- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-159-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00126-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė priteisti iš atsakovo A. P. 28 901,40 Lt ieškovo patirtai turtinei žalai atlyginti dėl kompensacijos išmokėjimo pareigūnui A. P.. Nurodė, kad atsakovas 2007-11-15 pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjui A. P.. Pareigūnui bandant sulaikyti atsakovą, pastarasis sužalojo tarnybines pareigas ėjusį pareigūną A. P., padarydamas rankų plaštakų pirštų daugybinius paviršutinius nubrozdinimus ir kraujosruvas, spirdamas į krūtinę pareigūnui dėl kairės pusės IV šonkaulio lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus, ryšium su tarnyba sąlygomis, iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-08-19 įsakymu Plungės r. PK skirtų 28 901,40 Lt 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti, 2008-08-28 mokėjimo pavedimu pareigūnui A. P. sumokėta 28 901,40 Lt dydžio kompensacija. Pareigūnas A. P. buvo sužalotas dėl atsakovo A. P. neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovas 2008-06-28 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas. Ieškovas, išmokėjęs pareigūnui kompensaciją, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį atsakovą A. P..
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-06-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 14 450 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo A. P.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad Centrinės medicinos ekspertizės komisija nustatė, kad dėl traumos, įvykusios 2007-11-15, po sveikatos sutrikdymo liekamųjų padarinių nėra. Įvykio metu galiojusi LR vidaus statuto 40 str. 3 d. redakcija, pagal kurią nustatytas kompensacijos dydis sužalotam policijos darbuotojui, nenumatė kompensacijos diferencijavimo, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo pasekmes. Teismas atsižvelgė į specifinį pareigūnų draudimo pobūdį, į tai, kad valstybės prisiimtos socialinės funkcijos perkėlimas atsakovui ir reikalavimas visiško nuostolių atlyginimo tik iš atsakovo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, privalo išlaikyti nepilnametį sūnų, darbo sutartis nutraukta nuo 2011-04-19, iki tol gautas darbo užmokestis buvo tik minimalus, atsakovo šeimos narė (sugyventinė) taip pat nedirba, registruota darbo biržoje, todėl atsakovas neturi objektyvių galimybių visiškai atlyginti padarytą žalą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei CK 6.251 str. 2 d., sumažino iš atsakovo priteistos žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą bei iš atsakovo A. P. ieškovui priteisti visą patirtą žalą. Teismas netinkamai taikė Vyriausybės 1991-12-05 nutarimą Nr. 530. Nurodo, kad CK 6.263 str. nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padaręs turi ją atlyginti pilnai. Atsakovas pažeidė pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-02-21 nutartyje Nr. 3K-3-178/2000 yra konstatavęs, kad asmuo atlyginęs žalą, padarytą kitos asmens, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek išmokėjo atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2008-06-28 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas už tai, kad 2007-11-15 Šiemulių k., Plungės r., Plungės r. PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui A. P. tiriant pareiškimą dėl atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo, panaudojo fizinį smurtą, t.y. ne mažiau vieno karto koja spyrė jam į krūtinę, taip padarydamas rankų plaštakų, pirštų daugybinius nubrozdinimus ir kraujosruvas, kas sukėlė fizinį skausmą, dėl kairės pusės IV šonkaulio lūžio padarė A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo. Policijos pareigūnui iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-08-19 įsakymu buvo sumokėta 28 901,40 Lt dydžio kompensacija.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530, CK 6.263 straipsnį. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog žalos dydis gali būti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytoms aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2008-11-17 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-496/2008). CK 1.5 str. 4 d. numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Būtent šias teisės normas pirmosios instancijos teismas taikė ir mažino priteistinos sumos dydį. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, privalo išlaikyti nepilnametį sūnų, darbo sutartis nutraukta nuo 2011-04-19, iki tol gautas darbo užmokestis buvo tik minimalus, atsakovo sugyventinė taip pat nedirba. Pažymėtina, kad regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Šios teisės suabsoliutinimas tam tikrais atvejais reikštų, kad atsakingam už žalos padarymą asmeniui nustatoma prievolė sumokėti sumas, kurios nėra atlyginimas už jo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), jo valdomų daiktų ar kitų asmenų, dėl kurių veiksmų atsiradusią žalą jis privalo atlyginti (CK 6.263 straipsnio 3 dalis), padarytą žalą.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą palikti nepakeistą.