Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-51/2008 pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei I. S. , tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarei Ingai Daraškevičienei, Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarei Onai Žurauskienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei priteisimo natūra turto ir turtinių teisių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. Z. 2007 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovei I. S. , prašydamas teismą pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 12 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, konstatuojant, kad šis ieškovo pareiškimas yra niekinis, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui natūra ½ dalį turto ir turtinių teisių, likusių po T. Z. mirties: 1) ½ dalį patalpos-buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) ¼ dalį pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. 4400-0391-2310, plane pažymėto indeksu 2I1p, ¼ dalį pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. 1096-5010-8022, plane pažymėto indeksu 4I1p, ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora, atraminė sienelė) unikalus Nr. 1096-5010-8044, nekilnojamojo turto registre įregistruotus įrašu Nr. 10/166719; 3) ½ dalį AB „Hansabankas“ Vilniaus regiono skyriaus Kęstučio KAP sąskaitoje Nr. LT08 73000 0100 1759 0571 (senas sąskaitos Nr. 7212) palikimo atsiradimo momentui buvusių piniginių lėšų; 4) teisę išpirkti iš valstybės ½ dalį iš 864 m² žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovo nuosavybe 65,70 Lt vienkartinių išmokų, kurias už žemės sklypą 1992 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo mirusioji T. Z. . Ieškovas nurodė, kad po ieškovo ir atsakovės motinos T. Z. mirties šalys žodžiu susitarė dėl motinos palikimo pasidalinimo ir pagal šį susitarimą ieškovas turėjo atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies atsakovės naudai, paveldėtą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo parduoti, o pinigines lėšas pasidalinti per pusę. Ieškovas pažymėjo, kad 2006 m. gegužės 12 d. jis pasirašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, o 2006 m. rugpjūčio 9 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tačiau 2006 m. lapkričio pabaigoje atsakovė ieškovui pranešė, kad neketina laikytis susitarimo ir paveldėto turto nepardavinės ar, jei ir parduos, gauta pinigų suma su ieškovu nesidalins. Ieškovo teigimu, tokiu būdu atsakovė ieškovą apgavo, siekdama viena užvaldyti jų abiejų turėtą paveldėti turtą. Ieškovas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovei išdavė palikimo atsiradimo vietos notarė I. Daraškevičienė, tuo tarpu notarė O. Žurauskienė buvo kito biuro notarė, todėl ji neturėjo teisės priimti ieškovo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad LR notariato įstatymo 28 straipsnio antroji dalis įpareigoja notarą notarinius veiksmus atlikti notaro biure, tačiau pagal ieškovo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo turinį negalima spręsti, kur būtent notarė O. Žurauskienė atliko notarinį veiksmą, be to, ieškovo pareiškime dėl atsisakymo nuo palikimo nėra įrašo, kad įvykdyti Notariato įstatymo 30 straipsnio pirmosios dalies reikalavimai, t. y. nėra ieškovo parašo apie tai, kad atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės jam išaiškintos, taip pat paveldėjimo byloje nėra įgaliojimo, leidžiančio atsakovei turėti ir pateikti notarui ieškovo pasirašytą atsisakymą nuo palikimo. Dėl to, ieškovo teigimu, buvo pažeistos CK 6.756 straipsnio antrosios dalies nuostatos ir atsisakymą nuo palikimo pareiškimo pateikus neįgaliotam asmeniui, turinčiam asmeninį suinteresuotumą, ir CK 2.136 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, ieškovui prieštaraujant, pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo laikytinas nepaduotu. Ieškovo nuomone, dėl minėtų įstatymų normų pažeidimų ieškovo pareiškimas yra niekinis ir jo pagrindu teisės ir pareigos ieškovui nekyla.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. Z. atsakovei I. S. 2 500 Lt už advokato pagalbą, valstybei 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą, nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytais pagrindais – kad ieškovas atsisakė nuo palikimo dėl apgaulės bei kad paveldėjimo procedūros prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir dėl to pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo laikytinas niekiniu, tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Teismas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje savo paaiškinimus pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovė ir nors ieškovas pirminiame ieškinyje teigė, kad atsisakymas nuo palikimo surašytas apgaulės įtakoje, išklausius jo paaiškinimus akivaizdu, kad tarp šalių ginčas kilo ne dėl paties atsisakymo nuo palikimo teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ne dėl palikimo atsisakymo dėl apgaulės, o dėl vėliau susiklosčiusios situacijos: ieškovas norėjo kartu su atsakove parduoti visą namų valdą (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė, motyvuodama tuo, kad nuo paveldėjimo nepraėjo trys metai ir, pardavus paveldėtą turtą nepraėjus šiam trijų metų laikotarpiui, jai teks mokėti nemažus mokesčius, nenori šiuo metu parduoti savo dalies, o ieškovui, kaip jis pats nurodė, namų valdoje lieka 0,9 aro mažesnis žemės plotas. Teismo teigimu, būtent ši žemės sklypo dalis ir yra pagrindinis ginčo objektas. Teismas nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu tiek teikdamas savo paaiškinimus, tiek atsakinėdamas į klausimus, vienareikšmiškai teigė, kad šalims jau nuo vaikystės buvo žinoma, jog jam priklausys namo antras aukštas, atsakovei – pirmas namo aukštas, ieškovas į pirmą aukštą nepretenduojantis ir šiuo metu, apie turto pardavimą kalbos pareiškimo surašymo metu nebuvo, pagrindinis šio ginčo tikslas yra tai, jog atsakovė jam atiduotų 0,9 aro žemės sklypo dalį. Teismo nuomone, iš tokio jo aiškinimo akivaizdu, kad net ir šiuo metu jis faktiškai atsisako T. Z. turto dalies paveldėjimo, t.y. iš esmės patvirtina jau raštu pareikštą valią, jis pretenduoja tik į 0,9 aro sklypą. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nustato, kad nei priimti, nei atsisakyti palikimo iš dalies negalima (CK 5.50 str. 1 d., 5.60 str. 1 d.), palikimo atsisakymas yra besąlyginis, jo negalima atsisakyti su sąlygomis ar išlygomis, dalies palikimo atsisakymas reiškia viso palikimo atsisakymą.

Teismas, atsižvelgdamas į paties ieškovo paaiškinimus teismo posėdyje, konstatavo, kad atsisakymas nuo palikimo atitiko jo tikrąją valią palikto turto atžvilgiu ir ne susitarimas dėl turto vėlesnio pardavimo sąlygojo jo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo surašymą, o vėlesni nesutarimai dėl turto pardavimo sąlygojo nagrinėjamo ginčo inicijavimą. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo surašymas buvo sąlygotas būtent abiejų šalių susitarimu parduoti paveldėtą turtą ieškovo nurodomais laiku ir būdu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu iš esmės ir neneigia turto pardavimo galimybės, tačiau neigia buvus šalių susitarimą dėl pardavimo kaip ieškovo atsisakymo nuo palikimo sąlygą.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje.

Teismas nurodė, kad pagal CK 5.60 straipsnio trečiąją dalį pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui, taigi įstatymas kalba tik apie tai, kad toks pareiškimas šiam notarui turi būti paduotas, bet nereikalauja, kad pareiškimas turi būti ir surašomas tik pas palikimo vietos atsiradimo notarą. Teismo nuomone, nepagrįstas ieškovo teiginys dėl Notariato įstatymo 28 straipsnio pirmosios dalies pažeidimo – atsisakymas nuo palikimo nėra turto paveldėjimas, toks veiksmas, kaip ir bet kuris kitas, gali būti atliktas pas bet kurį notarą. Teismo nuomone, nėra pagrįstas įrodymais ir ieškinio teiginys, kad negalima spręsti, ar notarinis veiksmas atliktas notaro biure. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog tokį pareiškimą pats pasirašė, pats atidavė atsakovei, jog ši pateiktų notarei, todėl atmestini, kaip prieštaraujantys paties ieškovo aiškinimui, ieškinio argumentai, kad buvo pažeistas notarinio veiksmo slaptumo principas, ieškovui nebuvę žinomos tokio veiksmo pasekmės, pareiškimą notarui perdavęs ieškovo neįgaliotas asmuo, be to, dar ir esantis interesų konflikte su ieškovu.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos imperatyvios įstatymo normos.

Teismas pažymėjo, kad netenkinus reikalavimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir kitus ieškinio reikalavimus.

Apeliaciniu skundu ieškovas E. Z. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo surašytas Vilniaus rajono 2 notarų biure, privalėjo konstatuoti, kad pažeisti CK 5.60 straipsnio trečiosios dalies reikalavimai. Be to, teismas nevertino E. Z. pareiškime dėl atsisakymo nuo palikimo užfiksuoto Notariato įstatymo 30 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų pažeidimo.Notariato įstatymo 14 straipsnio pirmoji dalis įpareigoja notarą užtikrinti atliekamų veiksmų slaptumą, šio straipsnio antroji dalis numato, kad notariškai apiforminti dokumentai gali būti išduoti tik asmenims ar jų įgaliotiniams ir šių normų reikalavimų privalėjo laikytis abi notarės.Teismas nustatė, kad apelianto atsisakymą nuo palikimo notarei I. Daraškevičienei pateikė I. S. , tačiau paveldėjimo byloje nėra įgaliojimo, leidžiančio I. S. turėti ir pateikti notarui šį dokumentą, todėl buvo pažeista CK 6.756 straipsnio antrosios dalies nuostata, o priimant iš I. S. E. Z. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo buvo pažeistas Notariato įstatymo 31 straipsnio reikalavimas, kadangi nebuvo patikrintas I. S. veiksnumas.Byloje nustatyta, kad E. Z. atsisakymo nuo palikimo nepateikė ir tokį atsisakymą pateikė neįgaliotas asmuo, turintis asmeninį suinteresuotumą. Net jei E. Z. būtų davęs I. S. oficialų įgaliojimą, I. S. neturėjo teisės paduoti pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo, kadangi CK 6.760 straipsnio pirmoji dalis draudžia interesų konfliktą. I. S. yra asmuo, suinteresuotas gauti po motinos mirties visą likusį palikimą, ir jos atžvilgiu taikytina CK 6.760 straipsnio aštuntoji dalis.Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris ir jis pabaigiamas paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Kadangi pareiškimą padavė neįgaliotas asmuo, CK 2.136 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, E. Z. prieštaraujant, pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo laikytinas nepaduotu ir jo pagrindu teisės ir pareigos E. Z. nekyla.Teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio penktąja dalimi, 1.80 straipsnio pirmąja dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, privalėjo konstatuoti, kad E. Z. pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo yra niekinis ir nesukūrė E. Z. teisių ir pareigų.Nors teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė faktiškai valdo po pusę namų valdos (duomenys neskelbtini), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 1533 m² žemės sklype stovi dviejų aukštų gyvenamasis namas, teismas privalėjo patikrinti ar E. Z. turėjo galimybę atsisakyti nuo palikimo.Teismas nustatė, kad paveldėjimo teisės liudijimai atsakovei buvo išduoti 2006 m. rugpjūčio mėn. 9 d. ir 2007 m. sausio mėn. 16 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad notarai įtvirtina neginčijamas teises, o 2007 m. sausio mėn. 16 d. notarei L. Daraškevičienei buvo žinoma, kad I. S. paveldėjimo teisė yra ginčijama, ji neturėjo teisės išduoti 2007 m. sausio mėn. 16 d. paveldėjimo teisės liudijimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės nuomone, apeliantas, teigdamas, kad teismas, konstatuodamas aplinkybę, jog pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo buvo surašytas Vilniaus rajono 2 biure ir Vilniaus miesto 6 notarų biurui įteiktas ne paties apelianto, privalėjo pripažinti, kad buvo pažeistas CK 5.60 straipsnio trečiosios dalies reikalavimas, klaidingai aiškina teisės normas. Be to, atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog buvo pažeisti Notariato įstatymo 30 straipsnio pirmosios dalies, kuri nustato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, asmenims, kurie nori juos atlikti, reikalavimai. Atsakovė pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenustato notarams prievolės privalomu papildomu įrašu ar asmens parašu notaro tvirtinamame dokumente fiksuoti, kad atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės buvo išaiškintos. Atsakovės nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas, kad buvo pažeisti Notariato įstatymo 14 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių reikalavimai, kurie numato, kad notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, taip pat, kad dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas nei vienas iš apelianto paminėtų pažeidimų. Atsakovė pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naują, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą pagrindą, kuris negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, t. y. nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliantui nuosavybės teise valdomas butas Nr. 2 yra antrame namo aukšte, patekti į savo žemės sklypą apeliantas gali tik per sklypo dalis, kurios po motinos T. Z. mirties paveldėjo atsakovė, ir jis, eidamas per šiuos sklypus į jam nuosavybės teise priklausanti objektą – butą, faktiniu valdymu priėmė palikimą ir negalėjo surašyti pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo. Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad notarė I. Daraškevičienė neturėjo teisės išduoti 2007 m. sausio 16 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo, nes jai buvo žinoma, kad atsakovės paveldėjimo teise yra ginčijama. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2007 m. sausio 16 d. apeliantas nepateikė notarui dokumentų patvirtinančių, kad kreipėsi į teismą, ginčijant atsakovės paveldėjimo teisę, notarė I. Daraškevičienė privalėjo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, o kita bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. gegužės 7 d. mirė T. Z. , kurios vaikai yra ieškovas E. Z. , atsakovė I. S. ir jie pagal įstatymą palikėjo turtą paveldi lygiomis dalimis. Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarė O. Žurauskienė patvirtino E. Z. 2006 m. gegužės 12 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. I. S. pateikė Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarei I. Daraškevičienei, t. y. palikimo atsiradimo vietos notarei, E. Z. pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Notarė I. Daraškevičienė 2006 m. rugpjūčio 9 d. ir 2007 m. sausio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus I. S. .

Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo vietos notarui (CK 5.60 str. 2 d.). Tai reiškia, kad įpėdinis, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, savo aktyviais veiksmais siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo atsisakymas yra vienašalis, neatšaukiamas sandoris, sukeliantis įpėdiniui svarbius teisinius padarinius. Todėl palikimo atsisakymo atveju yra reikšminga ne tik įpėdinio valia atsisakyti palikimo, bet taip pat svarbu tai, kad įpėdinis aiškiai išreikštų valią paduoti tokį pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, paduodamas tokį pareiškimą. Teisės aktai nekonkretizuoja kaip turi būti paduodamas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo konkrečiam palikimo vietos atsiradimo notarui. Teisėjų kolegijos nuomone, įpėdinis, kuris dėl tam tikrų priežasčių negali nuvykti pas palikimo vietos notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, tai gali padaryti per atstovą, t. y. įpėdinis gali įgalioti kitą asmenį jo vardu atsisakyti palikimo arba pateikti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, taip pat pareiškimą dėl palikimo atsisakymo įpėdinis gali paduoti kitam notarui ir šis privalo jį persiųsti palikimo atsiradimo vietos notarui, kadangi Notariato įstatymo 26 straipsnio pirmosios dalies 10 punktas numato, kad notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. CK 2.137-2.147 straipsniuose ir 6.756 straipsnio antrojoje dalyje nustatyti reikalavimai įgaliojimui. Notariato įstatymo 31 straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai. Teisėjų kolegijos nuomone, palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris sudaromas paduodant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo palikimo atsiradimo vietos notarui, todėl pareiškimo padavimas yra svarbus ir reikšmingas tokio sandorio sudarymo veiksmas. Kadangi pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimas sukelia svarbias teisines pasekmes, todėl tokį pareiškimą gali paduoti tik pats įpėdinis arba įpėdinio pagal įstatymo reikalavimus tinkamai įgaliotas asmuo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas E. Z. įstatymo nustatyta tvarka bei pagal įstatymo reikalavimus neįgaliojo atsakovės I. S. paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui E. Z. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, nepatvirtino ir nepritarė E. Z. palikimo atsisakymo sandoriui. Įgaliojimas taip pat yra vienašalis sandoris. Teisėjų kolegijos nuomone, įgaliojimas paduoti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo palikimo atsiradimo vietos notarui turi būti patvirtintas notaro (CK 2.138 str.). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atmestinas kaip prieštaraujantis paties ieškovo aiškinimui ieškinio argumentas, kad pareiškimą dėl palikimo atsiradimo perdavė ieškovo neįgaliotas asmuo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ir šiuo metu ieškovas faktiškai atsisako T. Z. turto dalies paveldėjimo ir pretenduoja tik į 0,9 aro sklypo dalį. Šalių skirtingi paaiškinimai dėl šalių tarimosi parduoti paveldimą turtą bei liudytojos I. D. parodymai apie ketinimą parduoti paveldimą turtą patvirtina šalių ginčą dėl palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (CK 5.60 str. 1 d.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. Z. pagal įstatymo reikalavimus tinkamai neišreiškė valios sudaryti ir nesudarė palikimo atsisakymo sandorio. Neįgalioto asmens sudarytas sandoris nesukuria atstovaujamajam teisinių pasekmių, jei atstovaujamasis sandorio nepatvirtina arba nepritaria sandoriui (CK 2.133 str. 6 d., 2.136 str. 1 d.). Todėl toks sandoris yra nuginčijamas, bet ne niekinis sandoris. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti E. Z. atsisakymą jam priklausančios T. Z. palikimo dalies pagal 2006 m. gegužės 12 d. pareiškimą negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo momento (CK 1.78 str. 2 d., 1.95 str., 2.133 str. 6 d., 2.136 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti nurodytą sandorį negaliojančiu arba konstatuoti, kad minėtas sandoris niekinis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinio dalies dėl restitucijos taikymo bei priteisimo ieškovui E. Z. natūra ½ dalies turto ir turtinių teisių, likusių po T. Z. mirties, pagrįstumo klausimo ir tokiu būdu neatskleidė nurodytos bylos dalies esmės, kadangi sprendime konstatavo, kad, netenkinus ieškinio reikalavimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo ir kitų ieškinio reikalavimų tenkinimui. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Restitucijos taikymas dėl atsisakymo nuo palikimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėto turto padalijimas pagal įpėdinio ieškinį nėra tapatūs dalykai. Pažymėtina, kad pripažinimas nuosavybės teisės konkrečiai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tokios dalies priteisimas natūra taip pat nėra tapatūs dalykai. Patikslintame ieškinyje ieškovas E. Z. suformulavo ieškinio reikalavimus – taikyti restituciją ir priteisti ieškovui E. Z. natūra ½ dalį turto ir turtinių teisių, likusių po T. Z. mirties, taip pat kitus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad natūra galima priteisti tik konkretų turtą, t. y. individualiais požymiais apibrėžtą daiktą, pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą bei pažymėtą nekilnojamąjį daiktą ir pan. Pažymėtina, kad yra dalieji ir nedalieji daiktai (CK 4.6 str.). Dalūs daiktai dalijami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais ar pinigais (CK 5.70 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, patikslintame ieškinyje suformuluoti ieškinio reikalavimai dėl turto priteisimo natūra nėra konkretūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendime negalima peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neaiškino dėl kokio konkretaus turto natūra priteisimo pareikšti ieškinio reikalavimai, todėl neatskleidė bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus dėl restitucijos taikymo bei turto ir turtinių teisių priteisimo natūra esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus dėl restitucijos taikymo bei turto ir turtinių teisių priteisimo natūra negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinio dalis pripažinti negaliojančiu pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, konstatuojant, kad šis pareiškimas yra niekinis, tenkintina iš dalies ir pripažintinas negaliojančiu E. Z. atsisakymas jam priklausančios T. Z. palikimo dalies pagal 2006 m. gegužės 12 d. pareiškimą nuo šio sandorio sudarymo momento, kitus šios ieškinio dalies reikalavimus atmetant, ir bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų taikyti restituciją bei priteisti natūra turtą ir turtines teises perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinio dalį dėl pripažinimo negaliojančiu pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo, konstatuojant, kad šis pareiškimas yra niekinis, tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiu E. Z. atsisakymą jam priklausančios T. Z. palikimo dalies pagal 2006 m. gegužės 12 d. pareiškimą nuo šio sandorio sudarymo momento, o kitus šios ieškinio dalies reikalavimus atmesti.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų taikyti restituciją bei priteisti natūra turtą ir turtines teises perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.