- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2-1963-91/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01446-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Švetkauskas
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Marijampolės butų ūkis“, K. S., A. S., S. S.
- Pareiškėjas
- I. S.
- Kategorijos
- 128.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, dalyvaujant : ieškovei I. S., jos atstovei advokatei S. S., atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovui J. P., tretiesiems asmenims UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovui R. P., K. S., A. S. ir S. S..
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. ieškinį atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Marijampolės butų ūkis“, K. S., A. S. ir S. S., dėl pažeistų teisių gynimo, teisės privatizuoti nuomojamas iš atsakovo gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja I. S., jos atstovė advokatė, bei tretieji asmenys ieškovės pusėje su savarankiškais reikalavimais K. S., A. S. ir S. S., palaiko ieškinį ir teismo posėdyje prašė teismą Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. pagrindu pripažinti ieškovei teisę privatizuoti jos iš Marijampolės savivaldybės administracijos pagal nuomos sutartį nuomojamas gyvenamąsias patalpas-butą, esantį, Kauno g. 39 – 51, Marijampolės mieste, pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė ir jos atstovė papildomai paaiškino, kad butas buvo skirtas 1992-04-16 šeimai jai dirbant Putliųjų verpalų fabrike. Gyvenamosios patalpos orderis Nr. XI -13, vadovaujantis Putliųjų verpalų fabriko (dabar akcinė bendrovė „Vernitas“ profsąjungos komiteto posėdžio protokolu Nr. 47, 1992 m. balandžio 16 d. nutarimu. Pažymos Nr. 1584 kopija, su pridedamu išrašu iš Marijampolės valstybinio verpimo fabriko profsąjungos komiteto posėdžio protokolo Nr.7, 1992 m. balandžio 16 d kopija pridedama. Tuo metu vyko butų privatizacija pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą ir ieškovė I. S. su šeima susitarė ir 1993 m. lapkričio mėnesį su pareiškimu kreipėsi į savo tuometinę darbovietę - Marijampolės valstybinį verpimo fabriką, prašydama leisti privatizuoti suteiktą butą, esantį Kauno g. 39-51, Marijampolės mieste. Padavus pareiškimą, su sutuoktiniu K. S. susitarė, kad butą pirks ieškovės vardu ir dėl to Marijampolės valstybiniam verpimo fabrike užpildė ir pasirašė susitarimą, kur nurodė, kad butą pirks I. S. vardu. Privatizuoti butus fabrike kreipėsi ir daugiau žmonių, nes buvo sušauktas susirinkimas, kuriame buvo paaiškinta, kad norint privatizuoti butą, reikia atlikti buto inventorizaciją. Lietuvos Respublikos VĮ „Respublikinį inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro“ Marijampolės filiale 1993-12-01 buvo užsakyta atlikti buto inventorizaciją. Butas buvo inventorizuotas 1994 m. sausio 13 d.. Šią aplinkybę patvirtina Buto, esančio Kauno g. 39 – 51, Marijampolės mieste techninės apskaitos byloje esantys įrašai (Buto, esančio Marijampolės m. Kauno g. 39-51, techninės apskaitos bylos kopija pridedama). Už buto inventorizacijos atlikimą sumokėjo ieškovė I. S. Marijampolės valstybinio verpimo fabrikui. Atlikus buto inventorizaciją, pareiškimas privatizuoti butą. jau buvo perduotas Valstybinei butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonei (dabar UAB „Marijampolės butų ūkis"). I. I. S. nuėjusi į Valstybinę butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonę, pateikė techninės apskaitos bylą. Darbuotoja, kurios pavardės neprisimena, pasakė, kad pakvies susipažinti su kainos paskaičiavimu, kai bus tai atlikta. Praėjus keletui mėnesių, gavo pranešimą, kad ateitų susipažinti su Įkainojimo aktu. I. I. S. , sutiko su buto kaina, kuri buvo nurodyta Įkainojimo akte, pasirašė, vieną akto egzempliorių davė ieškovei I. S., o kitas liko Valstybinėje butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonėje (Įkainavimo akto kopija pridedama). Darbuotoja, kuri ieškovę buvo iškvietusi, pasakė, kad ją informuos, kai reikės ateiti. Ieškovė dar keletą kartų buvau nuėjusi ir teiravosi dėl buto privatizavimo dokumentų sutvarkymo, tačiau vis gaudavo neigiamus atsakymus. Butas kurį ieškovė I. S. nori privatizuoti yra Marijampolės miesto savivaldybės nuosavybė (Marijampolės savivaldybės administracijos 2011-10-24 rašto Nr. AS-11314(5.3) su priedu kopija pridedama). I. I. S. pareiškimas privatizuoti butą, Įkainojimo aktas, kuris liko Valstybinėje butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonėje neišsaugoti (UAB „Marijampolės butų ūkis" 2011-10-19 rašto Nr. 1-505(1.12) kopija pridedama). Ieškovės šeimai suteiktas butas buvo tinkamas privatizavimo objektas. I. I. S.laiku pateikė reikalingus buto privatizavimui dokumentus, tačiau privatizacijos dokumentai dėl jai nežinomų, nuo jos valios nepriklausomų priežasčių laiku sutvarkyti nebuvo, ieškovei nebuvo pranešta, kad dokumentai paruošti ir kad galima pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. I. I. S. sutuoktinis K. S., yra Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje nuo 1985 m., o 2000 m. buvo suteikta antra invalidumo grupė be termino, sveikatos pažymėjimai pridedami. Ieškovė nuolat dirbo, nes reikėjo išlaikyti butą ir šeimą, todėl dažnai darbo metu eiti į Valstybinę butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonę, stovėti eilėje, kad pasiteirauti ar paruošti dokumentai, neturėjo galimybės. Ieškovė pasitikėjau, kad darbuotojai informuos, kai reiks jai atvykti. Apie tai, kad jau negalima įforminti buto pirkimo sužinojo tik 2002 m. lapkričio 7 dieną, kai su ieškove buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri pridedama. I. I. S.šeima nuolat gyveno ir gyvena šiame bute, nuolat moka mokesčius, neturi įsiskolinimų tiekėjams, neturi kito gyvenamojo busto ir nėra pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Pasikeitus miesto ekonominei padėčiai ir praktiškai sustojus naujų butų statybai, nesitikėdama įsigyti geresnes gyvenamąsias patalpas ir gaunanti minimalias pajamas bei viena pati augindama du nepilnamečius vaikus, prašo teismą pripažinti jai teisę privatizuoti šiuo metu nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą. Šis butas yra vienintelis jos valdomas turtas, kurį privatizavus ji galėtų gerinti savo gyvenimo sąlygas. Prašo sudaryti sąlygas privatizuoti gyvenamas patalpas pagal butų privatizavimo įstatymą. Kito būsto pagal lengvatines sąlygas nėra privatizavusi. Kai 2002 m. lapkričio 7 d. sudarė su atsakovu Marijampolės savivaldybe, gyvenamo ploto nuomos sutartį dėl galimybės privatizuoti šį nesikreipė, nes tuo laiku neturėjo tam pakankamai lėšų, panašiai prieš aštuonis metus tuo reikalu kreipėsi į savivaldybę, tačiau jau nebegaliojo Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas ir pripažinti teisę privatizuoti butą pagal netekusį galios įstatymą gali tik teismas. Nuomojamas gyvenamąsias patalpas ji nespėjo privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą iš esmės dėl to, kad ne dėl jos kaltės privatizavimo komisija labai ilgai jai nesuteikė žinių kada galės privatizuoti nuomojamas patalpas. Nurodytą butą jinai vėliau negalėjo privatizuoti dėl sunkios materialinės padėties šeimoje neturėjo privatizavimui pakankamai piniginių lėšų, kad tai padaryti be skriaudos vaikams ir šeimai. Visos šios nepalankiai susiklostę objektyvios priežastys ir sąlygojo tai, kad ieškovės šeima pagal Butų privatizavimo įstatymą nesuspėjo laiku privatizuoti nuomojamų iš atsakovo gyvenamųjų patalpų.
Šalies argumentai
Atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovė J. P., su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teismo posėdyje parodė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybei. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo ieškovė remiasi ieškinyje, negali būti vertinamas kaip savarankiškas gyvenamosios patalpos privatizavimo pagrindas. Ši teisės norma skirta apginti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu šio įstatymo pagrindu įgytas asmenų subjektines teises ir susijusius su teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, pasibaigus įstatymo galiojimui, galima realizuoti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. G. B. privatizavimo įstatymo 5 straipsnio normos nustatė gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygas. Gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo sutartis nesudaroma (5 str. 1 d.). Tuo atveju, kai buto nuomos teisėmis naudojasi ne vienas asmuo - buto nuomininkas, o keli asmenys ir jų šeimos nariai, turėjo būti sudaromas sandoris tarp nuomininkų ir šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas, o tik paskui asmuo ar asmenys, kurių vardu bus privatizuotas butas, sudarydavo butų privatizavimo sutartį. Tačiau byloje tokio susitarimo nėra. Taigi, ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, o nesant subjektinės teisės, negali būti ir jos pažeidimo, nes neįgyta teisė negalėjo būti ir pažeista. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškinyje privalo būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes. Tačiau ieškovė nepateikė kitų įrodymų, susijusių su jos subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą įgijimu, todėl ieškovės reikalavimai vertintini kaip nepagrįsti.
Trečiojo juridinio asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovė R. P. su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neteisėtą. Teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, tai yra siekia įgyti teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias Kauno g. 39 – 51, Marijampolės mieste pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė ir jos atstovė teigia, kad 1993 m. lapkričio mėnesį pateikė pareiškimą tuometinės darbovietės Marijampolės valstybinio verpimo fabriko administracijai, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309, „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų butų fondo privatizavimo taisyklių 5 p. nuostatos, pirkti įmonės balanse esantį butą, anksčiau nurodytu adresu, kuriame ieškovė su šeima ir gyveno, pagal darbovietės paskyrimą. Ieškovė buto paskyrimo dokumentus pateikia. Tačiau ieškovė nepagrindžia įrodymais aplinkybės, kad padavė pareiškimą butui įsigyti privatizavimo būdu savo tuometinės darbovietės administracijai, šią aplinkybę ieškovė ir jos atstovė tik nurodo, tačiau nepagrindžia jokiomis įrodinėjimo priemonėmis rašytine medžiaga. Taip pat ieškovė nenurodo savo ieškinyje fakto kieno vardu buvo susitarta privatizuoti butą. Prie pareiškimo privatizuoti butą turėjo būti pridėtas susitarimas kieno vardu privatizuojamas butas, tokio susitarimo ieškovė nepateikia, neaišku ar iš viso toks susitarimas buvo. Ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad atlikus buto inventorizaciją, ieškovės pareiškimas privatizuoti butą buvo perduotas valstybinei butų ūkio remonto ir eksploatacijos įmonei. Tretysis asmuo UAB „Marijampolės butų ūkis“ perėmęs archyvą ir patikrinęs archyvo dokumentus, nerado jokių ieškovės tariamai teiktų dokumentų tuometinei butų privatizavimo komisijai. UAB „Marijampolės butų ūkio‘ atstovės manymu, ieškovė neatliko būtinų veiksmų, privatizavimo procedūrų, nustatytų galiojusiame Butų privatizavimo įstatyme. Ieškinys grindžiamas įkainavimo aktu, kuris turi surašymų trūkumų, neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų, nėra akto sudarytojo patvirtinimo, toks aktas vertinamas kaip juodraštis, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ieškovė ir jos atstovė nepateikia dokumento iš kurio būtų matyti, kad ieškovė būtų kviečiama pasirašyti buto pirkimo suderinimo aktą. Atstovės manymu ieškinys neturėtų būti tenkinamas.
Teismo posėdyje liudytomis apklaustos buvę UAB „Marijampolės butų ūkis“ darbuotojos, R. B., I. B. ir B. S.. L. R. B., parodė, kad su ieškove kartu gavo butus, visur susitikdavo, kai reikėjo rašyti ir ruošti dokumentus dėl buto privatizavimo. Liudytoja butą privatizavo prieš metus laiko. Putliųjų verpalų fabrikas visus privatizavimo dokumentus perdavė į butų ūkiui ir ten dokumentai labai ilgai dėl įvairių reformų nebuvo tvarkomi. Ieškovė ilgai laukė iš butų ūkio pranešimo, bet jo nesulaukė dėl didelio darbuotojų keitimo ir reformų. Liudytoja I. B. manė, kad ginčo butas yra privatizuotas, nepamena kodėl jis buvo neprivatizuotas, jos supratimu butas turi būti privatizuotas pagal galiojusį butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė įdėjo daug savo lėšų remontuojant gyvenamą namą ir remontuojant savo butą. Ji ieškovę pamena, kad buvo atėjusi dėl kainų ant akto už butą suderinimo. Butų ūkio sekretorė telefonu pranešdavo, arba rašydavo pranešimus ir per paštą kviesdavo. Liudytoja B. S., parodė, kad tuo metu dirbo butų ūkio valdyboje, privatizavimo komisijoje. Jinai įkainodavo butų vertes, kad nustatyti butų vertę turėjo būti prašymas, susitarimas kieno šeimos vardu bus privatizuojamas butas. Apskaičiavus buto vertę dokumentas išeidavo be jokių rekvizitų, tik vėliau sutvarkydavo įkainavimo aktą, kai pasirašydavo juristas ir kiti atsakingi asmenys. Per butų privatizavimo bumą, darbuotojai dirbdavo iki 23 valandos ir nesuspėdavo viską sutvarkyti. Jos manymu dėl butų ūko darbuotojų aplaidaus požiūrio į butų privatizavimą galėjo taip atsitikti, kad ginčo butas tapo neprivatizuotas. Kiek pamena dokumentai, prašymas ir susitarimas buvo pateikti laiku, ne visi dokumentai buvo tvarkomi ir registruojami gaunamų dokumentų registravimo žurnale. Šių liudytojų parodymais teismui netikėti nėra jokio pagrindo, jos pasirašė už melagingų parodymų davimą, jų parodymai atitinka byloje esamiems dokumentams ir išaiškintomis faktinėms bylos aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
I. I. S., norą privatizuoti butą pagal galiojantį butų privatizavimo įstatymą buvo išreiškusi savalaikiai, galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui iki 1998 m. liepos 1 d.. Ieškovė pagal Butų privatizavimo įstatymą prašymą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pateikė laiku, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nebuvo priimtas sprendimas dėl privatizavimo, nebuvo sumokėtos nustatyto dydžio įmokos, todėl negalima buvo sudaryti buto pirkimo- pardavimo sutarties. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių. Ginčo butas, esantis Kauno g. 39 – 51, Marijampolės mieste, iki šiol nėra privatizuotas. I. I. S. su šeima ir šiuo metu šiame bute. Lietuvos respublikos CK XXXI skyriaus („Gyvenamosios patalpos nuoma“) normų nustatyta, kad, be nuomos sutarties šalimi esančio nuomininko, teisę naudotis gyvenamąja patalpa gali būti privatizuojama, jeigu nuomininkai jų šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu pripažįstama teisė į socialinį būstą. Teismas nustatė, kad ginčo butas priklauso savivaldybei, ieškovė I. S. su šeima yra ginčo buto nuomininkė ji ginčo bute gyvena nuo jo gavimo 1992-04-16, esant tokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė I. S. turi įstatymines teises į ginčo butą. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d.2 p. pagrindu, pripažintina, kad ieškovės I. S. šeima turi teisę privatizuoti butą, esantį, Kauno g. 39 – 51, Marijampolės mieste, pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes ji ir jos šeimos nariai šiuo įstatymu niekada nebuvo pasinaudoją. Aukščiau aptartas bylos aplinkybes, nurodytas ieškovės ieškinio faktiniu pagrindu ir pripažintas teismo kaip įrodytas, byloje patvirtina ir rašytiniai įrodymai : Marijampolės Valstybinio verpimo fabriko profsąjungos komiteto posėdžio protokolu Nr. 47, 1993 m. balandžio 16 d. (b.l. 12). Gyvenamosios patalpos orderiu Nr. XI-13. (b.l. 13). 2004-02-24 gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje tarp ieškovės ir atsakovo nurodyta, kad atsakovas neterminuotai perdavė ieškovei nuomos pagrindu keturių asmenų šeimai apsigyventi savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas ( butą ) Kauno g. 39 -51, Marijampolės mieste. I. I. S.šeimą sudaro vaikai : A. S. ir S. S., , bei vyras K. S.. (b.l. 13). Iš buto techninės apskaitos bylos 1993-12-01 matyti, kad butas yra teisiškai registruotas I. S. vardu. (b.l. 15-17). Kad butas buvo ruošiamas privatizuoti matyti ir iš jo įkainavimo akto esančio byloje. (b.l. 18). dokumentai paruošti ir kad galima pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės sutuoktinis K. S., yra Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje nuo 1985 m., o 2000 m. buvo suteikta antra invalidumo grupė be termino. (Medicininio pažymėjimo 2011-09-26 Nr. 11-193 kopija, VĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro 2011-09-26 pažymos kopija, Medicinos dokumentų išrašo A-l070997 kopija, Medicinos dokumentų išrašo A-1070999 kopija Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0208573, kopija, pridedama. (b. l. 22-25). I. I. S., pastoviai dirbo, nes reikėjo išlaikyti butą ir šeimą, todėl dažnai darbo metu eiti į Valstybinę butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonę, stovėti eilėje, kad pasiteirauti ar paruošti dokumentai, neturėjo galimybės. Ieškovė pasitikėjo UAB „Marijampolės butų ūkis“ darbuotojais ir laukė informacijos, apie buto privatizavimą. Apie tai, kad jau negalima įforminti buto pirkimo sužinojau tik 2002 m. lapkričio 7 dieną, kai su manimi buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2002 m. lapkričio 7 d. kopija pridedama. (b.l. 26-27).
Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 punkte įtvirtina nuostata, kad šiuo atveju pareiškėja gali, pasinaudodama valstybės parama, privatizuoti nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas tokiu atveju, kai tokią teisę jai (nuomininkui) pagal Butų privatizavimo įstatymą pripažįsta teismas savo sprendimu.
Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog įstatymų nustatyta tvarka subjektyvinę pareiškėjo civilinę teisę gina teismas, pripažindamas šią teisę.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, byloje esamą rašytinę medžiagą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja I. S., nesuspėjo privatizuoti nuomojamų iš savivaldybės gyvenamųjų patalpų dėl tikrai svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl jai pripažintina teisė šias patalpas šiuo metu privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., taip pat Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270, 275, 305 ir 307 str.str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei I. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) mieste, teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.