Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. S., gim. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkino jo skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-29 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmė nutarimą B. S. už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 29 d. apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Kretingoje vairavo dviratį tamsiu paros metu, kuriam nedegė žibintai, jis nedėvėjo šviesos atspindinčių elementų, tuo jis pažeidė KET 56 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 1 d.

B. S. šį nutarimą apskundė Kretingos rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 7), jo ir kito pareigūno parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 23-24), pateiktos fotonuotraukos ( b. l. 8, 21) neabejotinai patvirtina, kad B. S. padarė jam inkriminuojamą veiką.

Teismo posėdyje B. S. nepripažino padaręs pažeidimo, numatyto pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d., nurodė, kad buvo iš nugaros pasivytas ir nuverstas nuo dviračio. Jam nugriuvus ir bandant atsistoti, policijos pareigūnas spyrė jam į pilvo sritį. Jo vairuojamo dviračio žibintai degė, o šviesą atspindinčių elementų neturėjo ( b. l. 14).

Apklaustas kaip liudytojas L. J. parodė, kad 2014-11-29 apie 22.10 val., jis kartu su pareigūnu R. B., patruliavo Kretingos mieste. Jiems važiuojant Rotušės aikšte, pamatė, kad iš Birutės gatvės, per Rotušės aikštę, link Kęstučio gatvės važiuoja dviratininkas, kuris nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų ir nedegė žibintai. Privažiavę prie jo automobiliu, per atidarytą tarnybinio automobilio langą, parašė dviratininką sustoti, tačiau pastarasis, pasukęs galvą į jų pusę, numojo ranka ir pasuko į Žemaičių gatvę. Jie pasuko irgi ir privažiavę prie jo, pareikalavo sustoti, tačiau dviratininkas važiavo toliau. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo vytis dviratininką, sakydamas „Sustokite, policija". Dviratininkas atsisuko į jį ir užkliuvęs dviračiu už šaligatvio bortelio nugriuvo ant slidžios kelio dangos. Jis pribėgo prie dviratininko, kuris pareikalavo jo pristatyti, parodyti tarnybinį pažymėjimą. Jis prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą ir tada jis kartu su dviratininku grįžo prie tarnybinio automobilio, kur dviratininkui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, kurie buvo įteikti pažeidėjui, išaiškintos jo teisės.

Apklaustas kaip liudytojas R. B. parodė, kad jis patruliuojant su kolega L. J. Kretingos mieste, Rotušės aikštėje pamatė, važiuojantį dviratininką, kuris nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų ir nedegė šviesos. Privažiavo tarnybiniu automobiliu prie dviratininko ir per atidarytą langą pareikalavo sustoti, tačiau dviratininkas nesustoto, numojęs ranka iš Rotušės aikštės pasuko į Žemaičių gatvę. Jie prisivijo dviratininką ir privažiavę prie jo, pareikalavo sustoti, tačiau dviratininkas nesustojo. Tada patrulis L. J. išlipo iš automobilio ir nusivijo dviratininką, o jis tarnybiniu automobiliu nuvažiavo iš kitos pusės, norėdamas užkirsti kelią. Paskambino patrulis L. J., kuris pranešė, kad sulaikė dviratininką ir jis tarnybiniu automobiliu grįžo į Žemaičių gatvę. Ten dviratininką nufotografavo, kadangi jis nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų. Ankščiau jis yra sustabdęs pažeidėją B. S., nes jis važiuodavo dviračiu be šviesą atspindinčių elementų ir jį žodžiu įspėdavo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad patikrinus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Be pareigūnų parodymų byloje pateikti duomenys, kad B. S. tikrai nedėvėjo šviesą atspindinčių elementų ( b. l. 8, 21 ). Taip pat nenustatytas motyvas pareigūnams B. S. apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu, atvirkščiai pareigūnai jau kelis kartus jį buvo tik įspėję dėl analogiško pobūdžio pažeidimo padarymo, todėl pareigūnai neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, su B. S. susidūrė tik tarnybos reikalais, jokių asmeninių santykių nepalaiko. Pareigūnų paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, nekito viso bylos nagrinėjimo metu, jie nesusiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra duomenų, kad būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymais, todėl konstatuoja, kad B. S. padarė ATPK 131 str. 1 d. numatytą veiką.

Skunde B. S. daugiausia dėmesio skiria pareigūnų veiksmams. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nenagrinėjo kokie įgaliojimai suteikti patruliams, ar jie turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą; policijos pareigūnas pažeidė Patrulių veiklos instrukcijos 25 punktą, nes neteisingai stabdė transporto priemonę, instrukcijos 20.9 punktą, nes pasisodino į automobilį , 20.9.1 punktą, nes nenuvežė jo į gydymo įstaigą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines funkcijas ir elgėsi jiems įstatymų nustatytose ribose. Tai, kad policijos pareigūnas, anot apelianto, stabdydamas transporto priemonę neįjungė specialiųjų šviesos ir garso signalų, surašant protokolą įsisodino į tarnybinį automobilį ar neįsijungė diktofono, nesudaro jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie iš esmės galėjo lemti ar įtakoti netinkamą nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių fiksavimą. Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 p. numato, kad Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, o už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Konstatuoti, kad administracinė atsakomybė negalima dėl neteisėtų ar ne pagal instrukcijas atliktų policijos pareigūnų veiksmų, galima tik neginčijamai nustačius, kad būtent iš pareigūnų tarnybinių instrukcijų nesilaikymo bei netinkamo veikimo ir kilo sąlyga pažeidimo padarymui ar netinkamam teisės pažeidimo bylos aplinkybių fiksavimui. Nors apeliantas nenurodo, kad vyko transporto priemonės persekiojimas, o nurodo, kad iš nugaros pusės buvo pargriautas ant grindinio, ir teigia, kad pareigūnai jį stabdydami privalėjo panaudoti garso ir šviesos signalus, tačiau aplinkybė, kad pareigūnai galimai netinkamai stabdė apeliantą, būtų reikšminga tik tuo atveju, jei apeliantas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. numatytą pažeidimą, t. y. nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad policijos pareigūnai be pagrindo jį įsodino į tarnybinį automobilį, taip pat nelaikytinos sudariusios sąlygas pažeidimo padarymui ar netinkamam teisės pažeidimo bylos aplinkybių fiksavimui. Tai, kad B. S. sužalojimus padarė policijos pareigūnas neįrodo jokie byloje pateikti duomenys, o iš pateiktų duomenų-fotonuotraukos, pareigūnų parodymų, medicininio įrašo, nėra pagrindo tvirtinti, kad B. S. buvo reikalinga medicininė pagalba. Taip pat skunde B. S. nurodo, kad pareigūnas pažeidė ATPK 282 - 284 str. numatytos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką. ATPK trečias skyrius reglamentuoja organų (pareigūnų), įgaliotų nagrinėti administracinio teisės pažeidimų bylas tvarką. Šio skyriaus 220 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pareigūnai, įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, gali skirti ATPK kodekso ypatingosios dalies numatytas administracines nuobaudas jiems suteiktų įgaliojimų ribose eidami tarnybines pareigas. Apeliacinis teismas pažymi, kad policijos pareigūnas priimamas į tarnybą vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu (Žin., 2003, Nr. 42-1927). Tapęs policijos pareigūnu, asmuo įgyja teises ir pareigas, kurios numatytos įvairiuose teisės aktuose, bet pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis policijos veiklą, yra Policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-277). Vadovaujantis šiuo įstatymu, nuo momento, kai policijos pareigūnas priimtas į tarnybą, jis įgyvendina įstatymo 5 str. nurodytus policijos uždavinius, tame tarpe viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, saugaus eismo priežiūrą, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą. Taigi išanalizavus anksčiau paminėtus teisės aktus, galima pagrįstai teigti, kad B. S. argumentai, jog pareigūnas priėmė nutarimą pažeisdamas ATPK normas yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išsamiai išanalizuoti B. S. skunde nurodyti argumentai, išsamiai į juos atsakyta, o padarytos išvados, kad pareigūnai nepažeidė Policijos veiklos instrukcijos ir ATPK teisės normų paremtos tyrimo metu surinkta medžiaga. Ta aplinkybė, kad B. S. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą, B. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.