Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos ir teisė skaičiuoti mokesčius buvo perleista ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2001-03-20 uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fabeta“ su atsakovu sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-12 GP, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šiuo metu būste savo gyvenamąją vietą deklaruoja atsakovas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, už buto nuomą laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-02-02 liko skolingas ieškovui 600,76 Eur sumą.

„Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būtas“ sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti ieškovui šilumos energiją, paskaičiuoti konkretiems objektams tenkančius mokesčius, o ieškovas priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti, sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas vartotojams nuo 2010 m. spalio mėn. teikiant SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovas už gautą šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas tinkamai neatsiskaitė ir už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-02-02 liko skolingas ieškovui 443,91 Eur sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos CK 6.487 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl iš jo priteistina 600,76 eurų skola už būsto nuomą ir 443,91 eurų skola už šilumos energiją ieškovės naudai.

Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškovu už buto nuomą, reikalavimas priteisti 0,02 proc. delspinigius, vadovaujantis 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. 1-775 – 15,21 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.71, 6.258 str.).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1059,88 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys).

Kadangi, remiantis CPK 83 str. 1 d. 5 p., ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 24,00 eurų žyminis mokestis (CPK 80 str. 7 d., 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,76 eurų (šešis šimtus eurų, 76 ct) skolą už būsto nuomą, 15,21 eurų (penkiolika eurų, 21 ct) delspinigių, 443,91 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 91 ct) skolą už šilumos energiją, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1059,88 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,00 eurų (dvidešimt keturis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.