Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. spalio 22 d. apie 04.35 val. Gedimino prospekte, Vilniuje, ties pastatu Nr. 15 A. N. vairavo automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,93 promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. N. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse kavinėje „Charlie pizza“ jis išgėrė 6-7 bokalus alaus. Vėliau jis su draugu valgė greito maisto restorane „McDonalds“, esančiame Gedimino prospekte. Jo draugas užmigo. Norėdamas parvežti draugą namo jis nuėjo į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę, iš kurio pasiėmė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, kurį vairuodamas jis privažiavo prie draugo, kurį bandė įkelti į minėtą automobilį. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis daugiau nesės už vairo išgėręs alkoholio. Jis buvo teistas už narkotikų laikymą, kai jam buvo 17 metų. Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) rinkimo operatoriumi, jo atlyginimas yra 600 eurų. Iš atlyginimo jis moka įmokas už du kreditus. Jis gyvena su drauge, pastaroji uždirba mažiau nei minimumą. Jis prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, o skirti baudą. Jis pasistengs baudą sumokėti. Jis labai blogai padarė, dėl ko jis gailisi. Jis prašo, kad jam skirtų kuo ilgesnį terminą baudos ir automobilio vertės išmokėjimui.

Teisiamojo posėdžio metu A. N., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 22 val. jis kavinėje gėrė alų, jis išgėrė apie tris litrus alaus. 2018 m. spalio 22 d. apie 04.30 val. jis su draugu nuėjo į greito maisto restoraną „McDonalds“, esantį Gedimino prospekte, Vilniuje. Jo draugas užmigo ant suoliuko. Jis nusprendė draugą parvežti namo su UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu. Jis išsinuomojo automobilį „BMW“ ir pastaruoju atvažiavo paimti draugo. Ten jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie nustatė jo girtumą (b. l. 20, 23).

Ikiteisminio tyrimo metu D. I. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 22 d. apie 04.35 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie restorano „McDonalds“, esančio Gedimino prospekte 15, Vilniuje, pastebėtas gulintis ant suoliuko vyriškis, prie šio vyriškio privažiavo automobilis „BMW X1“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykęs į įvykio vietą jis pamatė, kad vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo- A. N. bando nuo suoliuko pakelti vyriškį. Bendraudamas su automobilį vairavusiu A. N. jis pajautė iš pastarojo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, A. N. atsakė teigiamai. A. N. buvo nustatytas girtumas, po ko A. N. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, vėliau- į policijos komisariatą (b. l. 8).

Specialistas, ištyręs A. N. kraują, paimtą 2018 m. spalio 22 d. 05.15 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 1,93 promiles etilo alkoholio (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka,, A. N. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. N. skirtinos 51 MGL, t. y. 2 550 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 17 MGL, t. y. 850 eurais.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Minėta, kad A. N., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamajame kodekse visos bausmės pagal paskirties pobūdį buvo skirstomos į pagrindines ir papildomas. Papildomos bausmės buvo skiriamos, kai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į kaltininko asmenybę, buvo „tikslinga sustiprinti atsakomybę, prie pagrindinės bausmės prijungiant tą ar kitą papildomąją“. Nors papildomos bausmės turėjo stiprinti nubaudimo poveikį, padėti siekti geresnių rezultatų, norint pataisyti nuteistąjį, tačiau neretai jų skyrimas tik iškreipdavo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principą ir dirbtinai sunkindavo nusikaltimą padariusio asmens padėtį: praktikoje dažnai pasitaikydavo, kad turto konfiskavimas kaip papildoma bausmė buvo griežtesnė, nei bauda, skirta nuteistajam kaip pagrindinė bausmė. Tai keldavo abejones dėl draudimo bausti du kartus už tą patį (lot. non bis in idem) principo pažeidimo.

1961 m. BK turto konfiskavimas buvo viena iš bausmės rūšių. Turto konfiskavimo kaip bausmės turinį sudarė viso ar dalies kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto paėmimas valstybės nuosavybėn. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo dabartinis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuriame pasikeitė ne tik turto konfiskavimo koncepcija, bet ir teisinė turto konfiskavimo prigimtis bei turinys. Naujajame BK atsisakyta buvusių papildomų bausmių, kurios anksčiau buvo privalomai arba teismo nuožiūra skiriamos kartu su pagrindine bausme, o turto konfiskavimo taikymas susietas su nusikalstamu būdu gauto ar nusikalstamas veikas darant naudoto turto konfiskavimu. Taip buvo atsisakyta turto konfiskavimo kaip bausmės suvokimo, savo ruožtu priskiriant šią prievartos priemonę prie baudžiamojo poveikio priemonių.

Tarptautiniu mastu suformuluotas turto konfiskavimo turinys savo paskirtimi bei jo skyrimo ypatumais skiriasi nuo tradicinės bausmės paskirties. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra nurodyta BK 67 straipsnio 1 dalyje- padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi baudžiamojo poveikio priemonės savo turiniu tiesiogiai nedubliuoja bausmių, kaip buvo papildomų bausmių atveju, bet padeda įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės individualizavimo principą.

Šių teiginių kontekste vertinant BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, kurią, kaip minėta, turi padėti įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės, galima daryti išvadą, kad konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemones bei įrankius siekiama tokius daiktus išimti iš civilinės apyvartos, kad šiais daiktais nebūtų galima dar kartą neteisėtai pasinaudoti teisei priešingais tikslais, t. y. konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemones bei įrankius siekiama iš esmės prevencinių bausmės paskirties tikslų- sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad A. N. vairuoto automobilio „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 28 310 eurų (b. l. 10). Šiame nuosprendyje minėta, kad A. N. skirtina galutinė 32 MGL, t. y. 1 600 eurų dydžio bauda, taigi skirtumas tarp A. N. skirtinos baudos dydžio ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos yra didesnis nei 17 kartų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką sprendžiant dėl draudimo bausti du kartus už tą patį principo pažeidimo taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos bausmės pobūdis bei griežtumo laipsnis. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikant nurodytus kriterijus paprastai pripažįstama, kad, pavyzdžiui, mokestinės baudos, pagal savo dydį artimos kriminalinių bausmių dydžiams, laikytinos kriminalinėmis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2002 m. liepos 23 d. sprendimas Janosevic prieš Švediją, peticijos Nr. 34619/97; 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas Jussila prieš Suomiją, peticijos Nr. 73053/01; 2010 m. sausio 5 d. sprendimas Impar LtD. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13102/04; 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas Steininger prieš Austriją, peticijos Nr. 21539/07). Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-266/2014). Taigi akivaizdu, kad A. N. skyrus baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, pagal savo dydį daugiau nei 17 kartų viršijančios A. N. skirtinos baudos dydį, išieškojimą, ši baudžiamojo poveikio priemonė atliktų ne baudžiamojo poveikio priemonės, bet bausmės funkciją, kas sudaro prielaidas pažeisti draudimo bausti du kartus už tą patį principą, kai asmeniui dėl to paties teisės pažeidimo skiriamos dvi teisinio pobūdžio priemonės, pagal savo dydį bei pobūdį prilygstančios kriminalinei bausmei. Taip pat minėta, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė, taigi A. N. skyrus baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą būtų pažeistas ne tik non bis in idem principas, bet ir principinė baudžiamoji maksima, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. sausio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010 akcentavo, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį, savo turiniu negali turėti nubaudimo bruožų. Kolegija konstatavo, kad „konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, jei būtų konstatuojama, kad kelių tūkstančių litų dydžio baudos paskirties įgyvendinimui turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė- keliasdešimt kartų baudos dydį viršijančios pinigų sumos konfiskavimas“.

BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą vertinant gramatiniu aspektu pažymėtina, kad galiojantis baudžiamasis įstatymas nesuteikia teismui teisės sumažinti konfiskuotino turto apimties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė, kuria buvo gabenami namų gamybos alkoholiniai gėrimai), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti ne keisdamas konfiskuojamo turto apimtį, bet skirdamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2010 m. vasario 18 d. apžvalga Nr. AB-32-1 „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą“. Teismų praktika. 2000, Nr. 32). Tokia nuomonė yra pagrįsta, kadangi akivaizdu, kad nusikaltimo priemonės konfiskavimu siekiant prevencinių bausmės paskirties tikslų- sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, turi būti konfiskuojamas pats daiktas, padėjęs padaryti nusikaltimą, tokiu būdu išimant jį iš civilinės apyvartos, kad šiuo daiktu nebūtų galima dar kartą neteisėtai pasinaudoti teisei priešingais tikslais. Tuo tarpu konfiskuojant tik dalį nusikaltimo priemonės arba išieškant tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos liktų neaišku, kaip toks sprendimas padėtų pasiekti minėtus prevencinius baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo tikslus: dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės atliktų tik nubaudimo funkciją.

Vertindamas, ar turto konfiskavimas buvo proporcinga priemonė teisės pažeidėjui, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmę ir paskirties teisėtumą; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį; konfiskuojamo turto reikšmę tam asmeniui; dėl nusikalstamos veikos padarytą arba potencialiai sukeltą turtinę žalą valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtą kitą bausmę, jų griežtumą ir pakankamumą nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje yra išaiškinta, jog „...konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje“.

Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš A. N. galimybę vertinant minėtos Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, nusikaltimo priemonės konfiskavimu siekiama iš esmės prevencinių tikslų, t. y. kad daiktas, padėjęs padaryti nusikaltimą, būtų išimtas iš civilinės apyvartos, kad šiuo daiktu nebūtų galima dar kartą neteisėtai pasinaudoti teisei priešingais tikslais. Neabejotina, kad tai yra teisėti ir visuotinai svarbūs tikslai, tačiau, kaip nurodyta Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, šių tikslų siekimas neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas neturi loginio pagrindimo, kokiu būdu automobilio „BMW X1“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš A. N. padėtų pasiekti prevencinių baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo tikslų- tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, kaip minėta, atliktų tik nubaudimo funkciją ir, nepagrįstai išplečiant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ribas, būtų suartėjama su šiame nuosprendyje aptarta sovietmečiu galiojusia turto konfiskavimo paskirtimi, kai turto konfiskavimu buvo siekiama nubausti asmenį.

BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kildinamas iš principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria). Natūralu, kad kai kaltininkas, iš nusikalstamos veikos gavęs turtinės naudos, šią naudą (plačiąja prasme), siekdamas išvengti šio turto konfiskavimo, paslepia ar perleidžia sąžiningiems tretiesiems asmenims, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltininko, viena vertus, tokias kaltininko pastangas padaro beprasmėmis, kita vertus, leidžia įvykdyti teisingumą. Iš tokio kaltininko neišieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tai būtų pagrindas tokiam kaltininkui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kadangi kaltininkas, disponuodamas neteisėtu būdu gautu ir vėliau tik jam vienam žinomoje vietoje paslėptu turtu, taip pat disponuodamas nauda, gauta sąžiningiems tretiesiems asmenims perleidus neteisėtu būdu gautą turtą, iš savo neteisėtos veikos gautų naudos, taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta siekiant išvengti tokių situacijų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, šios teisės normos taikymas būtų nepagrįstas ir prieštarautų tikslams, kurių siekiant buvo priimta ši teisės norma.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad taikyti BK 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nėra.

Teismas taip pat įsitikinęs, kad taikant kitą baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtinti tikslai, t. y. A. N. patirs neigiamus baudžiamosios atsakomybės padarinius tokia apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taigi A. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 20 MGL, t. y. 1 000 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. N. skirta kardomojo priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. 1. 24), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad A. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš A. N. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 68, 71, 72, 74 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 eurų dydžio baudą.

A. N. skirtos 51 MGL, t. y. 2 550 eurų baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu- 17 MGL, t. y. 850 eurais.

Į A. N. skirtą bausmę įskaityti A. N. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, jį prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir A. N. skirti galutinę 32 MGL, t. y. 1 600 eurų dydžio baudą.

Įpareigoti A. N. 1 600 eurų dydžio baudą per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 160 eurų, sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Skirti A. N. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 22 d., bei 20 MGL, t. y. 1 000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

A. N. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. N., kad teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.