieną vartojo alkoholį. Galimai apie 19.00 val. jis buvo antrame aukšte, turėjo nusinešęs butelį degtinės. Ji užlipo į antrą aukštą, paėmė iš jo tą butelį ir atsinešė į pirmą aukštą. Jai būnant kambaryje, A. M. norėdamas iš jos paimti butelį degtinės ją stūmė ranka už krūtinės, ji nuvirto ant ten buvusios sofos. Ji jautė skausmą krūtinės srityje, pradėjo rėkti, kad jis ją paliktų ramybėje. Tuo metu ji netyčia įjungė telefono diktofoną, pokalbį atsiuntė elektroniniu paštu prie tyrimo medžiagos. Po to atbėgo M. M. ir V. M., bandė atplėšti A. M. nuo jos, bet jis vis grūdo ją į sofą. V. M. pradėjo klykti. Šio įvykio metu, kada M. M. ją gynė, tai A. M. stūmė M. M. nuo jos, jam sudavė per ranką vieną kartą, bet galėjo tai padaryti netyčia. Sūnus sakė, kad jis fizinį skausmą jautė labai silpną. M. M. ant žemės nenugriuvo. A. M. paėmęs iš jos butelį degtinės išėjo. V. M. labai sutriko, verkė, nebuvo galima jos nuraminti, ji pati save žalojo. V. M. atžvilgiu A. M. fizinio smurto nenaudojo. Po šio įvykio paskambino jos (nukentėjusiosios) brolis T. P., pasakė, kad užvažiuos į svečius, bendraus lauke per tvorą. Atvykusiam broliui ji papasakojo, kas atsitiko, tai jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Brolis įvykio aplinkybių nematė, nes tuo metu pas juos nebuvo. Civilinio ieškinio ji nereikš. Su A. M. nesusitaikė. Prašo dukros V. M. neapklausti, nenori, kad ji susijaudintų, vėl pergyventų, išgyventų neigiamas emocijas. 2020 m. kovo 21 d. apie 15.00 val. A. M. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, prieškambaryje, tarpusavio konflikto metu, jai metaliniu ilgu batų šaukštu trenkė vieną kartą per kairę šlaunį. Jai skaudėjo, buvo likusi mėlynė. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Anksčiau A. M. jos atžvilgiu rankų nekilnojo. V. M. atžvilgiu A. M. niekada nenaudojo fizinio smurto. Po šių įvykių pas medikus ji nesikreipė, jai gydymo nereikėjo, į skubios pagalbos centrą taip pat nesikreipė. Pas teismo medicinos ekspertus po 2020 m. kovo 27 d. nevyko, nes nebuvo jokių žymių. Sūnui M. M. pripažintas lengvas protinis atsilikimas su autizmo požymiais.

Nukentėjusioji Ž. M. 2020 m. gegužės 8 d. liudytojo papildomos apklausos metu parodė (t. 1, b. l. 146-149), kad 2020 m. kovo 27 d. apie 15.00 val. jai būnant virtuvėje-svetainėje jos sutuoktinis A. M. būdamas neblaivus atėjo pavalgyti. Tuo metu buvo abu vaikai – M. M. ir mažametė V. M.. A. M. V. M. stumtelėjo per ranką. Ji stovėjo už kampo, tai tik tiek ir matė. V. M. ant žemės nenukrito. Jai V. M. sakė, kad kai tėtis ją stumtelėjo, jai neskaudėjo. 2020 m. kovo 27 d. apie 19.00 val. ją abu vaikai gynė, ir ji laikė rankoje tą degtinės butelį, o vyras jį norėjo atimti. V. M. pradėjo garsiai šaukti, klykti, rėkti „gelbėkit“. V. M. po įvykio sakė, kad ji labai išsigando, susijaudino. V. M. jai nieko nesakė, kad jai būtų kur nors skaudėję. Po šio įvykio V. M. verkė ir sau daužė kumščiu rankytes, truputį rankas apsidraskė. Jai V. M. tvirtai pasakė, kad ji apklausai nevyks. Jai net pakilo kūno temperatūra, galimai iš jaudulio.

Liudytoju apklaustas M. M. ikiteisminio tyrimo metu apie 2020 m. kovo 27 d. įvykį parodė (t. 1, b. l. 163-166), kad 2020 m. pavasarį, mėnesio ir dienos nepamena, jis buvo namuose su mama, sese V. M. ir tėvu A. M.. Tėtis tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Jau buvo po pietų, kai jis (liudytojas) su V. M. buvo savo kambaryje, antrame aukšte. Išgirdo mamos balsą. Su V. M. abu nusileido į pirmą aukštą. Pamatė, kad tėtis lenda prie mamos. Kambaryje tėtis pradėjo mamą stumdyti. Stūmė ar ant sofos, ar ant žemės, nepamena. Ką mama ar tėtis tuo metu sakė, nepamena, bandė atskirti, kad tėtis nelįstų prie mamos. Nematė, kad tėtis būtų mušęs mamą. Vienu momentu tėtis jį stumtelėjo lyg ranka už krūtinės, bet jam neskaudėjo, ant žemės ar kur kitur jis nenukrito. Jam tėtis per ranką nesudavė, nes jei būtų sudavęs, jam būtų skaudėję, jis prisimintų. Gal buvo koks nors panašus į tai judesys. Tą pačią dieną per pietus jis, mama ir sesė buvo virtuvėje. Tėtis atėjo valgyti. Mama gal kažką tėčiui pasakė. Ką, nepamena. Kada namuose tėtis lenda prie mamos ar prie V. M., V. nemėgsta, pradeda save žaloti, duoda pati sau kankinančiai per ranką. Ar tą kartą save žalojo, nepamena. Pamena, kad V. M. labai spiegė, rėkė „gelbėkit“. Tuo metu tėtis V. M. lyg kažką darė. Ką, nepamena. Tėčiui nepatinka, jei kas nors jam prieštarauja. Jis visuomet mažai ką pamena, nes į svetimus reikalus nesikiša, jie patys turi išsiaiškinti. Daugiau galvoja apie savo ateitį, ką veiks, baigęs mokyklą. Jam mama nieko nesakė, ar jai skaudėjo po šio įvykio kur nors, ar ne. Jis nuo tėčio nenukentėjo.

Liudytojas K. M., Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis, ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b. l. 169-172), kad gali būti, jog 2020 m. kovo 27 d. apie 19.28 val. tarnybos metu, dirbant kartu su Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliu D. J., gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus pranešime nurodytu adresu kieme, prie vartų, juos pasitiko pranešėjas ir nukentėjusioji. Kaip vėliau nustatyta, pranešėjas buvo nukentėjusios moters brolis. Nukentėjusi moteris, kurios duomenų neatsimena, bet jie nurodyti tarnybiniame pranešime, paaiškino, kad namuose yra du vaikai, iš kurių vienas – nepilnametis ir smurtaujantis vyras. Moteris atrodė išsigandusi, susijaudinusi, verkė, vizualiai sužalojimų nesimatė. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 27 d. namų svetainėje įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad vyras neblaivus. Konflikto metu vyras ranka pastūmė, ir ji nukrito ant sofos. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, nurodė, kad šio konflikto metu vyras sudavė per ranką ir sūnui. Sūnaus jis (liudytojas) nematė, jis buvo namo viduje. Moteris buvo pasimetusi, nežinojo, ką reikia daryti, ar rašyti pareiškimą, ar ne. Moteris minėjo, kad anksčiau buvo su vyru konfliktų, tačiau į policiją nesikreipė. Brolis, buvęs šalia, nesakė, ką moteriai kalbėti, įtakos nedarė. Nurodė, kad šioje šeimoje jau seniai yra problemų. Įėjus į namą, svetainėje rastas vyras, kuris, matėsi, buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, buvo agresyviai nusiteikęs, priešinosi sulaikymui, teigė, kad serga „korona“ virusu. Apie aplinkybes viską neigė, sakė, kad smurto prieš žmoną ar sūnų nenaudojo. Namų aplinką rasta tvarkinga, girtavimo pėdsakų nesimatė. Jeigu gerai pamena, vaikų svetainėje nebuvo, jų nematė. Kadangi moteris buvo blaivi, vaikų teisių tarnybos neinformavo.

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. pranešimo Nr. 41 D(K)-617 (t. 1, b. l. 178) matyti, kad Bendrojo pagalbos centro 2020 m. kovo 27 d. 19.25 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), BPCID 369577554. Prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį. Pateiktame garso įraše užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjo pokalbis (t. 1, b. l. 179-180), kurio metu pranešėjas praneša apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nurodo, kad dabar tas vyras nurimęs. Užpuolė sesę, girtas, neadekvatus. Smurtauja ir prieš vaikus. Nepilnametė dukra ir pilnametis sūnus, bet jis prieš visus šokinėja. Greitosios nereikia. Jis pats – T. P., brolis.

Iš nukentėjusiosios Ž. M. elektroniniu paštu gauto garso įrašo „(duomenys neskelbtini) M4A“ apžiūros, užfiksuotos 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 182-184), matyti, kad įrašytas vyro, galimai įtariamojo A. M., moters, galimai nukentėjusiosios Ž. M., vyro, galimai M. M., pokalbis: vyras – „aš čia ( kiti žodžiai nesuprantami); moteris – „ir tu šitaip gali elgtis? vaiką daužyt gali?“; vyras – „aš jo nedaužiau“; moteris – „nedaužai, o kas per ranką trenkė?“; vyras – „o tai kas čia labai, smarkiai labai, kad nelaiko,“ (žodžiai nesuprantami); moteris – „baik“; vyras – „aš tau tik rodžiau, kvaily tu, tai tik pavyzdys, kaip tu daužei, kokia koja mamos mėlyna“; vyras – „pakartok, pakartok, koja mėlyna“; moteris – „ką pakartot, dar mėlyną padarysi? dar daužysi?“; vyras – „dabar žiūrėk, valgiau, jau išeinu, man (necenzūrinis žodis)“; moteris – „prašom, išsivalyk, ką prisidirbai“; vyras – „išsivaliau“; moteris – „viskas, laisvas“; vyras – „žiūriu, kaip (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis)“, M.“, (kitas žodis nesuprantamas); moteris – „ir tu drįsti dar šnekėt? vaikas motiną pisa“; vyras – „ką, ką aš galiu kalbėt, aš ga-ga-liu..“; moteris – „ir ką tu gali?“; vyras – „ga- ga- liu, kalbėt, už, už M.“; moteris – „dar iš namų mus, šlykštyne, varai“; vyras – „eikit jūs (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) visi, (necenzūrinis žodis), tai dar kokių klausimų turite?“; vyras (M. M.) – „ką su tavim kalbėti, nėra ką su tavim kalbėti“; vyras – „(necenzūrinis žodis)“; moteris – „čia, žinok, vaikui gimtadienio dovana, antra diena tėvas girtas ir besidergiantis“; vyras – „nieko, išgyvens, o šiaip ne kažką naujo verta“; moteris – „jo, tikriausiai (necenzūrinis žodis) ir (necenzūrinis žodis)“; vyras – „taip, visiškai, teisingai supratai, jo“.

Iš pareigūnų kūno kameros užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūros, užfiksuotos 2020 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 189-191), matyti, kad 2020 m. kovo 27 d. – 194032-001 NOV vaizdo ir garso eigos išklotinėje girdima ir matoma: prie gyvenamojo namo tvoros stovi policijos pareigūnas, Ž. M. ir vyras. Vyras sako „vaikus grasina išžudyti, susidoroti“. „Moters koja sužalota, vaikai verkia, vaikus grasina išžudyti“. Ž. M. rodo policijos pareigūnui mobiliojo ryšio telefoną ir įjungia jame esantį garso įrašą, kuriame girdisi mergaitės klyksmas, Ž. M. šaukia „nedrįsk, nedrįsk“. Girdisi mergaitės spiegimas, klykimas. Policijos pareigūnas klausia: „o kur šiuo metu jis?“. Ž. M. atsako: „aš paėmiau degtinės butelį, kad jis daugiau negertų, smarvė didžiausia“. Policijos pareigūnas klausia: „kelinta diena geria?“. Ž. M. atsako: „jis dabar ir vaikus apstumdęs“. Kita moteris (jos nesimato) sako: „tai, Ž., sakyk, parodyk koją“. Policijos pareigūnas prašo parodyti. Ž. M. rodo, nusmaukusi drabužius, koją ir sako „koją sumušė praeitą savaitgalį, o šiandien jis plūdo „tu, šlykštyne, eik“, sakė „tu mamą (necenzūrinis žodis), iki tokio, ant mergaitės „(necenzūrinis žodis) tu, tu (necenzūrinis žodis) užaugsi“. Kita moteris sako „vaikai verkia, atvažiavom, ir karantinas. Ką galite padėti?“. Policijos pareigūnas sako „tai moters sprendimas, jei jūs rašysit pareiškimą, proceso tvarka bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam žmogui bus paskirtos kardomosios priemonės nesiartinti prie šito buto“. Ž. M. verkiančiu balsu: „aš jau bijau dėl vaikų ir savo gyvybės, mano vaikai, jai rytoj 13 metų, ji ranką nusidraskiusi, daužo, tiesiog verkia, klykia“. Kita moteris klausia: „ar jį galima kažkaip izoliuoti?“. Policijos pareigūnas atsako: „jei moteris rašys pareiškimą, mes jį dviem parom išsivešim“. Kita moteris sako: „dar tas karantinas, visi turim atsiriboję laikytis“. Policijos pareigūnas klausia: „kelintų gimimo?“. Ž. M. atsako „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnas klausia: „ar buvote sužalota?“. Ž. M. atsako: „su batų šaukštu, metalinis kaip yra“. Policijos pareigūnas klausia: „kada jis gimęs?“. Ž. M. atsako: „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnas klausia: „vaikai?“ Ž. M. atsako: „du vaikai, rytoj dukrai 13 metų, V. M., gim. (duomenys neskelbtini)“. Ž. M. paleidžia mobiliame ryšio telefone įrašą, kuriame girdisi jos balsas: „ar tu šitaip gali vaikui per ranką daužyti, gali?“. Vyras atsako: „nedaužiau“. Ž. M.: „nedaužei, o kas per ranką trenkė?“. Policijos pareigūnas klausia: „skriaudžia vaiką?“. Ž. M. atsako: „stumdė“. Policijos pareigūnas klausia: „kada, čia šiandien trenkė?“. Ž. M. atsako: „šiandien“. Policijos pareigūnas klausia: „kuriai, V.?“. Ž. M. atsako: „V., mažajai“. Policijos pareigūnas klausia: „o kitas?“. Ž. M. atsako: „berniukas, jam dabar 19 metų, jis matė viską, jis mane gynė ištisai, tai M. M.“.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo bei liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. M. 2019 m. liepos 17 d. apie 12.55 val. kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 42-jame kilometre, Anykščių rajone, vairuodamas jam nepriklausantį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 ir 136.5 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudarytų kliūčių jų eismui, dėl ko, lenkdamas kelio dešinėje pusėje ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią K. M. ją užkliudė ir partrenkė. Dėl eismo įvykio buvo apgadintas automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis, o nukentėjusiajai K. M. dėl lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kairės pusės nugarinės dalies 4 ir 9 šonkaulių lūžių, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. M. nenorėjo sukelti K. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kad nesilaikant Kelių eismo taisyklių gali atsirasti minėti padariniai, t. y. veikė neatsargiai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. 2019 m. liepos 17 d. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo bei liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. M. 2020 m. kovo 27 d. apie 07.00 val. be aiškios priežasties vieną spyrė gulinčiai sutuoktinei Ž. M. į sėdmenis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, vėliau apie 19.00 val. tęsdamas savo veiksmus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo sutuoktine Ž. M. metu, norėdamas iš jos paimti butelį degtinės, tyčia pastūmė rankomis ją į krūtinę, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Ž. M. yra A. M. žmona, taigi ji laikytina šeimos nariu pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą šeimos nario apibrėžimą. Kaltinamasis A. M. suprato, kad būdamas vyras ir spirdamas savo žmonai bei ją stumdamas tikrai sukels Ž. M. fizinį skausmą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. 2020 m. kovo 27 d. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme iš esmės sutiko, tik prašė skirti mažesnę baudą (t. 2, b. l. 100).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė abiejų veikų padarymo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. kovo 27 d. metu, yra ta, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 2019 m. liepos 17 d. nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamas už vieno baigto tyčinio nesunkaus nusikaltimo ir vieno baigto neatsargaus nusikaltimo padarymą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, už administracinius nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 25-26). Kaltinamasis Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (t. 2, b. l. 15), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (t. 2, b. l. 14). Kaltinamasis A. M. dirba UAB „E“ pardavimų vadybininku.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. visiškai atlygino K. M. padarytą žalą už 2019 m. liepos 17 d. padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Be to, BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorės siūlomas baudos dydis yra artimas už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skiriamam baudos minimumui ir atitinka BK nuostatas, reglamentuojančias už nesunkius nusikaltimus skirtinas baudas.

Atsižvelgiant į byloje dėl 2020 m. kovo 27 d. įvykio nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina.

Kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesių laikotarpį, išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat BK 48 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi – visiško sudėjimo būdu, kadangi bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl abiejų veikų kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine Ž. M., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą,

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį A. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesių laikotarpį, išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat uždraudžiant kaltinamajam A. M. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutines bausmes:

- pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą,

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį A. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesių laikotarpį, išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat uždraudžiant kaltinamajam A. M. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir skirti kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį A. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesių laikotarpį, išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat uždraudžiant kaltinamajam A. M. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Įpareigoti kaltinamąjį A. M. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine Ž. M., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.

Kaltinamajam A. M. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė