- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 1-10-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53933-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- E. N.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kategorijos
nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant),
Valstybinio socialinio draudimo fondo atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, Lukiškių skg. 6, Vilnius, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1. 2011-05-02 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė, 2011-09-28 išbrauktas iš įskaitos;
2. 2011-11-05 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė, 2012-07-30 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
3. 2012-03-27 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d., paskirta 1 metų 3 mėn. laisvės apribojimo bausmė, 2013-10-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
4. 2013-04-18 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. (2 veikos), 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2014-06-13 paleistas į laisvę;
5. 2014-10-15 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
6. 2015-02-23 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.(2 veikos), paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, paleistas į laisvę 2016-09-01,
7. 2019-02-15 Alytaus apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme. ( nuosprendis neįsiteisėjęs ).
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 138 straipsnio 1 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00472-18, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, o būtent: 2017-10-13, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvyko kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į kairį skruostą, po to jiems abiem tęsiant nusikalstamą veiką ir bendrais veiksmais griebus V. M. už rankos ir tokiu būdu išvedus V. M. į gyvenamojo namo kiemą, E. N. turėta lenta sudavė vieną kartą V. M. į galvą, po to tyrimo metu nenustatytas asmuo gesintuvu du kartus sudavė V. M. į kairę ranką, po paskutinio gesintuvu suduoto smūgio V. M. pargriuvus ant žemės, jis tyčia užgriuvo ant V. M. ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, spyrė V. M. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė V. M. poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame rieše, odos nubrozdinimus kairės plaštakos III-V-ame pirštuose, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis E. N. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad gal keturiese ar trise ėjo į parduotuvę pirkti rūkyti ar alkoholio, ėjo keliu pro nukentėjusiojo namą. Prie durų draugės tėvas čiupo jį už gerklės ir pradėjo smaugti, jis gynėsi ir sudavė jam vieną smūgį į veido srity. Grumtynių metu galėjo atsirasti nubrozdinimai. Kito asmens jis nežino, su juo susipažino prie parduotuvės, jis jį tik pavežė. Su lenta nesudavė, nukentėjusysis nori jį apkalbėti. Pripažįsta tik vieną smūgį, nes su lenta nesudavė, jokios lentos neturėjo. Grumtynių metu, kai jie pargriuvo, jam kažkas su gesintuvu sudavė per galvą. Kartu su V. M. dukra negyveno, tik ateidavo padėti, kai šis būdavo reise. V. M. jo nemėgdavo. Įvykio metu buvo išgėręs, bet nedaug. Įvykį maždaug prisimena. Civilinius ieškinius pripažįsta.
Nukentėjusysis V. M. (V. M.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad grįžo namo iš reiso apie 15 valandą. Iškrovė daiktus, vartai buvo atidaryti, žmona sėdėjo virtuvėje. Įėjo 3 žmonės, kurių jis nepažinojo, vienas per langą pradėjo daužyti, kitas į duris, ne laužyti, bet labai stipriai trankyti. Atidarė duris, ant slenksčio stovėjo E. N., V. P. U. ir buvo dar trečias, kurio nepažįsta. E. N. pradėjo kalbėti apie sidabrą ir gintarą. Sudavė jam per veidą. Antrą smūgį gavo iš nepažįstamo asmens. Prasidėjo muštynes, jie ištraukė jį į lauką, kur vyksta statybos, ten vienas mušė lenta, kitas kumščiu. Po to tas nepažįstamas išėmė iš bagažinės gesintuvą ir du kartus sudavė juo. Tada jie pradėjo jį spardyti, kol šis nepagavo E. N. už kojos ir nepaguldė. Įvykis buvo spalio 13 d. Pirmas smūgį sudavė E. N. į veido sritį. Viskas vyko ant namų slenksčio, jie neįėjo į namo vidų. E. N. mušė per rankas, nugarą, į galvą pataikė. Visų aplinkybių dabar jau neprisimena, nes praėjo daug laiko. Su lenta jam sudavė gal 2, gal 3 kartus. Neprisimena. Patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis pirmas smurto nenaudojo, tik gynėsi. Jis jokių santykių su E. N. neturi. E. N. anksčiau flirtavo su jo dukra, jie ten laikė dukrą, dėl ko jis kvietė policiją. E. N. pas jį negyveno, gal kai jis būdavo reise ateidavo. E. N. atėjo aiškintis dėl kažkokio gintaro ir sidabro. Tuo metu jis buvo blaivus. Atstumas nuo jo namo iki gatvės apie 5-6 metrus. V. P. U. buvo labai girtas.
Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. N. buvo apklausiamas 2 kartus. Jis pasakojo viską pats ir buvo užduodami klausimai. Jis buvo supažindintas su apklausos protokolu, jokių pastabų jis nereiškė, pretenzijų nereiškė. Jis kaltę pripažino, tik nežinojo kiek sudavė smūgių, nes buvo išgėręs. Jis neminėjo kokiu tikslu atvyko pas nukentėjusįjį. Jis negalėjo tiksliai papasakoti kaip viskas buvo su lenta. Apklausimas jis sakė, kad ne visas aplinkybes prisimena, nes buvo išgėręs. Muštinių motyvo neminėjo. Ji uždavė klausimus, jo atsakymus užrašė į protokolą. Pastabų jokių dėl protokolo jis neturėjo, jam buvo perskaitytas balsu ir duota susipažinti.
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo su vyru ir anūke namuose, išgirdo labai garsų beldimąsi į duris, bijojo, kad išlauš duris. Atėjo V. P. U., kažkokia moteris, E. N. ir nepažįstamas asmuo, juos matė pirmą kartą. Kaip po to sužinojo, ta moteris buvo E. N. motina. Jie reiškė kažkokias pretenzijas jiems. P. U. nuteikinėjo visus. Jos vyras stovėjo koridoriuje ant slenksčio, o E. N. būdamas terasoje paėmė medinę lentą, kuri buvo po kojomis kieme praėjimui ir kelis kartus trenkė vyrui, vyras užsidengė, todėl jam pataikė į ranką. Vyras išbėgo į kiemą ir ten prasidėjo muštynės. Ji ramino E. N., jis ją apspjaudė ir vartojo necenzūrinius žodžius. Nepažįstamas vyras paėmė gesintuvą ir porą kartų su juo sudavė jos vyrui. Po to prie vartų pargriovė vyrą ir su kojomis pradėjo mušti. Tas vaikinas su gesintuvu atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Jos vyras pirmas konflikto nepradėjo. Ji viską matė, nes stovėjo šalia. Jie atėjo, kad išgąsdintų ir sumuštų jos vyrą. E. N. šaukė, kad jos dukra yra bloga. Jis turi pyktį ant dukros, nes ji norėjo nuo jo pabėgti, o jis ją laikė uždarytą. Asmenys buvo neblaivus. Ji kaltinamąjį matė pirmą kartą, paskui vyras jai pasakė, kad tai tas vaikinas su kuriuo draugavo dukra.
Liudytojas Vytautas P. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta E. N., V. M.. Nurodė, kad su E. N. tėvu ir motina yra geri draugai. Kai E. N. išėjo iš pataisos namų, jis gyveno pas jį. D. supažindino E. N. su V. M. dukterimi. Jie įsimylėjo vienas į kitą, gyveno pas jį, po to išsiskyrė. Po kurio laiko atvažiavo E. N. su mama ir draugu pasiimti pas mane savo likusių daiktų. Kai ėjo iš parduotuvės, išlindo V. M. prie savo namų ir pasakė grasinančiai. Jo duktė buvo pabėgusi iš namų, tėvas jos ieškojo. Jis liepė E. N. su juo nesiginčyti ir nuėjo. Kai E. N. grįžo, pas jį buvo praskelta lupa ir akis. E. N. gynėsi nuo V. M., kuris pirmas trenkė į akį, tempė jį už pakarpos. Kas vėliau buvo, pasakyti negali, kadangi prie jo trenkė vieną kartą ir jis nuėjo namo. V. M. buvo neblaivus, jis būdamas blaivus tai suprato. Konfliktas vyko prie V. M. namo vartelių. V. M. iššoko į kelią ir griebė E. N. už pakarpos. Veiksmas vyko prie vartelių, iki V. M. namų durų buvo 4-5 m. Jų namo virtuvės langas nukreiptas į gatvę. V. M. pamatęs juos per langą iššoko į kiemą. V. M. pastoviai geria kai grįžta iš reiso, būna agresyvus. E. N. gyveno kažkiek pas V. M. dukrą. Konflikto iniciatorius buvo V. M., jis kažką norėjo išsiaiškinti. E. N. pasakė, kad policijos kviesti nereikia. Vyko šeimyninis konfliktas. V. M. žmoną jis pažįsta iš matymo, įvykio metu ji rėkavo, buvo išbėgusi. Lentų kieme jis nematė. V. M. kaimynams D. sakė, kad E. vis tiek pasodins.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2017-10-16 V. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad užfiksuota, kad 2017-10-13 apie 15:30 val., jo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas. Vienas iš jį sumušusių asmenų E. N.. ( 1 tomas, b. l. 1-2);
Iš byloje esančio 2017-10-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypas yra kolektyvinių sodų kvartale, kiemas yra aptvertas metaline tvora, įvažiavimo vartai yra metaliniai uždaryti ir užrakinti pakabinama spyna, tarp įvažiavimo vartų ir namo kieme stovi du automobiliai, už jų stovi vieno aukšto medinis namas su mansarda, geltinos spalvos, įėjimo durys į namą yra medinės, rudos spalvos, jos yra iš vartų pusės, per namo vidurį. Prie įėjimo durų yra aikštelė, kuri yra užbetonuota, aikštelės krašte yra metalinis turėklas, nuo durų kairėje pusėje yra betoniniai laiptai, kurie yra palei namą ir veda žemyn į sklypą. ( 1 tomas, b. l. 18-21);
Iš byloje esančio 2018-10-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. M. parodo, kad įvykio dieną, jam būnant namuose jam pradėjo belstis į duris, po to parodo kur į langą pradėjo belstis, parodė, kur įvykio dieną atidarius duris stovėjo E. N., nepažįstamas vaikinas ir V. U., Po to parodė, kur jam nepažįstamas vaikinas sudavė į veidą, kur jam sudavė V. N.. Po to parodė, kaip jį už drabužių griebė E. N. ir nepažįstamas vaikinas ir ištempė į lauką. Parodė vietą iš kur E. N. paėmė lentą ir su lenta jam sudavė. Po to parodė, kaip jam nepažįstamas vaikinas sudavė su gesintuvu. Po to parodė kur V. M. nugriuvo ir ant jo užgriuvo E. N.. Parodė, kur jam kojomis sudavė E. N. ir nepažįstamas vaikinas. (1 tomas, b. l. 32-39);
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3395/2017(01) matyti, kad V. M. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame rieše, odos nubrozdinimai kairės plaštakos III-V -ame pirštuose, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis. V. M. padarytos kraujosruvos kaktoje, dešiniame rieše, odos nubrozdinimai kairės plaštakos III-V- ame pirštuose, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamojo užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017-10-13. V. M. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžio, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau nei trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama tikimybė, kad V. M. nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti ir pats griūdamas, bet kakta ir kaire ranka kontaktuodamas su kietu buku daiktu ar paviršiumi. (1 tomas, b. l. 43-44);
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo E. N. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju E. N. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog jis gynėsi ir sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido srity. Savo kaltę pripažįsta tik, kad gindamasis sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veido sritį, neigė sudavęs lenta. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas tiki ir vadovaujasi nukentėjusiojo V. M. ir liudytojos V. M. parodymais, kurie patvirtino, jog E. N. sudavė nukentėjusiajam ir su lenta bei kojomis. Be to ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. N. taip pat pripažino sudavęs nukentėjusiajam su lenta. Įrodymai vertinami pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ar asmenų parodymai patikimi, vertinama išanalizavus tų parodymų gavimo šaltinį, gavimo būdą (ar duoti gera valia, be pašalinės įtakos), vertinamas parodymų nuoseklumas, detalumas, išsamumas, logiškumas, jie lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog E. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja tyrėja A. Ž. atlikusi E. N. apklausą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog E. N. buvo supažindintas su apklausos protokolu, pastabų nereiškė. Jis pasakojo viską pats ir buvo užduodami klausimai. Jis kaltę pripažino, tik nežinojo kiek sudavė smūgių, nes buvo išgėręs ( tomas 2, b.l. 19-20 ). Taigi nekyla abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų E. N. paaiškinimų teisėtumo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti E. N. parodymai neprieštarauja tiek nukentėjusiojo V. M., tiek liudytojos V. M. parodymais. Pažymėtina, jog tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos V. M. parodymai iš esmės nesiskiria duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis V. M. teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas parodė, jog praėjus laiko tarpui ne viską tikslai pamena, tačiau pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nesiskiria. V. M. apklausiama nurodė, jog E. N. su lenta trenkė nukentėjusiajam, šis užsidengė ir jam pataikė į ranką. Pats V. M. apklausiamas nurodė, jos su lenta jam sudavė gal du, gal tris kartus. N. mušė per rankas, nugarą, į galvą pataikė. Todėl pagrįstai manytina, jog E. N. nukentėjusiajam sudavė su lenta ir per galvą. Nagrinėjamoje byloje teismas kritiškai vertina V.P. U. parodymus, kadangi teisminio nagrinėjimo metu apklausiant šį liudytoją aiškiai jautėsi liudytojo V.P. U. priešiškas nusistatymas nukentėjusiojo , taip pat ir nukentėjusiojo dukros atžvilgiu.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog įvykio vakarą tarp kaltinamojo E. N. ir nukentėjusiojo V. M. buvo kilęs konfliktas. Kaltinamasis E. N. atvyko pas nukentėjusįjį priešiškai nusiteikęs dėl asmeninių paskatų. Nors pats kaltinamasis E. N. teigė, jog nukentėjusysis jį užpuolė ir jis gindamasis sudavė. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nors kaltinamasis E. N. teigia, jog nukentėjusysis jį pirmas bandė smaugti, todėl gindamasis sudavė vieną smūgį. Tačiau šių aplinkybių niekas nepatvirtino, todėl teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog nukentėjusiojo V. M. elgesys buvo pavojingas E. N. atžvilgiu. Be to, nustatyta, jog E. N. kartu su nenustatytu asmeniu nukentėjusįjį mušė ir rankomis ir kojomis, taip pat buvo suduota su lenta bei gesintuvu ir sužalojimai padaryti ne mažiau nei trimis trauminiais poveikiais. Todėl E. N. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei E. N. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis kartu su nenustatytu asmeniu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. M.. Todėl kaltinamojo E. N. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, į tai, jog byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nenustatytu asmeniu kartu bendrais veiksmais panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teismas konstatuoja, jog jie abu veikė kaip bendravykdytojai, todėl pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje neginčytinai nustatyti, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis nurodė, jog tai įvyko dėl girtumo. Todėl atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ). Praeityje teistas 6 kartus. Septintas jo atvilgius priimtas nuosprendis nėra dar įsiteisėjęs. Šią nusikalstamą veiką padarė praėjus metams po to kai grįžo iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, tai yra turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recydyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str.3d.). Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę. E. N. praeityje yra teistas 6 kartus. Septinatas apkaltinamasis nusprendi jo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs. Šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Visos šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis visiems priimtinų elgesio normų, kas kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybė, todėl skirtina ne mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė, tačiau taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog pripažįsta civilinius ieškinius.
Atsižvelgiant į tai, jog Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoje bausmė nebendrintina.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo 2019 m. vasario 25 dienos.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Vadovaujantis LR BK 65 - 66 str., į E. N. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą yra pagrindas įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. vasario 25 d.
Civilinis ieškinys.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 94,48 EUR žalą už V. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( tomas 1, b.l. 58-59). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( tomas 1, b. l. 59). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo E. N. veiksmų nukentėjusysis V. M. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas ambulatoriškai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ( tomas 1, b. l. 59). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. N. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).
Baudžiamojoje byloje Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 252,48 EUR. ( 1 tomas, b.l. 67-68). Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo E. N. veiksmų nukentėjusysis V. M. buvo gydomas ir dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo ligos pašalpą ( 1 tomas , b.l. 69-70. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ( LR CK 6.290 sr.) . Atsižvelgiant į tai ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. N. ( LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendžia:
E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu – vieneriems (1 ) metams ir aštuoniems (8 ) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2019 m. vasario 25 dienos.
Vadovaujantis LR BK 65 - 66 str., į E. N. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. vasario 25 d.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti suėmimą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. N. 94,48 EUR ( devyniasdešimt keturis eurus 48 eurocentus ) Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. N. 252, 48 EUR ( du šimtus penkiasdešimt du eurus 48 eurocentus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT337044060007740589, AB SEB banke, gavėjo pavadinimas –valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis :žala VSDF Vilniaus skyriui
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.