Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-08 · Administracinė byla Nr. I1-858-426/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
I1-858-426/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02897-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Rūta Miliuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-858-426/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02897-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. N. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir PN, atsakovės atstovas, kalinimo įstaiga) 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (b. l. 1–2, abi lapų pusės) nurodo, jog dirbdamas Vilniaus PN, patyrė psichologinę ir fizinę traumą. Paaiškina, kad atlikdamas bausmę, nuo 2017 m. kovo mėn. pradėjo dirbti Valstybinėje įmonėje ,,Mūsų amatai” dažytoju.

Nuimdamas geležines duris nuo staktos, 2017 m. rugsėjo 1 d. patyrė gamybinę traumą. Durys užkrito ant kojos pirštų, suteikus būtinąją medicininę pagalbą, buvo etapuotas konsultacijai į ligoninę. Diagnozuotas dviejų kairės kojos pirštų lūžis.

Vilniaus PN Medicinos dalyje 10 dienų išduotas atleidimas nuo darbo. Kita dieną, pasak pareiškėjo, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas įspėjo, jei reikės atlikti tyrimą dėl patirtos traumos, jis, pareiškėjas, neteks darbo.

Pareiškėjas tikina, kad dėl patirto psichologinio spaudimo pareiškė neturįs jokių pretenzijų dėl įvykusio ir prašė neatlikti tyrimo dėl patirtos traumos. Skunde aiškina, kad darbas jam svarbus kaip vienintelis pragyvenimo šaltinis, nes turi įsiskolinimą antstolių kontorai.

Po 10 dienų pareiškėjas grįžo į darbą, nes medikai daugiau neišdavė atleidimo. Tvirtina, kad dėl traumos tapo neįgalus, skauda sužalotus pirštus.

Prašo patenkinti skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pageidavo dalyvauti teismo posėdyje. Teismo šaukimai buvo siunčiami jo nurodytais adresais, tačiau vokai grąžinti neįteikti (b. l. 43, 53, 55. Vilniaus arkivyskupijos Caritas informavo, kad pareiškėjas negyvena laikinuosiuose namuose, jo gyvenamoji vieta nežinoma (b. l. 51).

Atsiliepimas

Atsakovės įgaliotas atstovas prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą, neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime (b. l. 18–21) nurodo, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu dirbo ne Vilniau PN, o Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, kurios gamybiniai pastatai buvo kalinimo įstaigos teritorijoje.

Vilniaus PN kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo patirto kūno sužalojimo, 2017 m. rugpjūčio 10 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada. Apklaustas pareiškėjas patvirtino, kad dėl savo neatsargumo patyrė traumą, pretenzijų niekam neturėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjui patyrus traumą, jam Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo suteikta neatidėliotina medicininė pagalba, konvojuotas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę išsamesniam ištyrimui.

Atsakovės atstovas aiškina, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, jog buvo suteiktos nekokybiškos medicininės paslaugos, tačiau kalinimo įstaiga neturi duomenų, kad jis dėl šios priežasties būtų skundęsis Vilniaus PN Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas akcentuoja, kad kalinimo įstaiga negali būti atsakinga už pačių nuteistųjų neatsargų elgesį. Vilniaus PN nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas, pasak atsakovės atstovo, nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia dokumentų, teisės aktų, kuriais grindžia jos atsiradimą, todėl reikalavimas, jo nuomone, nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Atsiliepimas

Atsiliepime kalinimo įstaiga nurodo mananti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai, siekdamas turtinės naudos sau. Nepateikė įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Tvirtina, kad Vilniaus PN administracija jokiais veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir žalos jam nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2020 m. kovo 18 d. priėmė nutartį apie procesinių dokumentų įteikimą ir teismo posėdžio datą, laiką ir vietą paskelbti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (b. l. 56–57). Laikytina, kad apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Šalių neatvykimas nėra kliūtis bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti teismo sprendimą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, jog ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos traumos ir neva iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas atliko tarnybinį patikrinimą dėl 2-ojo būrio nuteistojo M. N. patirto kūno sužalojimo.

Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas A. M. kalinimo įstaigos direktoriui 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė Tarnybinį pranešimą, jog tą dieną apie 9.40 val. Į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl kairės kojos sumušimo kreipėsi M. N.. 10.25 val. Jį konvojavo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Į pataisos namus grąžintas 11.55 val. (b. l. 26).

Pareiškėjo patirtą kūno sužalojimą patvirtina tos pačios dienos Medicininės apžiūros pažymą Nr. 75­67 (b. l. 27). Slaugytoja nurodė sužalojimo pobūdį ,,kairės pėdos pirštų sumušimas. Įtariamas lūžimas”.

Tarnybinio patikrinimo 2017 m. rugpjūčio 10 d. išvadoje Nr. 33-150 (b. l. 25) konstatuota, jog pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 1 d. 9.40 val. Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja nustatė kairės kojos dviejų pirštų lūžį.

Pareigūnas į tarnybines patalpas buvo pakvietęs pareiškėją pateikti paaiškinimą apie sužalojimą. Pastarasis 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu (b. l. 28) nurodė, jog nuimdamas duris nuo staktos, neišlaikė ir jos užkrito ant kairės pėdos. Patvirtino, kad dėl neatsargumo patyrė traumą, pretenzijų niekam neturi.

Byloje nekyla abejonių, kad pareiškėjas tikrai nurodytu laiku patyrė traumą. Tai neginčytinai įrodyta surinkta medžiaga, taip pat šį faktą patvirtina medikų įrašai pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje Nr. 05-A/2016/3214.

Spręstinas klausimas, ar pagrįstai jis, praėjus dvejiems metams po patirtos traumos kreipiasi į teismą, reikalaudamas žalos atlyginimo. Surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjui iš karto buvo suteikta medicininė pagalba, įtarus lūžį, etapuotas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę išsamesniam ištyrimui. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog ortopedas-traumatologas, apžiūrėjęs pareiškėją, paskyrė gydymą, penkioms savaitėms imobilizavo pėdą, rekomendavo leisti gulėti dienos metu iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nuo darbo atleido iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. Šis įrašas paneigia skunde nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas į darbą turėjo grįžti ne rugpjūčio 10 d.

Atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas pripažino, jog traumą patyrė dėl paties neatsargumo, raštu patvirtino, jog pretenzijų niekam neturi (b. l. 28). Byloje pridėtas nuteistojo K. Miliūno 2017 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimas, patvirtinantis, jog pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 7 d. jam nurodęs, kad ,,darbo metu patyrė traumą dėl savo neatsargumo” (b. l. 30). Tai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog dėl įvykusio kaltas jis pats.

Pareiškėjas skundžiasi, jog sužalojimo pasekmes junta iki šiol. Asmens sveikatos istorijoje yra įrašai, kad jis 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. gegužės 4 d. 2018 m. spalio 18 d., 2019 m. sausio 10 d. 2019 m. rugpjūčio 13 d. į gydytoją kreipėsi dėl gerklės ir pėdos pirštų skausmo (,,Padariniai po I-II pirštų lūžimo “). Buvo paskirtas gydymas, išrašyti vaistai nuo skausmo. Atleidimo nuo darbo 2018 m. gegužės 4 d. atsisakė. Tikėtina, jog po traumos pareiškėjas galėjo jausti skausmus, tačiau jam buvo suteikta kvalifikuoto mediko pagalba, skirtas gydymas. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. spalio 18 d. nustatyta dar ir kairės pėdos pirštų sąnarių artropatija (med. – sąnarių liga), tai ir šis negalavimas galėjo jam sukelti skausmą.

Byloje aptarta, kad dėl žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi tik po dviejų metų nuo įvykio, prieš pasibaigiant bausmės atlikimo terminui. Tokio ilgo delsimo priežasties apginti savo neva pažeistas teises nepaaiškina. Skunde nurodė, jog pareigūnas įspėjo, jei reikės atlikti tarnybinį tyrimą, pareiškėjas neteks darbo. Tokį pareigūno elgesį jis pripažįsta kaip psichologinį spaudimą. Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog neva jis dėl tokio pasakymo patyrė psichologinę traumą. Pareiškėjas pats parašė patvirtinimą, jog dėl jo neatsargumo, o ne dėl kito asmens kaltės užkrito durys ant pėdos ir sužalojo pirštus. Jis turėjo galimybę pareigūno veiksmus, jei manė, kad jie neteisėti, skųsti teisės aktų numatytais terminas ir būdais, tačiau to nepadarė.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui bausmės atlikimo laikas baigėsi 2019 m. spalio mėn. Teismo šaukimų jam įteikti nepavyko, pats bylos nagrinėjimu nesidomėjo. Teismas daro išvadą, kad bylos išnagrinėjimo baigtis jam nėra svarbi.

Svarstant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytu, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą. Nenustatyta objektyvių priežasčių, kuriomis remiantis skundą būtų galima patenkinti, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Teismas nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė