Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-3120-585/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-30
Bylos Nr.
2A-3120-585/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „SK Industry“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris 2A-3120-585/2015
Teisminio proceso numeris 2-68-3-03923-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SK Industry“ apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SK Industry“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė, veikdama per savo bankroto administratorę, pareiškė teisme ieškinį, prašydama pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 818,69 Eur bei procesines šešių procentų palūkanas. Pasak ieškovės, ji pagal šalių sudarytą sutartį atliko statybos rangos darbus. Ieškovė 2013 m. rugsėjo 2 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 4 990,30 Eur. Atsakovė pagal šią sąskaitą faktūrą sumokėjo ieškovei tik 2 171,61 Eur. Ieškovė, veikdama per savo administratorę, 2015 m. sausio 8 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, paaiškino, jog buvo atliktas įskaitymas ir taip pasibaigė jos prievolė ieškovei. Ieškovės vertinimu, šis įskaitymas pažeidė jos kitų kreditorių interesus, nes atsakovei buvo suteikta pirmenybė. Ieškovė neprivalėjo sudaryti šio sandorio, be to, jį sudarydama, elgėsi nesąžiningai. Ieškovė teisme papildomai paaiškino, jog ji, sudarant ginčo sandorį, jau buvo nemoki.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsikirto, jog šalis siejo priešpriešinės vienarūšės prievolės. Atsakovė negalėjo numatyti, kad ieškovė po aštuonių mėnesių bankrutuos. Atsakovė nežinojo, kad ieškovė yra nemoki. Nėra pagrindo pripažinti, jog ji elgėsi nesąžiningai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu patenkino ieškinį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė ieškovės atžvilgiu turėjo galiojantį, apibrėžtą ir vykdytiną priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Be to, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nepranešė ieškovei apie įskaitymą. Teismo vertinimu, egzistuoja visos būtinos Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygos. Ieškovė, atliekant ginčo įskaitymą, jau buvo nemoki. Didžioji ieškovės kreditorių dalis, atliekant ginčo įskaitymą, jau turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į ieškovę. Ieškovė, kaip atsakovės skolininkė, neprivalėjo sudaryti tokio sandorio (sutikti su tokiu sandoriu). Šalys, atliekant įskaitymą, negalėjo nežinoti, jog ieškovė yra nemoki. Todėl jos buvo nesąžiningos, sudarant ginčo sandorį. Ginčijamas įskaitymas nenulėmė ieškovės nemokumo, bet, jį atlikus, buvo sumažintas ieškovės turtas bei suteikta pirmenybė vienam kreditoriui, taip apsunkinant kitų kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ginčo įskaitymą negaliojančiu pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, nėra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikšti.

Atsiliepimas

Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškinį. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, jog, atsakovės vertinimu, įskaitymas buvo atliktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pasak ieškovės, atsakovė nenurodo pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti. Priešingai negu teigia atsakovė, ginčo įskaitymas yra neteisėtas, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė įskaitymo momentu neturėjo galiojančio, apibrėžto priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, be to, ieškovei nebuvo tinkamai pranešta apie įskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ieškovė, veikdama per savo bankroto administratorę, pretenzija kreipėsi į apeliantę, prašydama sumokėti 2 818,69 Eur (9 732,38 Lt). Apeliantė, atsakydama į ieškovės pretenziją, paaiškino, jog ji įskaitymu padengė savo kreditorinį įsipareigojimą. Ieškovė pareiškė Pauliano ieškinį, prašydama pripažinti įskaitymą negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas tenkino Pauliano ieškinį. Be to, teismas pripažino, jog nebuvo įstatymo nustatytų sąlygų įskaitymui atlikti. Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Teigia, jog įskaitymas buvo atliktas įstatymo nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Šio straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai.

Apeliantei, besiremiančiai įskaitymo faktu, tenka procesinė pareiga įrodyti, kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą, laikytasi įskaitymo tvarkos. Įstatyme nenumatyta, kokia forma turi būti pranešama apie įskaitymą. Pasak pirmosios instancijos teismo, pranešimas apie įskaitymą visais atvejais turi būti rašytinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Pagal kasacinio teismo praktiką apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). Tas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti atlikta ir žodžiu. Tiesiog asmuo, tokia forma pranešantis apie įskaitymą, kilus ginčui, gali susidurti su procesinėmis problemomis, siekdamas įrodyti, kad jis pranešė apie įskaitymą.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad ji žodžiu pranešė ieškovei apie įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįrodė šios aplinkybės. Todėl pripažintina, kad apeliantė nepranešė ieškovei apie įskaitymą. Vadinasi, įskaitymas, kaip toks, apskritai nebuvo atliktas arba, kitaip tariant, šis vienašalis sandoris nebuvo sudarytas, nes apeliantė „išoriškai“, kas yra būtina įskaitymui atlikti (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalys), neišreiškė valios sudaryti tokį sandorį.

Ieškovė Pauliano ieškiniu prašė pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir taikyti restituciją. Ieškovės materialinis subjektinis reikalavimas pripažinti įskaitymą negaliojančiu yra nepagrįstas, nes įskaitymas, kaip nustatyta, apskritai nebuvo atliktas. Kitaip tariant, toks vienašalis sandoris, kurį, be kitų įstatymo nustatytų pagrindų, būtų galima ginčyti Pauliano ieškiniu, nebuvo sudarytas. Ieškovės materialinis subjektinis reikalavimas dėl piniginio ekvivalento priteisimo kvalifikuotinas ne reikalavimu taikyti restituciją (Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalis), kaip jį kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, o reikalavimu įvykdyti piniginę prievolę natūra (Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalis). Apeliantė atsikirtinėjo į ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą tik tuo argumentu, kad reikalavimas buvo padengtas įskaitymu. Šis jos atsikirtimas yra pripažintas nepagrįstu. Todėl ieškovės materialinis subjektinis reikalavimas dėl piniginio ekvivalento priteisimo yra pagrįstas.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo aplinkybę, kad apeliantė nepranešė ieškovei apie įskaitymą. Ši netinkama kvalifikacija nulėmė, jog skundžiamu sprendimu be pagrindo buvo patenkintas ieškovės materialinis subjektinis reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia skundžiamą sprendimą – panaikina jo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, ir šia apimtimi priima naują sprendimą – atmeta aptariamą ieškovės reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nors apeliacinės instancijos teismas ir pakeitė skundžiamą sprendimą, nesikeičia. Ieškovės reikalavimas dėl piniginio ekvivalento priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas kitais motyvais.

Apeliantės skundas yra atmestas. Taip ieškovė įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame bylos etape, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys), bet ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą:

panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – atmesti reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Palikti kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo dalį nepakeistą.

Teisėjai Vaclovas PaulikasAsta PikelienėVytautas Zelianka