Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovui, suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarei S. V., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministrijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų - palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą nustatymo, suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarei S. V., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministrijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad, pareiškėjo motina E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. A. mirusio (duomenys neskelbtini) (mirt. liud. II-OK Nr. 257422) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo paveldimą turtą;

taip pat, kad pareiškėjas A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po motinos E. A. mirusios (duomenys neskelbtini) (mirt. liud. AA Nr. 123499) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos paveldimą turtą.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvai J. A. ir E. A. santuokos metu (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Pareiškėjas vienintelis vaikas. Tėvų sodyba, t.y. gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai esantys (duomenys neskelbtini), buvo statyti tėvų santuokos metu. Sodyboje tėvai laikė visus savo asmeninius daiktus, žemės ūkio padargus ir kitus buities daiktus, čia kūrė šeimą, rūpinosi turimu turtu. Čia nuolat gyvenau ir pareiškėjas A. A..

(duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. A. (mirties liudijimas II-OK Nr. 257422). Po tėvo mirties motina, E. A. liko gyventi sodyboje, priėmė po savo sutuoktinio mirties likusį turtą, rūpinosi gyvenamuoju namu, kitais pastatais, aplinka. Motina E. A. po sutuoktinio J. A. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiniais savo veiksmais.

E. A., gim. (duomenys neskelbtini), testamentu, savo mirties atveju visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, paliko pareiškėjui A. A..

E. A. praktiškai visą savo santuokinį gyvenimą pragyveno tėvų pastatytoje sodyboje, tačiau 1999 m. vasario 12 d. pablogėjus jos sveikatai, dėl nuolatinės priežiūros būtinimo persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) esančius socialinės globos namus.

2002 m. kovo 14 d. mirė motina E. A. (mirties liudijimas AA Nr. 123499). Po jos mirties likusį turtą pradėjau valdyti pareiškėjas A. A., perėmė ne tik motinai priklausiusią sodybą, žemės sklypą, bet ir kitus jai priklausiusius daiktus, žemės ūkio padargus, kitus buities daiktus. Paminėtina, kad sodyboje, po motinos mirties nuolat gyveno ir dabar čia dažnai lankosi, deklaravęs gyvenamąją vietą.

Nors po motinos mirties jai priklausiusį turtą ir padėjo valdyti kaip savo turtą, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo į notarų biurą nesikreipė. Motinai priklausiusį turtą, priėmė faktiniais savo veiksmais. Po motinos E. A. mirties liko jai priklausęs turtas - gyvenamasis namas su ūkio pastatais, kiemo įrenginiais, (duomenys neskelbtini), taip pat 8.8 ha žemės sklypas.

Iš testamentų registro išrašo matyti, kad mirus E. A. įpėdiniai dėl jos turto paveldėjimo nesikreipė, testamentų registre jos vardu palikimo priėmimo faktas neįregistruotas.

E. A. savo mirusio sutuoktinio J. A. (mir. (duomenys neskelbtini)) likusio turto įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 str., 2001-07-01 LR CK 5.13 str.) mirus sutuoktiniui įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo J. A. priklausiusiam turtui paveldėti. Kaip minėta sodybą tėvai santuokoje pastatė abu, todėl 1964 m. CK prasme jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pareiškėjas, kaip motinos E. A. likusio turto įpėdinis pagal testamentą ( CK 5.5 str. 1 d. 2 p.) ir pagal įstatymą (CK 5.11 str. ld. lp.), mirus motinai kol kas, taip pat negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo E. A. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą pasibaigęs (CK 5.50 str. 3 d.), todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo. Po motinos mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti kaip savo, turtą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo A. A. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr.11 patvirtina, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), jo motina E. M., o tėvas J. A.. Pareiškėjo giminystės ryšys su nurodytais asmenimis patvirtintas oficialios įstaigos dokumentu.

(duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašas Nr.15 patvirtina, kad J. A. sudarė santuoką su E. M. (A.). Santuokos sudarymas patvirtina, kad santuoka buvo sudaryta pagal tuo metu galiojančių įstatymų nuostatas.

E. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo duomenys.

J. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo duomenys.

Pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis E. A. vardu įregistruotas 8.8 ha žemės sklypas Panaros k.Varėnos r.

Pastatai, kaip nekilnojamojo turto objektas suformuoti, bet neįregistruoti nekilnojamojo turto registre.

1983-03-30 testamentu, patvirtintu notariškai, E. A. savo mirties atveju visą turtą paliko A. A..

Pagal Testamentų registro išrašą, palikimo priėmimas po E. A. mirties, nebuvo įregistruotas.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po J. A. mirties atsirado palikėjo mirties momentu ((duomenys neskelbtini)), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis). Kadangi J. A. testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjo mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjas nurodė, kad sutuoktiniai J. A. ir E. A. santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkio statinius. Mirus sutuoktiniui J. A., ji toliau gyvenao šioje sodyboje, prižiūrėjo ir rūpinosi, kaip savo turtu. Taigi faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pareiškėjo motina E. A. mirė (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Palikėja E. A. buvo sudariusi testamentą, tačiau dėl paveldėjimo pagal testamentą įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą.

CK 5.11 str.1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Pareiškėjas, kaip vienintelis pirmo eilės įpėdinis (palikėjos vaikas), turi teisę paveldėti motinos palikimą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas A. A. po motinos E. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. gyveno tame name, rūpinosi paliktu turtu ir jį prižiūrėjo, paveldėtą turtą saugojo ir valdė sąžiningai, atvirai, kaip savą, dirbo žemės sklypą. Pareiškėjas nuo pat palikimo pradžios nuolatos gyveno paveldėtame gyvenamajame name, naudojasi pagalbiniais pastatais, mokėjo mokesčius už teikiamus patarnavimus, prižiūrėjo ir naudojasi žemės sklypu. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:

pareiškėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo paveldimą turtą;

pareiškėjas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.