Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. V. (B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) kepėja, teista 2013-09-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo, 2015-01-06 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. V. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, t.y.: E. V., laikotarpyje nuo 2016-12-02 d. iki 2016-12-07, Klaipėdoje, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytomis aplinkybėmis, rankų pirštais spausdama mažamečio K. P., gim. (duomenys neskelbtini), įvairias kūno vietas padarė jam poodinę kraujosruvą priestuburinėje linijoje, poodinę kraujosruvą dešiniame šone, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, poodinę kraujosruvą dešinio sėdmens išoriniame - viršutiniame kvadrate, tris poodines kraujosruvas kairio sėdmens viršutiniame - išoriniame kvadrate, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, tris poodines kraujosruvas kairės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dvi poodines kraujosruvas dešinės šlaunies išoriniame - nugariniame paviršiuose, kas sukėlė mažamečiui K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklausta įtariamąja E. V. kalta dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino ir parodė, kad tikslios dienos ir konkretaus laiko neprisimena, tačiau tai galėjo būti tuo laikotarpiu, kuris nurodytas įtarime, jai ir jos vaikams K. P. ir K. B. būnant namuose, (duomenys neskelbtini), K. P. savo nepaklusniu elgesiu išvesdavo ją iš kantrybės. Nesusitvardžiusi ji kelis kartus sugriebė K. įvairiose kūno vietose ir suspaudusi jį pirštais stipriai jį purtė. Kiek kartų jį buvo sugriebusi, kokiu konkrečiai laiku bei kokiose vietose, negali pasakyti, nes šito neprisimena ir neįsidėmėjo. Neneigia, kad dėl tokio jos elgesio K. ant kūno įvairiose vietose galėjo atsirasti sužalojimai, kurie nurodyti įtarime. Dėl tokio savo elgesio labai nuoširdžiai gailisi, tiesiog pasielgė taip nesusitvardžiusi, nes K. savo elgesiu išvesdavo ją iš kantrybės. Pažada ateityje šitaip nebesielgti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu paskiriant jai baudą ( t 1, bl. 43).

Liudytoja J. B. parodė, kad E. V. (B.) yra jos buvusi marti. Šiuo metu E. yra išsiskyrusi su jos sūnumi. K. P. yra jos anūkas. Kai gimė K., E. su jos sūnumi D. B. gyveno Klaipėdoje. Ji pas E. apsilankydavo dažnai. E. dažnai keisdavo savo gyvenamąją vietą. Kol K. buvo mažas ji dažnai pasiimdavo jį pas save, kadangi E. vaiko neprižiūrėdavo. Vaikas būdavo murzinas, nevalgęs. E. sakydavo, kad neturi pinigų nusipirkti vaikui mišinuko, todėl ji kartais siųsdavo E,i pinigų. Kai ji pasiimdavo K. pas save, vaikas būdavo viskuo aprūpintas, pavalgęs. Vėliau E. nebeduodavo K. pasiimti, kadangi supyko ant jos, jos, kad bandė paaiškinti, jog reikia ieškotis darbo, prižiūrėti vaiką, rūpintis juo. Kajui tuo metu buvo vieneri metai. Maždaug po pusės metų ji vėl buvo pasiėmusi K. pas save. K. pas ją būdavo nuo 2 savaičių iki mėnesio. Vėliau ji vaiką parvesdavo E. Po skyrybų E. su ja elgiasi draugiškai, nebesipykdavo. Praėjusių metų gegužės mėnesį, vedant K. į namus, jis užsiminė, kad nenori eiti namo, nes mama jį muša. Ji nieko daugiau nespėjo K. paklausti, nes į lauką išėjo E. ir pasiėmusi vaiką nuėjo į namus. Daugiau su K. ji nieko nekalbėjo apie tai, ar mama jį muša, nes su juo nesusitiko. Paskutinius 9 mėnesius ji su K. nebuvo susitikusi, bendravo tik telefonu. Jai paskambinus K. prašydavo pasiimti jį, Paskutinius 3 mėnesius E. pati skambindavo sakydama, kad ji gali pasiimti K., sakydavo, tegul K. pas ją ir būna. Ji suprato, kad E. taip sako, nes jai sunku susitvarkyti su dviem vaikais. Vėliau jai paskambino iš Vaikų teisių ir pranešė, jog 2016-02-01 bus sprendžiamas klausimas dėl K. perdavimo jai. Posėdžio metu buvo nuspręsta jai perduoti K. Jos K. klauso, su juo sutaria gerai ( t.1, b.l. 31-33).

Liudytoja, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja G. N. parodė, kad E. B. bei du jos vaikai t.y. K. P. ir K. B., yra įtraukti į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Centro darbuotojai turi aplankyti šeimas, kurios yra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat ir pačios šeimos turi atvykti pas juos į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą. 2016-12-06 po pietų ji su kolege L. K. nuvyko aplankyti E. B. šeimos. Apie apsilankymą E. neįspėjo. Nuvyko į E. B. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus duris atidarė E. ir pasikvietė juos į vidų, aprodė, jog turi maisto. Tuo metu ji gamino vakarienę. Vaikų tuo metu nesimatė, nes abu vaikai miegojo. Pokalbio su E. metu pastaroji nurodė, kad jos sūnus K. šiuo metu serga ir ji nuo 2016-12-05 neveda į darželį abiejų savo vaikų. Pradėjus kalbėti apie vaikus, E. pradėjo pasakoti, jog prieš vedant vaikus į darželį, tai galėjo būti 2016-12-04, vonios kambaryje ji norėjo numaudyti K. Vaikas buvo judrus, neįsikibo į vonią ir paslydęs griuvo ant vonioje esančių plytelių. E. minėjo, kad vaikas griuvo ant užpakaliuko ir jį susitrenkė. Sutrenktoje vietoje (sėdmenų srityje) vėliau išryškėjo kraujosruva. Daugiau E. apie įvykį nieko nepasakojo. Su vaikais tą dieną nepavyko pasikalbėti, nes jie miegojo. Kadangi joms pasirodė įtartinas E. pasakojimas, jog K. nukritęs vonioje susimušė sėdmenis, apie šį įvykį 2016-12-07 informavo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrių. Su Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja A. V. buvo sutarta kartu nuvykti pas E. B.. Nuvyko 2016-12-07, apie 13 val. ar 14 val. kartu su jomis taip pat vyko ir kolegė L. K.. Įėjus į butą pas E., kambarys buvo prirūkytas. K. dar buvo aprengtas su pižama, jis žaidė su kompiuteriu. K. buvo aprengta, buvo su E. draugu. E. draugas prisistatė V. K.. Joms atėjus, E. puolė autis batus, sakydama, jog tuoj ves vaikus pas daktarą. E. dar kartą buvo paprašyta papasakoti, kas nutiko K. E. papasakojo tą pačią istoriją, kaip ir ankstesnio apsilankymo metu. E. paklausė, ar galima apžiūrėti K. E. sutiko. Apžiūrėjus K. ant jo sėdmenų ir nugaros srityje matėsi kraujosruvos. Ar dar buvo kokių nors sužalojimų, ji neįsidėmėjo. Vaiką daugiau apžiūrėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja A. V.. Išvykus iš E. vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja A. V. nurodė, kad dėl K. sumušimo fakto ištyrimo kreipsis į policiją ( t.1 b.l. 40-41).

Liudytoja, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre socialine darbuotoja L. K. parodė, kad ji dirba su socialinės rizikos šeimomis. E. V. (B.), bei du jos vaikai K. P. ir K. B. yra įtraukti į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. Su šia šeima dirba socialinė darbuotoja G. N.. Kadangi G. buvo neseniai pradėjusi dirbti ir pagal darbo specifiką joms yra paskirta dirbti dviese, ji padėjo G. dirbant su šia šeima. Šeimas, kurios yra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, turi aplankyti. Dažniausiai pas šias šeimas vyksta jų neperspėję. 2016-12-06 po pietų, apie 16 val., ji su kolege G. N. nuvyko aplankyti E. V. (B.) šeimos. Apie apsilankymą E. neįspėjo. Nuvyko į E. V. (B.) nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus pas E. bendravo su ja, teiravosi kaip sekasi. Vaikų jos tuo metu nematė, nes jie abu miegojo. Pokalbio metu, E. pasakė, kad jos sūnus K. šiuo metu serga ir ji nuo 2016-12-05 neveda į darželį abiejų savo vaikų. Pradėjus kalbėti apie vaikus, E. pradėjo pasakoti, jog prieš vedant vaikus į darželį (tai galėjo būti 2016-12-04 ), ji vonios kambaryje norėjo numaudyti K. Vaikas neįsikibo į vonią ir paslydęs griuvo vonioje. E. minėjo, kad vaikas griuvo ant užpakaliuko ir jį susitrenkė. Sutrenktoje vietoje (sėdmenų srityje) vėliau išryškėjo kraujosruva. E. pasakojimas jai pasirodė keistas, nes apie šį įvykį ji pasakojo nenatūraliai. Jai susidarė toks įspūdis, kad prieš vaiką buvo smurtaujama ir ant vaiko atsiradus sužalojimams, E. vaiko nevedė į darželį, nes bijojo, kad auklėtojos tai pastebės ir praneš policijai. Kadangi joms pasirodė įtartinas E. pasakojimas, apie šį įvykį 2016-12-07 informavo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistę A. V.. Buvo nutarta dar kartą kartu nuvykti pas E. (V.) B. 2016-12-07 apie 13 val. - 14 val. jos nuvyko pas E. Tik atidariusi duris E. pradėjo sakyti, kad tuoj ves vaikus pas daktarą. Kajus dar buvo aprengtas su pižama, žaidė kompiuteriu. K. buvo aprengta, ji buvo su E. draugu. E. draugą ji matė pirmą kartą. Jis prisistatė esąs V. K., nurodė, kad planuoja su E. gyventi kartu. Į pateiktus klausimus vyriškis atsakinėjo nenoriai, slėpė savo veidą, ant kurio matėsi sužalojimai. Vyriškis nurodė, kad šiuo metu gyvena pas savo tėvus, tačiau tikslaus adreso nenurodė. E. paaiškino, kad tai jos draugas, kad vaikai su juo sutaria gerai, vadina jį tėveliu. E. dar kartą buvo paprašyta papasakoti, kas nutiko K. E. papasakojo tą pačią istoriją, kaip ir ankstesnio apsilankymo metu. E. paklausė, ar galima apžiūrėti K. Apžiūrėjus K. ant jo sėdmenų matėsi kraujosruva. Kraujosruva buvo gana didelė, daugiau, nei 5 cm. Ar dar buvo kokių nors sužalojimų, ji neįsidėmėjo, nes stovėjo kiek toliau. Vaiką daugiau apžiūrėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja A. V.. A. V. toliau bendraujant su E. ir jos draugu, ji prisėdo prie K., kuris tuo tarpu ant čiužinio žaidė kompiuteriu, ir paklausė vaiko, ar jį muša. K. buvo labai įsijautęs į žaidimą ir nenoriai jai atsakinėjo. Jis atsakė, kad jo nemuša. Tada ji K. paklausė, ar jam labai skaudėjo, kai jis užsigavo. K. atsakė ne. Vėliau, tai galėjo būti 2016-12-20, po E. apklausos policijoje ji su G. N. buvo nuvykusi pas E., bendravo su E. prie laiptinės. Pokalbio metu E. pradėjo keisti ankstesnį savo pasakojimą, apie tai kaip K. susižalojo ir nurodė, kad K. krisdamas duše griuvo ant nugaros ir susižalojo nugarą, o nebe sėdmenis. Taip pat papasakojo, kad prieš įvykį duše, K. su V. vedžiojo šuniuką ir K. paslydęs griuvo ant sėdmenų. Ji E. paklausė, ar V. nesmurtauja prieš vaikus. E. pasakė, kad ne. Sakė, kad V. yra labai geras ir puikiai sutaria su vaikais. Abu vaikus E. veda į savaitinį darželį (duomenys neskelbtini). Vaikus ji atveda pirmadienį ryte ir pasiima penktadienį vakare. Ji pati ankstesnių apsilankymų metu nėra pastebėjusi, kad vaikai būtų sužaloti. K. yra aktyvus, smalsus vaikas. Prie nepažįstamų žmonių būna užsidaręs, bendrauja nenoriai. Iš darželio auklėtojų buvo gavę pranešimų, jog E. su savo vaikais elgiasi labai skirtingai. Ji labiau myli savo dukrą K., o K. atstumia, atėjusi pasiimti K. niekada jo neapkabina, nepriglaudžia. E. nuolat skundžiasi K., sako, jog K. neklauso jos, ji negali su juo susikalbėti ir pan. Ji prašydavo, kad jos paimtų K. iš jos, sakydavo, kad ji nenori jo auginti. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu K. P. globėja yra paskirta jo močiutė J. B. ( t. 1, b.l. 47-49).

Liudytoja, Klaipėdos vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistė A. V. parodė, kad E. B. 2012 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Pagrindas įrašyti E. B. į apskaitą buvo būtent jos pačios socialinių įgūdžių stokojimas, tuo metu nebuvo nustatyta jokių vaiko, t.y. K. P. nepriežiūros atvejų. Šiuo metu situacija, liečiantį K., yra pasikeitusi. Vaiko teisių skyrius porą kartų yra gavęs pranešimus iš anoniminių asmenų apie E. B. smurtavimą prieš K. Buvo pranešta, jog E. B. muša sūnų, neduoda valgyti, uždaro tualete. Abiem kartais pranešėjai buvo asmenys, kurie lankosi E. B. šeimoje, paskutiniu atveju, kaip ji suprato, buvo atėjusios E. B.draugės, kurios kategoriškai atsisakė prisistatyti, bijodamos E. B. keršto. Po pirmo pranešimo, tuo metu E. B. jau turėjo du vaikus, t.y. K. ir K., gimusią (duomenys neskelbtini), vaikai buvo paimti iš šeimos ir nuvežti į kūdikių namus Klaipėdoje, apie tai buvo informuota policija. Jų įstaigos specialistas 2015-05-22 surašė pareiškimą ir perdavė policijai. 2015-05-25 buvo gautas iš policijos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kūdikių namuose vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir E. B. skirti įpareigojimai užsiregistruoti ugdymo įstaigoje ar darbo biržoje, tvarkytis skyrybų dokumentus ir vaiko tėvystės nuginčijimo klausimą, lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, bendrauti su socialiniu darbuotoju. Numatytas laikinos globos laikotarpis buvo iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Pasibaigus tam laikotarpiui buvo nustatyta, kad vaikus galima grąžinti E. B., t.y. į šeimą. Vaikai buvo grąžinti 2015-11-05. Vyko nuolatinis šios šeimos stebėjimas, buvo suaktyvintas socialinis darbas su šia šeima. 2016-12-06 ŠVGC socialinė darbuotoja G. N. pranešė, kad E. B. neišleido vaiko į darželį ir, kad yra įtarimų, jog vaikas gali būti sumuštas. G. N. nurodė, jog buvo nuvykusi prieš tai pas E. B. į namus, kur pati E. B. papasakojo, kad sūnus K. nukrito duše ir susidaužė. Kadangi tai sukėlė įtarimų, buvo nutarta kartu su G. N. apsilankyti dar kartą šeimoje. 2017-12-07 ji kartu su G. N. ir dar viena ŠVGC socialine darbuotoja L. K. nuvyko pas E. B.. Įėjus į butą pastebėjo, kad jame tamsu, prieblanda. E. B. teigė, kad vaikai, ar vienas iš jų serga, tiksliai dabar nebeatsimena, ir ji ruošiasi eiti pas gydytoją, todėl neveda K. į darželį. Ji paaiškino E. B. savo apsilankymo priežastį, t.y., kad atvyko dėl galimai sumušto K., paprašė leisti apžiūrėti vaiką. E. sutikus, ji pakėlė vaiko drabužėlius ir pamatė ant jo kūnelio mėlynių, nugaroje, mėlynių buvo ne viena, mėlynės buvo aiškiai matomos, bet jos nebuvo kraujingos, iš ko ji suprato, kad jos galėjo atsirasti iš anksčiau, t.y. ne tos pačios dienos mėlynės. E. B. teigė, kad K. nukrito duše. Daugiau apie nukritimo aplinkybes ji nesiaiškino. Kitų vaiko kūno vietų ji daugiau neapžiūrinėjo, vaikas buvo žvalus, energingas. Paties vaiko neklausė iš kur ant jo kūnelio sumušimai, manė, kad jis prie mamos nenorės sakyti. Neatsimena, ar to vizito metu E. B. sakė apie tai, kad K. dar kada nors būtų kur nors kritęs. Po apsilankymo pas E. B. jį surašė raštą policijai dėl galimo smurto prieš vaiką. Asmeniškai jos įtarimas, kad prieš K. gali būti vartojamas smurtas, pagrįstas ankstesne informacija apie E. B. elgesį su vaiku. Ji asmeniškai yra kalbėjusi su K. darželio auklėtojomis G. D. ir N. M., kurios yra sakiusios, kad motina nemyli K., kad vaikas nenori grįžti į namus. 2017-01-31 ŠVGC buvo gautas raštas iš K. darželio, kuriame nurodoma, kad vaiko emocinė būsena yra išbalansuota, po savaitgalio, kad iš K. žodžių galima suprasti, jog namuose jam yra taikomos fizinės bausmės ir jis visą laiką norėtų būti darželyje ( t. 1, b.l. 73).

Liudytoja, lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) auklėtoja N. M. parodė, kad K. P. į jų grupę atėjo 2016 m. gegužės mėn. K. lanko savaitinį darželį. Jo mama atveda jį pirmadienį ryte ir pasiima penktadienio vakare. Visą savaitę vaikas būna darželyje. K. turi seserį K., kuri taip pat lanko jų darželį ir taip pat yra paliekama visai savaitei. Praėjusią savaitę, nuo pirmadienio iki trečiadienio, K. darželio nelankė, mama nepranešė dėl ko K. nelanko darželio. Atvedusi K., E. B. paaiškino, kad nevedė K. dėl to, jog sirgo jo sesuo K. ir dėl to abu vaikai buvo namuose. Prieš tai į darželį skambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad K. ant kūno yra kraujosruvų. K. mama atvedusi jį į darželį nieko neužsiminė apie tai, jog vaikui ant kūno yra kraujosruvų. Tik pradėjus jos apie tai klausinėti, ji pasakė, kad K. nugriuvo duše ir susitrenkė. Palikusi K. E. išėjo. Perrengdama K. pietų miegui, ji pastebėjo, kad ant berniuko nugaros bei vienos kojos buvo kraujosruvos. Kraujosruvos buvo melsvos spalvos, nedidelės. Su vaiku ji nekalbėjo apie tai, iš kur ant jo kūno atsirado kraujosruvos. Vaikas 2016-12-08 per visą naktį liko darželyje. 2016-12-09 į darželį buvo atvykusi Vaiko teisių apsaugos darbuotoja ir policijos pareigūnai, kurie nuvežė K. pas teismo medicinos ekspertus. Vėliau K. buvo parvežtas į darželį. Vakare jo pasiimti atėjo mama E. B.. 2016-12-01 ir 2016-12-02 K. buvo darželyje, o 2016-12-03 ir 2016-12-04 dienomis buvo namuose. K. yra labai energingas, pastoviai reikalauja dėmesio, protingas, mėgsta užsiimti kokia nors veikla, kurią jam siūlo, tačiau užsiėmimo metu reikalauja dėmesio. K. yra labiau subrendęs nei jo amžiaus vaikai. Maždaug prieš porą savaičių E. B. buvo užsiminusi, kad K. neklauso jos, kad ji negali su juo susitvarkyti, kad išveda ją iš kantrybės ir, kad "tėvelis" dėl tokio K. elgesio buvo paėmęs diržą. Ar jis su tuo diržu mušė vaiką, E. nesakė ( t. 1, b.l. 55-56).

Liudytoja, lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) auklėtoja G. D. parodė, kad K. P. lankė jos grupę nuo 2016 m. gegužės mėn. 06 d. Jo sesuo K. tame pačiame darželyje lanko kitą grupę. Abu vaikai lanko savaitines grupes. K. serga retai, jo kalba yra aiški ir suprantama, sakinių formuluotės ir žodžių bagažas yra visiškai atitinkantys tokio amžiaus vaiko išsivystymo lygį. K. būdavo nervingas, reikalaujantis išskirtinio dėmesio, labai judrus, grupėje norintis būti lyderiu. Ugdymo veikloje berniukas dalyvaudavo noriai, labai mėgo muzikos ugdymo užsiėmimus, jam patikdavo klausytis pasakų, noriai atsakinėdavo į klausimus. Taip pat vaikas labai noriai žaisdavo judrius žaidimus, piešdavo, lipdydavo, konstruodavo. Atėjus penktadieniui K. namo eiti nenorėdavo. Po išeiginių dienų K. į darželį atvesdavo mama. Berniukas būdavo nupraustas, aprengtas švariais rūbeliais. Beveik visada K. mama kalbėdavo pakeltu tonu, dažnai kuo nors nepatenkinta priekaištaudavo dėl tariamai grupėje dingstančių K. daiktų ir pan. Po išeiginių dienų K. būdavo labai judrus, nervingas, išsiblaškęs, lakstydavo po grupę, būdavo sunkiai suvaldomas, nekreipdavo dėmesio į jam sakomas pastabas. Savaitės vidury vaiko elgesys pradėdavo keistis į geresnę pusę, jis tapdavo ramesnis. Savaitės bėgyje K. mama vaiku nesidomėdavo, nepaskambindavo ir nepaklausdavo, kaip jaučiasi jos sūnus ir kaip jam sekasi. Atėjusi pasiimti vaiko mama niekada jo nepriglausdavo, neapkabindavo, kas leidžia manyti, kad šiltų jausmų savo vaikui ji nejaučia ir pakankamai dėmesio sūnui neskiria. Apie tai, kad ant K. kūno buvo kraujosruvų, ji sužinojo iš kitos grupės auklėtojos N. Iš kur atsirado šios kraujosruvos, N. jai nepasakojo, tačiau ji suprato, kad tikriausiai vaiko šeimoje kažkas įvyko. 2017 m. sausio mėn., tai galėjo būti 23 d.,K.po išeiginių atėjo labai piktas, išsiblaškęs, nervingas. Vakare apie 18 val. N. atvedus K. pas ją į naktinę grupę ji su K. atsisėdo ir pradėjo kalbėtis. K. pradėjo jos prašyti, kad ji jį pasiimtų su savimi, sakė, kad nenori namo, ir jeigu ji jo nepasiims, tai jis eis gyventi į vaikų namus. Paklausus K., dėl ko jis nenori eiti į namus, vaikas atsakydavo, jog mama jį skriaudžia. Paklausus K. kaip mama jį skriaudžia, K. pasakė, jog mama muša jį per veidą. Taip pat parodė, jog mama liepia jam klūpoti kampe pakėlus rankas į viršų. Ji K. klausė dėl ko mama taip daro, į ką berniukas atsakė, kad dėl to, jog jis neklauso. Kada mama taip su juo elgėsi, K. nepasakė. K. sakė, kad visą laiką nori būti darželyje su auklėtojomis, nes čia jam yra gera ir visi jį myli. Namuose, jam nepatinka, nes mama nuolat jį baudžia, nebendrauja. Sakė, kad jam dėl to skauda širdelę. Kadangi tuo pačiu metu šeimos ir vaiko gerovės centrui reikėjo pateikti K. B. charakteristiką, ji charakteristikoje ir nurodė tai, ką vaikas jai papasakojo. Prieš šį įvykį ji ant K. jokių sužalojimų nebuvo pastebėjusi. Pats vaikas ankščiau irgi nesiskųsdavo, jog jį skriaudžia( t. 1, b.l. 62-63 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis K. P. parodė, kad kartu su juo gyvena mama, sesė K. ir dar dėdė V. K. V. būna piktas, muša jį (parodo ant savęs kaip muša). Muša su diržu. Diržas limpa prie "subinės" (paveikslėlyje parodo vietas, kur muša). Muša jam būnat be rūbų. V. muša jį kitam kambary. Pas juos yra du kambariai. Mama su sese būna kitame kambaryje, kai jį muša. Kai jį muša, V. sako: "n.". V. šaukia, pyksta. Su diržu davė vieną kartą, tik į užpakalį. Kai muša su diržu, jam skauda, jis verkia (parodo, kad skauda užpakalį). Taip daro dėdė V. Jam širdį skauda. Mama E. jį taip pat daužo (parodo kaip daužo su ranka, rodo į galvą). Mama jį muša per galvą, paskui pasodina tualete, liepia sėdėti, nubaudžia. Mama daužo tik su ranka per galvą, daugiau kitur nemuša ( parodo paveikslėlyje vietas kur skauda, kai jį muša, per užpakalį ir per galvą). Mama nėra užstojusi jo, kai V. mušė. Jam širdį skauda. Norėtų gyventi su močiute. Močiutė yra gera, nuperka saldainių jam. Kai neklauso močiutės, ji nebara jo. O mama ir V. muša ( t.1, b.l. 24-26).

Iš specialisto išvadų Nr. G2148/2016(03), pG 12/207 (03), PKG 39/2017(01) matyti, kad konstatuoti K. P. padaryti sužalojimai, galimi jų padarymo būdai bei galimas sužalojimų padarymo laikas. 2016-12-09 apžiūros duomenimis K. P. nustatyti daugybiniai smulkūs paviršiniai sužalojimai: poodinė kraujosruva priestuburinėje linijoje, poodinė kraujosruva dešiniame šone, poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje, poodinė kraujosruva dešinio sėdmens išoriniame - viršutiniame kvadrate, trys poodinės kraujosruvos kairio sėdmens viršutiniame - išoriniame kvadrate, poodinė kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, trys poodinės kraujosruvos kairės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dvi poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame - nugariniame paviršiuose, kas sukėlė K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ( t.2 , b.l. 5-6, 10, 22-25).

Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., nes E. V. ( B.) smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamoji ankščiau teista, tačiau teistumas išnykęs, dirba, visiškai prisipažino padariusi nesunkų nusikaltimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą veiką kaltinamajai gali būti skiriama sankcijoje numatyta bauda. Jai skirtina prokurorės pareiškime nurodyto dydžio bauda. Taikytinas LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d., ir paskirta bausmė mažintina 1/3. Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiai (Bausmių vykdymo kodekso 22 str.2 d.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas

nusprendžia:

E. V. ( B.) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir skirti 21 MGL dydžio (790,86 eurų ) baudą. Taikyti LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d. ir E. V. ( B.) paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę 14 MGL dydžio ( 527,24 eurų) baudą.

E. V. ( B.) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Nustatyti, kad baudą E. V. ( B.) savanoriškai turi sumokėti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinantį banko kvitą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – skaitmeninę laikmeną su nukentėjusiojo apklausos vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti E. V. ( B.), kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.