Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Daivai .Girdenienei dalyvaujant ieškovams V. G., Ž. G. , V. G. , V. G. jų atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei atsakovams D. K. , A. K. jų atstovui advokatui P. R. Mickui

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G. , Ž. G. , V. G. , V. G. ieškinį atsakovams D. K. , A. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo padarytos sužalojant fizinių asmenų sveikatą

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš šalies paaiškinimų,bylai pateiktų dokumentų matyti,kad 2010-11-11 Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje nustatyta ,kad atsakovas D. K. vairuodamas kelių transporto priemonę , būdamas pasvaigęs nuo alkoholio , pažeidė kelių eismo saugumo taisykles , dėl ko įvyko eismo įvykis , kurio metu sunkiai , nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata bei žuvo žmogus. Atsakovas D. K. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. ir nubaustas bausme./b.l. 18 / Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir dalinai nuosprendį pakeitė./b.l.25 / Ieškovai V. G. ir Ž. G. baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais ,teismas tenkino jų prašymus bei paliko civilinius ieškinius nenagrinėtus , pripažino jų teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka/b.l. 24/ Pagal Civilinio proceso kodekso 33 str. 5d. civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos , jeigu nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą , pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio kodekso nustatytas teismingumo taisykles. Ieškovai pareikšdami ieškinį šiam teismui įstatymo nepažeidė ,nes pagal CPK 30 str. 5d. ieškinys dėl atlyginimo žalos , padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamojo vietą , o iš pateiktų duomenų matyti ,kad jų gyvenamoji vieta yra Šiaulių mieste ir teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų , kuriems byla teisminga , priklauso ieškovui / CPK 30 str. 12d./

Atsakovės A. K. , jos atstovo teiginys ,kad ji nėra tinkama atsakovė , nepagrįstas. Įstatymo specialiosios normos reglamentuoja atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą , kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės . Iš bylai pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties /b.l. 81/ matyti ,kad 2009-02-14 atsakovė nupirko automobilį WW VENTO , kuris nuo 2006 -10-18 priklausė atsakovui D. K. ir 2009-02-12 išregistruotas. Dėl nurodyto ir vadovaujantis LR CK 6.270 str. 2d. nuostatomis , laikytina ,kad atsakovė A. K. yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ,nes pagal įstatymą yra tai ,kad valdytojas yra ne tas asmuo , kuris vairuoja automobilį , o kuriam priklauso. Baudžiamojoje byloje duomenų ,kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį prarado A. K. nėra , beto ,ji žinodama ,kad iš atsakovo ,jos sūnaus D. K. atimtos teisės vairuoti automobilį , jį perdavė vairuoti, todėl tarp šių šalies veiksmų ir autoįvykio yra priežastinis ryšys. Transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui . Duomenų ,kad atsakovo D. K. vairuojama transporto priemonė buvo drausta nepateikta ,todėl jo veiksmai buvo neteisėti ir už autoįvykio pasekmes automobilio savininkas ir valdytojas atsako solidariai./CK 6.270 str 3d./

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui , nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens , kuriam priimtas nuosprendis , veiksmų civilinių teisinių padarinių . CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia , kad teismas , nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka ,neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas. Nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nesvarstoma dėl ieškinio pagrįstumo ,bet nustatomas civilinio ieškinio dydis.

Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodyta ,kad šioje byloje ieškovai V. G. ir Ž. G. kaip nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai ikiteisminio tyrimo metu pareiškė atitinkamus 106356,54 Lt ir 370048,82 Lt civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei Ž. G. ieškinį mokėti po 1350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį visam nedarbingumo laikotarpiui . Ieškovė Ž. G. baudžiamojoje byloje atstovavo nepilnamečius nukentėjusius vaikus V. G. ir V. G..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta ne asmens teisė gauti žalos atlyginimą , o įstatymus leidžiančio valstybės organo pareiga įstatymu reglamentuoti asmeniui padarytos materialinės ir moralinės / neturtinės / žalos atlyginimą. Žalos / tiek turtinės , tiek neturtinės / atlyginimo pagrindus , dydį ir būdus nustato Civilinio kodekso normos , reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 str. 1d. nurodyti neturtinės žalos požymiai taikytini fiziniam asmeniui , tai fizinis skausmas , dvasiniai išgyvenimai , dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita teismo įvertinta pinigais . Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais , kai ji padaryta asmens sveikatai . Teisės aktuose sveikata siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu , bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta ,kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė , dvasinė ir socialinė gerovė . Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata ,kad psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena , kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atveju. Be abejo , žmogaus sveikata , gyvybė yra aukščiausios vertybės , todėl išgyvenimai , sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų , yra ypač dideli. Taigi ,vadovaujantis minėtais įstatymais bei teisės aktais , kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai , nuostatomis , teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais ,bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove . Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms , todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio . Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį , o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę , jos formą / tyčia ar neatsargumas / . Bylos duomenimis įrodyta ,kad atsakovo D. K. padarytas nusikaltimas yra neatsargus ir nesiekė tyčia sužaloti ieškovų ,todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai . Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui V. G. 2009-08-24 baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje konstatuota ,kad eismo įvykio metu padaryta krūtinės lastos trauma su daugybiniais dešinės pusės šonkaulių lūžiai ir dešinio plaučio sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos įsitrikdymą bei realų pavojų gyvybei /b.l. 21/ . Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad po šio įvykio jam dar turi būti daroma operacija , tęsė gydymą ligoninėje, liko liekamieji reiškiniai , pakeitė darbą . Iš pateiktų bylai duomenų matyti ,kad ieškovas dėl patirto nedarbingumo nuo 2009-06-29 iki 2010-02-25 negavo pajamų ,nes susidarė skirtumas tarp jam mokėto atlyginimo ir iš Sodros gautų išmokų ir tai sudaro 3816,55 Lt /b.l.47/, todėl laikytina ,kad šis reikalavimas atlyginti turtinę žalą pagrįstas ir įrodytas. Ieškovo prašymas priteisti 539,99 Lt už vaistų ir tvarstymo priemonių pirkimą bei reabilitacinį gydymą 1000 Lt atmestinas ,nes ieškovas nepagrindė šio reikalavimo rašytiniais įrodymais , o tai yra jo pareiga / CPK 178 str./ Teismas vertindamas šias aplinkybes atsižvelgia į tai ,kad V. G. sužalojimas laikytinas ilgalaikio pobūdžio ir su būsimomis pasekmėmis , tačiau ieškovo nurodytas neturtinės žalos dydis 150000 Lt tenkintinas dalinai įskaitytinas ieškovui išmokėtas 822 Lt neturtinės žalos atlyginimas iš draudimo bendrovės ir priteistina 40000 Lt žala. Teismas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį vadovavosi ne tik ieškovo reikalavimu ,bet ir teisingumo , protingumo ir sąžiningumo principais, kurie yra vertybiniai kriterijai , sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą ,nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. /CK 1.5 str./

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti ,kad ieškovei Ž. G. buvo padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija : stuburo sumušimas su kompresiniu skeveldriniu stuburo kaklinio 7 slankstelio kūno lūžiu ir nugaros smegenų sužalojimu su ryškiais židininiais požymiais / kojų plegija , rankų paraparezė , mažojo dubens organų funkcijos sutrikimas , sukėlusius trauminį mielitą , stuburo kaklinio 6 – slankstelio lanko abipusiais lūžiai bei dešinės skersinės ataugos lūžis , stuburo kaklinio 6-o slankstelio lanko abipusiai lūžiai bei dešinės skersinės ataugos lūžis , stuburo kaklinio 2-o slankstelio kūno lūžis dešinėje / skersinė atauga/ , krūtininio 10-11-12 slankstelių kūnų I kompresiniai lūžiai , krūtininio 9 –o slankstelio geterinės ataugos lūžis , krūtininių 8-o ir 9-o slankstelių lankų lūžiai , krūtininės lastos sumušimas su kairės pusės 7-8 –o šonkaulių lūžiais ir plaučių sumušimu , sukėlusiu abipusę potrauminę pneumonija su kvėpavimo funkcijos nepakankamumu , dešinės apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžis , dešinio peties sumušimas ,kas remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5. , 6.6.6. ir 6.6.15 punktais , yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš pateiktų duomenų b.l. 28,29 matyti ,kad ieškovei nuo 2009-12-03 nustatytas 80 proc. nedarbingumas . Iš pateiktos pažymos /b.l. 32/ matyti ,kad ieškovė iki sužalojimo dirbo , jos vidutinis atlyginimas buvo 2100 Lt ir po sužalojimo jai paskirta netekto darbingumo pensija 754,19 Lt /b.l. 31/ , todėl laikytina, kad jos reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1350 Lt visam netekto darbingumo laikotarpiui , pagrįstas ir tenkintinas. Iš kitų ieškovės pateiktų bylai duomenų / b.l. 33, 36,37,38/ matyti ,kad ieškovei buvo atliekamos mokamos fizioterapijos procedūros už 5561, 78Lt , pirko neįgalumo vežimėlį už 2000 Lt , bei reabilitacijai skirtas priemones - tai ėjimo takelis 800 Lt , elektros stimuliatorius 1170 Lt gydymo lempa ,, Bioptron,, 3660 Lt , kas sudaro 7630 Lt ir viso suma 13191,78 Lt laikytina įrodyta ir priteisina kaip pagrįstos išlaidos susijusios su ieškovės sužalojimu . Ieškovės nurodytos išlaidos vaistų pirkimas 1000 Lt , slaugymo išlaidos 35,93 Lt ir kelionės išlaidos 375,80 Lt nepagrįstos jokiais įrodymais , todėl nepriteistinos .

Ieškovė Ž. G. patirtą neturtinę žalą įvertino 500000 Lt. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertintinas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas , bet ir jo pobūdis , trukmė ,pasveikimo galimybė , liekamieji reiškiniai , asmens turėtų galimybių praradimas . Tokia pozicija yra išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr 2k- 68/2008 . Kaip nurodyta auksčiau ieškovei buvo padaryti daugybiniai sužalojimai ji iki šiol negali vaikščioti , savarankiškai apsitarnauti , yra priklausoma nuo kitų asmenų , be patirto fizinio skausmo ji išgyvena ir dėl išlikusių sužalojimo padarinių , jos gyvenimo kokybė visiškai pasikeitė ir ženkliai pablogėjo , apribota jos galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, ji patyrė dvasinį sukrėtimą. Esant tokioms veikos pasekmėms , teismas laiko ,kad ieškovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas ,tačiau mažesnis 150000 Lt , nei nurodytas ieškovės.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala , tiesiogiai susijusi su asmeniu . Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo , kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 str, kuris reglamentuoja bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 str, nustatančiame žalos atlyginimo , sužalojus sveikatą taisykles.

Ieškovas V. G. nurodė ,kad jis avarijos metu buvo sužalotas ir ši aplinkybė nurodyta nagrinėtoje baudžiamojoje byloje./ b.l. 22/ 2009-08-17 specialisto pažymoje konstatuota ,kad V. G. nustatytas atviro blauzdikaulio diafizės lūžis ir ši trauma sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Ieškovas nurodė ,kad jam buvo atlikta operacija , gydymas užtruko ,tačiau turtinės žalos priteisti neprašo . Nurodė ,kad jis patyrė dėl avarijos didelį stresą ,neigiamus emocinius išgyvenimus , nes buvo sužaloti ir kiti šeimos nariai, negalėjo sportuoti , nes iki tol žaidė žolės riedulio komandoje, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir tokia teisė numatyta CK 6. 283 str.1d. Ieškovas V. G. prašė priteisti jam neturtinę žalą 99180 Lt Teismas atsižvelgia į V. G., kaip nepilnamečio, amžiaus grupės būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus , socialinę brandą , suvokimo laipsnį , reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką , jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam , protiniam , dvasiniam ir socialiniam vystymuisi ir laiko ,kad tenkinat ieškovo reikalavimą dalinai priteisiant jam 40000 Lt neturtinę žalą būtų protinga ir teisinga / CK 1.5 str./

Ieškovė V. G. nurodė ,kad ji avarijos metu buvo sužalota su kitais šeimos nariais , šią aplinkybę patvirtina pateikti duomenys baudžiamojoje byloje /b.l. 21/ 2009-08-17 specialisto išvadoje konstatuota ,kad V. G. konstatuota paodinė kraujosruva kaktos kairėje , kairės kojos sumušimas , galvos smegenų sukrėtimas , kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl ko ieškovė prašo priteisti 49836 Lt neturtinės žalos atlyginimą . Teismo posėdyje ieškovė nurodė ,kad sužalojimas ir įvykusi avarija ją labai paveikė , ji patyrė didžiulį stresą ir pasekmes jaučia iki šiol . Iki įvykio ji lankė šokius ,dabar tokios galimybės neturi , nes reikia nuolatos rūpintis mama , kurios sužalojimas buvo ypač sunkus , .jos asmeninis gyvenimas labai pasikeitė ir patirta psichinė trauma turės ilgalaikių padarinių. Teismas atsižvelgia į nustatytas byloje aplinkybes ir laiko ,kad ieškovės V. G. reikalavimas priteisti 49836 Lt tenkintinas dalinai , mažintinas ir priteistina 5000 Lt neturtinė žala.

Teismas tenkindamas dalinai ieškovų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgė į CK 6.282 str. 3 dalyje numatytas išimtis , kuri suteikia teismui galimybę sumažinti atlyginamos žalos dydį atsižvelgiant į sunkią žalą padariusio D. K. bei atsakovės A. K. padėtį , nors tai nėra lemiamu kriterijumi. Iš atsakovo D. K. Kretingos rajono apylinkės teismas priteisė 125860,80 Lt civilinį ieškinį /b.l.24/ , jis nedirba , šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę , įvykio metu nedirbo , papildomų pajamų neturi. Atsakovė A. K. yra senatvės pensininkė , turi didelių sveikatos problemų / b.l.78,79/ , todėl dėl visiško nuostolių ieškovams atlyginimo 819960 Lt atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

. Šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai pateikdami ieškinį nuo žyminio mokesčio atleisti / CPK 83 str. 1d. 4p./ . Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai / CPK 96 str1d./ Teismas atsižvelgia į tai ,kad ieškovų civilinis ieškinys nagrinėjamas iš baudžiamosios bylos , atsižvelgia į tai , kad atsakovų elgesys buvo tinkamas , todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos . /CPK 96 str. 5d./ Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal bylos apimtį , trukmę , problematiką ir sudėtingumą . Teismas sprendžia ,kad ieškovų atstovės prašymas priteisti 1000 Lt iš atsakovų ieškovui V. G. yra pagrįstas ir tenkintinas . /CPK 88 str 1d. 6p ./ Iš atsakovų ieškovui V..G. priteistinos 429,50 Lt bylinėjimosi išlaidų/ CPK 88 str. 1d 8p/

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259,260, 269,270 str.

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendė:

Priteisti iš atsakovų D. K. a.k (duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k (duomenys neskelbtini) solidariai , V. G. turtinės žalos 3816,55 Lt ir 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt advokato paslaugų bei 429,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. .

Priteisti iš atsakovų D. K. a.k (duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k (duomenys neskelbtini) solidariai Ž. G. 1350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2010-03-01 visam nedarbingumo netekimo laikotarpiui ir 13191,78 Lt turtinei žalai atlyginti .bei 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti .

Priteisti iš atsakovų D. K. a.k (duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k (duomenys neskelbtini) solidariai V. G. a.k (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti

Priteisti iš atsakovų D. K. a.k (duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k (duomenys neskelbtini) V. G. a.k (duomenys neskelbtini) 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti , likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą