- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- A5.-4034-716/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03566-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. (S. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. būdamas UAB „A“ (toliau – Įmonė) vadovu pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, kadangi esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje, leido Įmonėje nuo 2020 m. spalio 26 d. dirbti komercijos vadovui E. S. (E. S.), gim. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Pažeidimas nustatytas Valstybinei draudimo inspekcijai (toliau – VDI) gavus pranešimą apie nelaimingą atsitikimą įvykusį 2020 m. spalio 30 d., apie 18.38 val., adresu (duomenys neskelbtini).
S. S. tyrimo metu parodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 26 d. įmonėje pradėjo dirbti komercijos vadovo pareigom E. S.. Jų buhalterė informavo apie darbuotojo įdarbinimą 2020 m. lapkričio 26 d. Buhalterė dirba nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini), ir pamiršo laiku nusiųst dokumentus į Sodrą (b. l. 3).
Iš E. S. paaiškinimo matyti, kad įmonėje „A“ pradėjo dirbti nuo 2020 m. spalio 26 d., po sutarties pasirašymo 2020 m. spalio 30 d. nuvyko į potencialaus objekto apžiūrą, kurios metu įpylęs vamzdžio valymo skysčio ir nudegė. Objekto vieta – (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 26 d. įdarbinimo metu praėjo reikiamą instruktažą (b. l. 4).
Iš E. G. paaiškinimo matyti, kad UAB „B“ restoranuose, turi nuolatinių darbų susijusių su kanalizacija bei santechnika, pasikliaudami rekomendacijomis gavo kontaktinį numerį įmonės, kuri teikia jiems reikalingas paslaugas. Kadangi telefonu nustatyti esamų problemų nepavyko, 2020 m. spalio 30 d. atvyko UAB „A“ atstovas E. įvertinti esamos situacijos, bei informuoti, kokios tiksliai paslaugos jiems reikalingos, ką reikia tvarkyti ir keisti (b. l. 5).
Iš A. B. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. spalio 30 d. apie 18.00 val., atvyko asmuo apžiūrėti užsikušusios kriauklės. Prisistatė E. Po pirminės apžiūros, papasakojo, ką reikės pakeisti. Po to nusprendė supilti kažkokį skystį tiesiai į užsikimšusios kriauklės vamzdį. Jis stovėjo kitame virtuvės gale ir visa tai stebėjo. Asmeniui baigiant pilti skystį, viskas iš to užsikimšusio vamzdžio šovė atgal ir aplaistė visą E. ir dalį virtuvės. Tuomet jis nuskubėjo į kitą virtuvės pusė ir pradėjo pilti vandenį ant jo iš kitos kriauklės. Šalia dirbę žmonės iškvietė greitąją pagalbą, kuri po apžiūros išsivežė E. į ligoninę (b. l. 6).
Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad VDI 2020 m. lapkričio 2 d. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2020 m. spalio 30 d. apie 18.38 val., adresu (duomenys neskelbtini). Jame nurodoma, kad į minėtu adresu įsikurią įmonę UAB „B“ buvo iškviestas santechnikas (kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo E. S.), kuris pylė į kriauklės vamzdį skystą cheminę medžiagą ir nebaigus supilti viso butelio, iš vamzdžio pradėjo trykšti pilamas skystis atgal tiesiai ant santechniko veido ir kitų kūno dalių. VDI pradėjo tyrimą dėl įvykio aplinkybių. Tyrimo metu nustatyta, kad Sodra apie E. S. socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. spalio 26 d. informuota tik 2020 m. lapkričio 5 d., 12.02 val., t. y. tik po įvykusio nelaimingo atsitikimo (b. l. 2).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dokumento dėl tarnybinės pagalbos matyti, kad E. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. spalio 26 d. UAB „A“ registre įrašyti pagal draudėjo UAB „A“ 2020 m. lapkričio 5 d., 12.02 val. (b. l. 7).
Iš darbo sutarties matyti, kad 2020 m,. spalio 23 d. sutartis tarp UAB „A“ kaip darbdavio ir E. S. kaip darbuotojo pasirašyta tiek direktoriaus S. S., tiek darbuotojo E. S.. Sutartyje apibrėžta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. spalio 26 d. (b. l. 8).
Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio (spalio mėnuo) matyti, kad E. S. UAB „A“ dirbo nuo 2020 m. spalio 26 iki spalio 30 d. (įskaitytinai) (b. l. 9).
Iš Juridinių asmenų registro trumpojo išrašo matyti, kad UAB „A“ direktorius yra S. S. (b. l. 10).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad S. S. būdamas UAB „A“ direktoriumi, kaip darbdavys būdamas atsakingas už bendrovėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą, tinkamą duomenų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyrių, privalėjo pasirūpinti ir imtis priemonių, kad bendrovėje nebūtų dirbantys asmenys pažeidžiant minėtas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys patvirtina, kad įmonėje UAB „A“ nuo 2020 m. spalio 26 d. dirbo E. S., apie kurio įdarbinimą prieš vieną dieną nebuvo įstatymo nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tyrimo metu įmonės direktorius S. S. pripažino, kad įmonėje E. S. nuo 2020 m. spalio 26 d. buvo priimtas komercijos vadovo pareigoms atlikti, taip pat nurodė, kad pradėjus dirbti E. S. jis informavo buhalterę, tačiau pastaroji dirba nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) ir pamiršo nusiųsti dokumentus Sodrai apie naujai įdarbintą asmenį. Darbo funkcijas E. S. vykdė tuo laiku, kai su juo nors ir buvo abiejų šalių pasirašyta darbo sutartis, bet apie tai nebuvo praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.
Nustatytas faktines aplinkybes be paties S. S. parodymų patvirtina E. S. nurodytos aplinkybės, taip pat duomenys užfiksuoti nelegalaus darbo tyrimo akte, įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, 2020 m. spalio 23 d. darbo sutartyje tarp UAB „A“ ir E. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašas apie E. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią, E. G. ir A. B. paaiškinimai. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir yra pakankamai pripažinti, kad E. S. įmonėje „A“ dirbo nors ir pasirašęs darbo sutartį, tačiau įstatymų nustatyta tvarka apie jo įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
S. S. veika dėl leidimo dirbti E. S. nepranešus apie šio įdarbinimą teisės normų nustatyta tvarka atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad S. S. su padarytu pažeidimu sutiko, gailisi dėl jo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas S. S. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo turinį ir trukmę.
Turimais duomenimis S. S. praeityje neteistas (LITEKO duomenys), pirmą kartą padarė teisės pažeidimą darbo veiklos srityje. Darbuotojo nelegalus darbas truko trumpą laiką, vėliau S. S. ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, pranešė apie įdarbintą darbuotoją nuo 2020 m. lapkričio 5 d. ir už jį pasiruošęs sumokėti privalomus darbdavio mokesčius. Dėl to teismas mato galimybė tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui pažeidėjui skirti minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą, kas būtų pakankama ir užtikrintų tinkamą teisės normų vykdymą ateityje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas. S. S. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Šių aplinkybių pagrindu byla nagrinėta asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 627-637 straipsniais,
nutarė:
S. S. (S. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20126261583. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.