Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1339-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
1S-1339-485/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00426-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
S. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1339-485/2016Proceso Nr. 1-20-1-00426-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 22 d. 2016 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 metų 9 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis S. D. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis S. D. laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas dėstydamas savo motyvus nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, ko tokio griežto ir nepagrįsto nutarimo pasekmė – nuteistų asmenų skaičiaus didėjimas laisvės atėmimo vietose ir galiausiai šių įstaigų perpildymas, taip pat teisėsaugos bei teismų sistemos darbo krūviai, socialinės bei ekonominės baudžiamosios justicijos sąnaudos.Skunde nurodo ir tai, kad teismo įvertintas padarytos veikos sunkumas, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, yra šiurkštus įstatymų, LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus. Skunde nuteistasis kritikuoja skundžiamos nutarties turinį, kuriame teismas nurodė, jog S. D. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistojo nuomone, toks teismo argumentavimas yra neteisingas, turi būti atkreiptinas dėmesys į tai ar žmogus pasitaisė ir yra tikimybė, kad daugiau nenusikals. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas OASys programai ir metodikai dėl pakartotinių nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių, kurių jo atžvilgiu neužfiksuota, o vertinimo rezultatas yra žemas.Nuteistasis skundą grindžia ir tuo, kad jo pokyčiai buvo įvertinti 2016 m. vasario 24 d. jis priskirtinas lengvajai grupei, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, ne kartą buvo skatintas, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Palaiko nuolat socialinius ryšius su artimaisiais: žmona ir vaikais. Vienai žmonai sunku su mažamečiais vaikais, reikalingas tėvas. Paleistas lygtinai gyventų su žmona, taip pat yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą nurodytu adresu. Nuteistojo nuomone, skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, grįsta tik klaidingomis teismo prielaidomis, šabloniška, iš anksto nuspėjama ir prasilenkianti su įstatymų pritaikymo galimybėmis bei pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis nepagrįsta nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog S. D. priklauso žemai rizikos grupei – 22 balai, kurie nuo ankstesnio tikrinimo nėra pakitę. Teismas pabrėžia, jog šis veiksnys nėra lemiamas taikant lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Tikrinant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo pagrįstumą, kaip jau buvo paminėta, bylos duomenys patvirtina, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, S. D. priklauso žemai rizikos grupei. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, savo nusikalstamą elgesį pateisina lygindamas jį su kitų pažeidimais, o nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka gyvenimo stilius ir draugai, nes nusikaltimas įvykdytas kartu su kitais asmenimis bei mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas, spontaniškas veikimas). Neabejotinos išvados dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos itin svarbus pagrindas - pagrįstas manymas ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje išvadai, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos S. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Išanalizavus teismui pateiktą bylos medžiagą, skundo argumentus, nustatyta, kad lygtinio paleidimo komisijoje nuteistasis svarstytas ne pirmą kartą, per visą laikotarpį buvo skatintas 12 kartų, o baustas vieną kartą, todėl atsižvelgus į skatinimų ir nubaudimų santykį pastebimas siekis elgtis tinkamai ir teigiamai visuomenės atžvilgiu, prašymas lygtinai paleisti leidžia formuoti išvadą dėl S. D. noro būti visuomenės dalimi ir save reintegruoti į ją. Skunde nurodytos aplinkybės bei nuteistojo elgesys (priskirtinas lengvajai grupei, mokėsi ir įgijo išsilavinimą, skatintas, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su žmona ir vaikais), tikslai vertintini teigiamai nuteistojo atžvilgiu, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, to nepakanka. Vertinant visus reikšmingus duomenis, kurie analizuojami nagrinėjamu klausimu, kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Nors nuteistojo skundo argumentai priešingi (nes nusikaltimo sunkumas įvertintas teismo skiriant bausmę), tačiau pažymėtina, jog vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo aspektu pažymima, kad skunde nurodyta argumentacija, jog nepatvirtinus teikimo taikyti lygtinį paleidimą vertinama kaip demotyvuojantis Komisijos darbą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą veiksnys, yra nepagrįsta ir tik laikytina subjektyvi nuteistojo nuomonės išraiška, kuri imperatyvios reikšmės teismui neįgyja. Iš skundo turinio suprastina, kad skundžiama teismo nutartimi nuteistasis nėra skatinamas taisytis, taip pat atmestina. Aukštesniojo teismo nuomone, S. D. elgesys ir jo pokyčiai po jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, atliktų tyrimų nėra toks, kurio pagrindu būtų galima neabejotinai manyti, kad nuteistasis toliau laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Nors nuteistasis tvirtina, kad skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta, nurodomos tik klaidingos teismo prielaidos, pati nutartis šabloniška bei pažeidžianti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia kritika nesutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes šio klausimo teisingam išsprendimui, pripažino, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kuriuos vertino kartu tiek su teigiamais, tiek su neigiamais elgesio aspektais ir juos įvertino visumoj, kas teismui leido suformuoti teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą vidinį įsitikinimą išvadai dėl teismo manymo ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvada, esminių pažeidimų Komisija nepadarė, nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau Komisija nepakankamai įvertino visas aplinkybes, kurios lemtų neabejotiną Komisijos išvadą taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu. Patikrinus šiuos prieštaravimus, teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties motyvais, kurie išanalizuoti konkrečiu S. D. situacijos vertinimu, kas prieštarauja teiginiui, kad teismo nutartis yra šabloniška ir iš anksto nuspėjama, ir skundžiama nutartis yra pagrįsta bei išnagrinėta nepažeidžiant S. D. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Išnagrinėtos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika