Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei ir Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. M., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui D. M., išnagrinėjo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2016 m. balandžio 16 d. apie 22 val. 14 min. Rociškių užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože, Šakių r. sav., Sudargo sen., Rociškių k., viešoje vietoje gėrė alų, trukdė pareigūnams atlikti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sulaikymą, įžeidinėjo pareigūnus, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. ir 178 str. 1 d.

K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisipažįsta kaltu. Nurodė, kad jie važiavo iš Jurbarko į Rociškius namo ir juos sustabdė pasienio pareigūnai, ir paprašė dokumentų. Visi asmenys dokumentus padavė, bet J. M. dokumentų neturėjo. Jie laukė gal 10-20 min. Tada pasienio pareigūnai atėjo ir pasakė, kad važiuos kartu į užkardą. Tada J. M. pasakė, kad gali eiti atsinešti asmens dokumentus, bet pareigūnai jam neleido. Tada J. M. išlipo iš mašinos, ir jį parvertė ant žemės. Jam išlipus iš mašinos, taip pat ant žemės parvertė be jokio įspėjimo. Jį vedant link tarnybinio automobio, pamatė, kad N. J. ant žemės parvertė, surakino ir išvežė į užkardą protokolo surašymui. Nurodė, kad jokio pasipriešinimo nebuvo, nei keiksmažodžių negirdėjo. Parodė, kad jei ką ir pasakė, tai ne pareigūnams taikė. Nurodė, kad automobilį „BMV“ M. M. – M. vairavo. Automobilyje jie buvo penkiese: N. J., J. M., M. M. – M., E. M. ir jis. Nurodė, kad jie nebuvo blaivūs, išskyrus vairuotoją. Nurodė, kad gal vartojo necenzūrinius žodžius, kai jį rakino, nes laužė rankas, antrankius rakino, tai rankos beveik mėlynos buvo, tačiau teigia, kad pareigūnui nesakė necenzūrinių žodžių. Nurodė, kad dokumentai buvo rankinėje, bagažinėje. Pareigūnas paprašė, kad paduotų. Jis išlipo ir paėmė rankinuką. Ten buvo alaus skardinė. Nurodė, kad jis prieš tai išlipęs gėrė energetinį gėrimą, bet alaus negėrė ir nei vienas iš ten buvusiųjų negėrė. Nurodė, kad jis viešoje vietoje negėrė. Gėrimai buvo bagažinėje. Nurodė, kad įvykio vietoje jie buvo gal 20-30 min.

Liudytojas N. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad sustabdžius pareigūnams, jie sustojo, pateikė dokumentus. Vienas asmuo neturėjo dokumentų. Pareigūnai pasiėmė patikrinimui dokumentus. Jie sėdėjo, laukė, išėjo į lauką parūkyti, nes labai ilgai tikrino duomenis. Kitas mašinas tuo metu taip pat stabdė. Priėjo pareigūnas ir paprašė, kad asmenuo, kuris neturi dokumentų, išliptų iš mašinos. K. M. išlipo į lauką išleisti J. M., nes šis viduryje sėdėjo. Jie sėdėjo automobilyje ir išgirdo šauksmus. Tada pamatė, kad J. M. griovyje su pasieniečiais, jam laužė rankas. Po kiek laiko ir K. M. tą patį padarė. Jokio pasipriešinimo nebuvo. Jie buvo išlipę iš automobilio, rūkė. E. M. nuėjo pas pareigūnus paklausti, kodėl taip ilgai trunka dokumentų patikrinimas. E. M. gal ir alaus automobilyje gėrė, bet jis ir K. M. negėrė. Nurodė, kad konflikto jis jokio nematė, tik pasigirdus šauksmui, išlipo ir pamatė faktą - kaip dėjo antrankius. Nurodė, kad jie ten stovėjo gal 30 min. (nuo sustabdymo iki sulaikymo). Per tą laiką jokio konflikto nebuvo. Pareigūnai paprašė dokumentų, juos padavė ir pradėjo tikrinti. Viskas prasidėjo kai pareigūnai atėjo ir paprašė J. M. išlipti. Nurodė, kad jie per tą laiką su pareigūnais nebendravo, tik E. M. nuėjo paklausti kodėl taip ilgai tikrina dokumentus. Nurodė, kad įvykio vieta yra prieš įvažiavimą į kaimą. Aplinkui yra namų, bet jie yra toliau. Kitų asmenų aplinkui nebuvo. Buvo tik kitų sustabdytų automobilių. Nurodė, kad jis buvo sulaikytas, nes priešinosi pareigūnams, vartojo necenzūrinius žodžius, viešoje vietoje vartojo alkoholį.

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant iš miesto juos sustabdė pareigūnai. Vyko dokumentų patikrinimas. Jis neturėjo paso ir buvo paprašytas išlipti. Jis yra neįgalus, todėl atsisakė staigiai išlipti. Išlipus jam buvo staigiai užlaužtos rankos. Mano, kad galėjo jam kas nors atnešti pasą. Bebuvo išaiškina, kas jam galima, kas negalima. Nurodė, kad K. M. prašė, kad jo nelaužytų, nes žino kokia jo sveikata. Tuo metu kai jį užlaužė, negirdėjo ką sakė K. M., tik girdėjo, kad prašė pareigūnų jo nelaužyti. Tai paprašė garsokai, kad girdėtų. Necenzūrinių žodžių negirdėjo, nes jam ne tas galvoje buvo. Nurodė, kad kai juos sustabdė iki išlaipinimo iš mašinos, praėjo apie 30 min. Per tą laiką jie sėdėjo automobilyje. Nurodė, kad automobilyje buvo penkiese, kiti buvo išlipę parūkyti. Nurodė, kad K. M. buvo išlipęs lauke, bet nematė ką jis darė, nes buvo tamsu. Kai jį sulaikė negirdėjo, kad kažkas vartotų necenzūrinius žodžius. Nurodė, kad jei ir pavartojo keiksmažodžių, tai tik sau. Nurodė, kad nematė, kad kas vartotų alkoholinius gėrimus. Patikslino, kad prašė, jog jį paleistų pasiimti dokumentus, nes nenorėjo, kad vežtųsi į pasienio užkardą.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sulaikė asmenis, kurie priešinosi pareigūnams. Tai įvyko 2016 m. balandžio 16 d., Rociškų kaime. Juos reikėjo sulaikyti, nes nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, priešinosi, buvo neblaivūs, keikėsi. Vienas asmuo neturėjo dokumentų, kiti neklausė teisėtų reikalavimų. Nurodė, kad jie nelipo iš mašinos, nors turėjo išlipti. Nurodė, kad jį pakvietė ten padėti ir jis atėjo į pagalbą. Atvažiavus prasidėjo grumtynės, nes vienas asmuo bėgo, kiti laužėsi. G. P. buvo parsigriovęs asmenį, o jis atėjo ir surakino vieną asmenį. Nurodė, kad J. M. bėgo, jį M. K. sulaikė. Nežino kodėl J. M. bėgo, bet jis bėgo link namų. Nurodė, kad mergina ir kitas asmuo nieko nedarė, o kiti priešinosi. Trys asmenys stumdė pareigūnus, nelipo iš mašinos. Nurodė, kad nežino, kodėl stumdė pareigūnus. Patvirtino, kad asmenis reikėjo sulaikyti, nes jie priešinosi, stumdėsi, keikėsi, viešoje vietoje gėrė alkoholį. Patikslino, kad jie buvo sulaikyti ant sankryžos kaimelyje. Patvirtino, kad G. P. ir M. K. stumdė. Nurodė, kad jis tik vieną asmenį surakino, bet neprisimena jo pavardės. Nurodė, kad G. P. ir M. K. prašė išlipti J. M. iš automobilio, kiti asmenys neleido jam išlipti, nes jis sėdėjo per vidurį. Jie sėdėjo ir sakė, kad niekur nelips iš automobilio. Vėliau J. M. pradėjo bėgti nuo pareigūnų link namų. Jis neturėjo realios galimybės pabėgti. Kiti asmenys priešinosi, sakė: „jūs nestumdysit mano tėvo“. Nurodė, kad jie išlipę iš mašinos ir mašinoje vartojo alkoholį. Ar visi vartojo alkoholį, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Nurodė, kad aplink nebuvo pašalinių asmenų. Jie buvo penkiese mašinoje ir jie keturi pareigūnai. Iš Sudargo į Rociškį jie važiavo. Girdėjo kaip vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdė tarnybą su G. P., buvo tamsus paros metas, gal 22 valanda vakaro. Buvo patikrinimai, sustabdė automobilį „BMW 530“ pilkos spalvos. Tikrino transporto priemonės ir asmenų dokumentus. G. P. sustabdė automobilį ir atsinešė dokumentus į automobilį patikrinti ar asmenys nėra paieškomi. G. P. pasakė, kad asmenys yra išgėrę, reiškė nepasitenkinimą dėl sustabdymo, todėl išsikvietė gretimai dirbančią kitą sargybą, nes matėsi, kad asmenys yra agresyviai nusiteikę ir gali būti nekontroliuojami jų veiksmai. Tikrinimo metu jie išlipę prie mašinos rūkė, gėrė alų, keikėsi. Vienas asmuo atėjęs prie automobilio nepatenkintas klausė, kodėl taip ilgai juos laiko. Asmenys buvo perspėti, kad sėstų į transporto priemonę, kad viešoje vietoje nešūkautų, negertų alkoholinių gėrimų. Tuo metu buvo išsiaiškina, kad vienas asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tada su G. P. paprašė asmenį išlipti iš transporto priemonės ir vykti kartu su jais į užkardą. Tada asmuo nepakluso jų reikalavimui. Kiti asmenys taip pat neišlipo iš transporto priemonės, neišleido asmens, kuris neturėjo dokumentų, keikėsi, reiškė nepasitenkinimą. Tuo metu pro kitos pusės dureles išleido asmenį, kuris neturėjo dokumentų, jis bandė pasišalinti iš įvykio vietos, argumentuodamas tuo, kad jis eina namo pasiimti dokumentų. Tada G. P. paėmė jį už rankos, kad niekur neitų. Tada asmuo pastūmė pareigūną ir neleido jo sulaikyti. Jis priėjęs parvertė tą asmenį ant žemės, uždėjo antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Sulaikymo metu iš nugaros priėjęs K. M. tempė už drabužių, neleido sulaikyti asmens, keikėsi. Nurodė, kad kiti pareigūnai jį sulaikė ir uždėjo jam antrankius. Dar buvo trečias asmuo sulaikytas, kuris keikėsi, reiškė nepasitenkinimą. Nurodė, kad jiems asmenys pateikė dokumentus, bet reiškė nepasitenkinimą, tačiau tuo metu nesipriešino. Nurodė, kad reikėjo kviestis pagalbą, kad nebūtų nesusipratimų, nes buvo visi asmenys išgėrė, reiškė nepasitenkinimą. Jie keikėsi, neklausė pareigūnų nurodymų, gėrė alkoholinius gėrimus, todėl išsikvietė kitą tarnybą. Nurodė, kad po sulaikymo 15-20 min praėjo, nes jie tikrino jų duomenis ar nėra paieškomi. Jie paieškomi nebuvo. Nurodė, kad negėrė tik vairuotojas ir asmuo kuris neturėjo asmens dokumentų. Įvykio vieta buvo kaimo pakraštys. Kitų asmenų ten nebuvo, buvo vakaras. Nurodė, kad asmuo, išlipęs iš mašinos, ėjo link namų atsinešti dokumentų. Kadangi stabdant jis priešinosi, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Jis nesakė, kad yra neįgalus. Nurodė, kad K. M. atėjęs iš nugaros tempė jo drabužius, kai jie dėjo antrankius J. M. ir keikėsi, vadino pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais. Nurodė, kad matė kaip K. M. vartojo alkoholinius gėrimus.

Liudytoja M. M. – M. teismo posėdžio metu nurodė, kad juos sustabdė pasienio pareigūnai. Paprašė dokumentų, juos padavė ir nuėjo tikrinti. J. M. neturėjo dokumentų. Kol tikrino dokumentus, vaikinai išlipo, kaip sakė - parūkyti. Ji sėdėjo vairuotojo vietoje. Vienas nuėjo prašyti, nes ilgai laukė. Tada atvažiavo kita mašina. Ką jie veikė nematė. Paskui susėdo. Jiems pareigūnai liepė važiuoti, o J. M. išlipti. Jis nelipo. Po kiek laiko jis vis tiek išlipo. Kai N. J. atidarė dureles, išgirdo sąmyšį. Tada pati išlipo iš automobilio ir pamatė, kad Juozas ir Kazimieras jau buvo su antrankiais parversti ant žemės. Juozas bandė keltis. Nurodė, kad preiš tai J. M. viduryje sėdėjo, o iš šonų sūnūs (Eugenijus ir Kazimieras). Jie išlipo iš mašinos. Nurodė, kad būnant automobilyje su pareigūnais nekonfliktavo. Išgirdo, kai darė dureles, kad buvo žodis „gaidys“ ir pasakyta, kad „tu mano tėčio nestumdysi“. Paskui N. J. irgi uždėjo antrankius. Nurodė, kad buvo didelis išgąstis ir tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių.

Liudytojas P. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad Rociškių užkardos veikimo teritorijoje vykdė tarnybą nuo 20:30 val. iki 8 val. Dienos tiksliai nepamena. Apie 22.00-22.20 val. gavo skambutį iš kolegos, dirbančio besiribojančiame ruože, kad susistabdė agresyviai nusiteikusius piliečius. Atvyko padėti ir pažiūrėti kas per situacija. Atvykę rado triukšmaujančius, viešoje vietoje geriančius alkoholinius gėrimus piliečius, kurie buvo nepatenkinti jų darbu. Nurodė, kad asmenys keikėsi necenzūriniais žodžiais, siuntinėjo pareigūnus ir aiškino, kad nieko nepadarys. Nurodė, kad iš viso buvo penki asmenys, iš kurių keturi triukšmavo ir iš skardinių gėrė alų. Nurodė, kad gėrimai buvo padėti ant automobilio. Pats matė, kad alų gėrė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir N. J.. Jie gėrė prie sustabdytos transporto priemonės. Patikslino, kad transporto priemonė buvo sustabdyta Rociškių gyvenvietės pradžioje, kur jau prasideda pastatai.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2006 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis byloje Nr. N-62-841-06).

Teismas pažymi, kad ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš jų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo arba reikalavimo nevykdymas, arba jo garbės ir orumo įžeidimas. Pirmuoju atveju yra būtina sąlyga, kad teisės pažeidimo metu pareigūnas vykdytų tarnybines pareigas ir jo veikla bei reikalauji atlikti veiksmai būti teisėti. Antruoju atveju konstatuotinas pareigūno pažeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso. Pareigūno įžeidimas suprantamas kai, pažeidėjas oficialias pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Šie žodžiai pareigūnų akyse negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint pareigūną įžeisti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. teigia, kad jokio pasipriešinimo ir įžeidinėjimo pareigūnų atžvilgiu nebuvo ir, kai jis išlipo iš automobilio jį ant žemės parvertė be jokio įspėjimo, tačiau liudytojų – pasienio pareigūnų A. K., M. K. ir P. D. nuosekliais parodymais, K. M. išlipo iš mašinos pamatęs, kad jo tėvas yra sulaikomas, todėl puolė jį ginti, stumdyti pareigūnus ir įžeidinėti. Teismas mano, kad šių liudytojų parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi tokia situacija galima iš susijaudinimo, norint apginti savo artimą žmogų, jam padėti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo neblaivus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos narių - liudytojų parodymais, įvykio metu K. M. vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jie nebuvo skirti pasienio pareigūnams. Teismas linkęs abejoti tokiais parodymais, kadangi tiek liudytojai – pasienio pareigūnai, tiek liudytoja M. M. – M. nurodė girdėję, kaip buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, po kurių sekė frazė „tu mano tėvo nestumdysi“. Liudytojas J. M. taip pat nurodė, kad įvykio metu girdėjo necenzūrinių žodžių ir K. M. garsius prašymus – šaukimus paleisti jo tėvą. Taigi, teismas pagrįstai mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavartoti necenzūriniai žodžiai buvo skirti tiesiogiai pareigūnams, tam, kad jie paleistų jo tėvą ir jų nesulaikytų. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu pareigūnai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas, todėl teismas konstatuoja, kad tokiais savo veiksmais K. M. įžeidė jų garbę ir orumą, reiškiamais žodžiais, įžeidžiančiu elgesiu ir kibimu bei tuo padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, taip pat atsižvelgus ir į minėto straipsnio pavadinimą (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose) bei minėtos teisės normos dispozicijoje įvardytas konkrečias šio pažeidimo padarymo vietas, spręstina, kad vienas iš būtinųjų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių yra veikos padarymas viešosiose vietose. Viešosios vietos apibrėžimas Lietuvos Respublikos ATPK nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Paminėtina, kad viešoji vieta – teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–670/2002, 2K–796/2007, 2K–210/2008 ir kt.). Iš esmės analogiškai aiškintina ir ATPK 178 straipsnyje įvardijama viešosios vietos sąvoka.

Byloje esantys įrodymai, K. M. asmens blaivumo testas, kuriuo nustatytas 1,64 promilės girtumo laipsnis bei nuoseklūs liudytojų – pasienio pareigūnų parodymai patvirtina, kad K. M. vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, tai yra Rociškų kaime. Kitų asmenų patekimas į šią erdvę yra laisvas, todėl tokia vieta vertinama kaip viešoji. Teismas mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. ir jo artimųjų - liudytojų parodymai, kad K. M. nevartojo alkoholinių gėrimų viešoje vietoje, gali būti kaip bandymas padėti jam išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai mano, kad K. M. viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d. sudėtį.

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad K. M. padaryti pažeidimai yra įrodyti nuosekliais liudytojų – pasienio pareigūnų parodymais, kurie atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pasienio pareigūnai A. K., M. K. ir P. D. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ir jais spręsdamas dėl K. M. administracinės atsakomybės remiasi pagrįstai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. M. ir su juo kartu buvusių jo šeimos narių - liudytojų paaiškinimus dėl pažeidimų aplinkybių teismas negali laikyti besąlygiškai teisingai, nes atsižvelgiant į tai, kad dėl pažeidimo aplinkybių šie liudytojai teigė daug ko nematę, negirdėję, nors būnant kartu įvykio vietoje įvykio aplinkybės turėjo būti aiškesnės. Be to, parodymų objektyvumui įtakos gali turėti artimi giminystės ryšiai su atsakomybėn traukiamu asmeniu.

K. M. kaltė įrodyta ir kita administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), administracinio sulaikymo protokolu (b. l. 2), schema prie administracinio sulaikymo protokolo (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais dėl sulaikytų LT piliečių (b. l. 4, 5, 6, 7), asmens blaivumo testo kopija (b. l. 9) ir kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, kad teisės pažeidimas pagal ATPK 187 str. 2 d. padarytas neblaivaus asmens.

ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. ATPK 178 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuonių eurų iki keturiolikos eurų. Taigi matyti, jog šių straipsnių sankcijose numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – įspėjimas, piniginė bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str.

Skiriant K. M. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas šešis kartus už įvairių teisės pažeidimų padarymą, 2012-07-03 baustas pagal ATPK 187 str. 2 d., turi galiojančią nuobaudą pagal ATPK 205 str. 2 d., į tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, į tai, kad yra sunkinanti aplinkybė, į tai, kad yra darbingo amžiaus, ir skirtini straipsnių sankcijose numatytų piniginių nuobaudų minimumai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d., ir nubausti 8 Eur (aštuonių eurų) bauda;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir nubausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.