Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transmūgis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33430, kuriuo UAB „Transmūgis“ skirta 200 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., pareigos pateikti pranešimus atsiradimo metu), Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtintas Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 5 d.).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad tyrimo metu, remiantis DSSIS duomenimis, Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog UAB „Transmūgis“ Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai pavėluotai pateikė privalomus teikti pranešimus apie įmonėje įdarbintus užsieniečius – S. B., kuris įmonėje dirba nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d., LDU pranešimas pateiktas 2023 m. rugsėjo 5 d., Y. K. įmonėje dirba nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d., LDU pranešimas pateiktas 2023 m. rugsėjo 5 d., A. K. įmonėje dirba nuo 2023 m. liepos 10 d., LDU pranešimas pateiktas 2023 m. liepos 11 d. Valstybinė darbo inspekcija 2024 m. balandžio 18 d. UAB „Transmūgis“ surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0809-0078 už tai, kad ji būdama darbdaviu, įdarbinusi kitos šalies piliečius, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, t. y. nesilaikė Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, Aprašo 4 ir 7 punktų bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatų (b. l. 4-5, 59-60). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33430 už tai, kad UAB „Transmūgis“ Valstybinei daro inspekcijai ir Užimtumo tarnybai pavėluotai pateikė privalomus teikti pranešimus apie į įmonę įdarbintus užsieniečius S. B., Y. K. bei A. K., už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą pažeidimą jai paskyrė 200 Eur baudą (b. l. 7-9, 31-33, 37-38, 40-42).

Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per EDAS Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai šio įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Aprašo 4.1 papunktis nustato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį. Aprašo 7 punktas nustato, kad darbdavys, įdarbinęs užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu UAB „Transmūgis“, būdama darbdaviu, privalėjo užpildyti LDU pranešimus ir Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečių įdarbinimo dienos. Pareiškėja užsienietį S. B. įmonėje įdarbino 2023 m. rugpjūčio 17 d., o LDU pranešimą pateikė 2023 m. rugsėjo 5 d., todėl nustatytą terminą praleido 20 dienų, užsienietį Y. K. įdarbino 2023 m. rugpjūčio 11 d., LDU pranešimą pateikė 2023 m. rugsėjo 5 d., nustatytą terminą praleidusi 26 dienas, užsienietį A. K. įmonėje įdarbino 2023 m. liepos 10 d., LDU pranešimą pateikė 2023 m. liepos 11 d., nustatytą terminą pranešimui pateikti praleidusi 2 dienas (b. l. 61, 63, 65, 67). Tokiais savo veiksmais UAB „Transmūgis“ pažeidė informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėja su nustatytu pažeidimu sutinka ir pripažįsta, kad pranešimus apie įdarbintus užsieniečius Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai pateikė pavėluotai, tačiau mano, jog Valstybinė darbo inspekcija nepagrįstai neatsižvelgė į jos prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – neskirti administracinės nuobaudos, kadangi terminai pateikti pranešimus praleisti nežymiai, jos padarytas pažeidimas nesukėlė valstybei reikšmingų pasekmių, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pranešimų nepateikė dėl tuo metu buvusio didelio darbo krūvio. Pareiškėjos įsitikinimu dėl padaryto pažeidimo jai kylančios pasekmės yra neproporcingos ir neadekvačios.

Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Taigi, nurodytas teisinis baudos skyrimo juridiniam asmeniui reglamentavimas apibrėžia labai aiškias nuobaudos dydžio parinkimo taisykles. Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą, pareiškėjai paskyrė baudos minimumą – 200 Eur baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jog toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008). Be to, pabrėžtina, kad mažesnės negu numatytoji įstatyme piniginės baudos skyrimas ar, juo labiau, piniginės baudos neskyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali taikyti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas, skirdamas mažesnes negu numatytosios įstatyme pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimą).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pranešimus dėl užsieniečių įdarbinimo pareiškėja pateikė praleidusi nustatytą terminą, kas reiškia, kad yra padarytas teisės aktų pažeidimas. Pažymėtina, kad pareiškėja pavėluotai pranešimus pateikė dėl trijų įdarbintų užsieniečių, t. y. praleido nustatytą terminą dvi, dvidešimt ir dvidešimt šešias dienas, todėl yra pagrindas vertinti, kad pareiškėja ignoravo teisės aktų nuostatas ir tai nebuvo vienkartinis atsitiktinis atvejis. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji padarytą pažeidimą pripažino ir dėl jo gailėjosi Valstybinė darbo inspekcija ginčijamame Nutarime įvertino ir laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta skiriant pareiškėjai minimalią nuobaudą. Byloje nustatyta tik viena iš įstatyme nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo baudos dydį mažinti dar labiau. Šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatyto baudos dydžio ar kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir/ar dėl to turėtų būti mažinama ar visai neskiriama, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga ir neadekvačia, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Užimtumo įstatymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Nenustačius nei faktinio, nei juridinio pagrindo mažinti ar visai neskirti pareiškėjai sankcijos, UAB „Transmūgis“ skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikymo, taip pat laikytinas nepagrįstu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transmūgis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.