Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-07-01 · Civilinė byla Nr. e2-6454-860/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-01
Bylos Nr.
e2-6454-860/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01641-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6454-860/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01641-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. S. 1836 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro: 888,45 Eur skolos, 663,14 Eur palūkanų, 160,81 Eur delspinigių, 119,37 Eur palūkanų delspinigių, 4,38 Eur skolos išieškojimo išlaidos; 15 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos (888,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atlikus jų formalų vertinimą pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad 2004-12-22 AB ,,Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas ,,Hansabankas“) ir atsakovas V. S. kredito sutartį Nr. 04-059417-EG (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4 000 Lt kredito limitas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis iki 2006-12-31, su 15 proc. metine palūkanų norma. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti bankui 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ 2009-10-27 kreipėsi į atsakovą raštu Nr. SR-42902, ragindamas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2009-11-15. Atsakovas su AB „Swedbank“ neatsiskaitė, todėl sutartis su atsakovu buvo nutraukta, o AB „Swedbank“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas pirminei kreditorei AB ,,Swedbank“ 888,45 Eur negrąžinto kredito; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

5. Nustatyta, kad tarp pirminės kreditorės AB ,,Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2009-05-21 buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 09-20-54 bei 2009-11-26 bylų perdavimo aktas Nr. 6, kurių pagrindu UAB „Gelvora“ perėjo reikalavimo teisės į atsakovą V. S. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2019-12-02 raštu.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

7. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

8. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nemokėjo sulygtų mėnesinių įmokų ir negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovui liko skolingas 888,45 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 888,45 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 663,14 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (5,93 Eur iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir 657,21 Eur po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo už laikotarpį nuo 2014-06-05 iki 2019-05-10.

9. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 15 proc. dydžio metines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 15 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (888,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-04) iki visiško prievolės įvykdymo.

10. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties specialiosios dalies nuostatas atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo kredito pabaigos datos ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas turi mokėti 280,18 Eur delspinigių (160,81 Eur delspinigių ir 119,37 Eur palūkanų delspinigių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-11-11 iki 2019-05-10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 280,18 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

11. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 4,38 Eur išlaidų už pranešimų atsakovui siuntimą. Dėl nurodyto, ieškovui iš atsakovo priteistina 4,38 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.256 straipsnis).

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1836,15 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

14. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 888,45 Eur skolos (negrąžinto kredito), 66,314 Eur palūkanų, 280,18 Eur delspinigių, 4,38 Eur skolos išieškojimo išlaidų, iš viso – 1836,15 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 15 ct) sumą, 15 (penkiolikos) proc. dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos (888,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1826,159 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Gelvora“ (į. k. 125164834) naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Teisėjas Saulius Jakaitis