Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-3054-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2A-3054-392/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
I. V.
Civilinė byla Nr. 2A-3054-392/2012Procesinio sprendimo kategorija: 99.; 99.5.; 99.9.; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-604/2012 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei I. V. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė teismo priteisti iš atsakovės I. V. 5212,84 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 353,50 Lt delspinigių bei 484,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 167,00 žyminio mokesčio, 2,90 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą, 315,00 Lt už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą. Nurodė, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei I. V.. Minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl ieškovas remdamasis CK 6.384 str., 1.71 str. laiko, kad UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovė už šildymą ir karštą vandenį nemokėjo, nors šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiami nuolat, todėl už laikotarpį nuo 2005-08-01 iki 2008-06-30 liko neapmokėta 5.212,84 Lt. Atsakovė, laiku nesumokėjusi už šilumos energiją, privalo mokėti ir delspinigius.

Atsiliepimas

Atsakovė I. V. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo iš jos, t. y. I. V., negali būti tenkinamas, nes ji nėra tinkama atsakovė byloje. Ginčo buto savininke yra R. F., kuri 1998-10-15 butą, esantį (duomenys neskelbtini) iš jos nupirko, todėl išieškojimai turi būti nukreipti į R. F.. Todėl prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo R. F. teismui paaiškino kad 1998 metais nupirko iš I. V. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bet neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties turto registravimo įstaigoje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-01 nutartimi buvo atnaujintas terminas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti. Teismui buvo pateiktas Nekilnojamojo turto centro centrinio duomenų banko 2012-03-30 išrašas, iš kurio matyti, kad R. F. nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota. R. F. teismui paaiškino, kad I. V. butu nesinaudoja, o susidaręs įsiskolinimas už suteiktas šilumos ir karšto vandens teikimo paslaugas – yra jos prievolė.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atsakovei I. V. atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovei I. V. 1900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad įsiskolinimas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė už laikotarpį nuo 2005-08-01 iki 2008-06-30, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1998-10-15 tarp I. V. ir R. F. Vilniaus miesto 9-ame notaro biure buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kuria I. V. pardavė, o R. F. nupirko iš jos ginčo butą (b. l. 29). Kadangi nauja buto savininkė R. F., pagal tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos 1964 m. Civiliniame kodekse nustatytą terminą neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties turto nekilnojamojo turto registre, todėl minėto buto savininke iki 2012-03-30 buvo nurodyta I. V., nors ji faktiškai bute negyveno. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-01 nutartimi R. F. buvo atnaujintas terminas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2012-03-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininke yra R. F.. Iš 2012-04-12 UAB „Vilniaus energija“ pažymos seka, kad R. F. išduota atsiskaitymo knygelė butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo iš atsakovės I. V. yra nepagrįstas ir ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo būtų priteista ieškovui iš atsakovės 482 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir dydžiu, nes, pasak apelianto, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės ir trečiojo asmens kaltės, kadangi būtent šie proceso dalyviai neįregistravo buto pirkimo-pardavimo sandorio, o įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami. Apeliantas teigia, kad jis negalėjo žinoti apie buto, kuriam teikiama šilumos energija, nuosavybės perleidimą, kol tai nėra išviešinta VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, todėl neturėjo jokio pagrindo ieškinį reikšti trečiajam asmeniui. Vadinasi bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios atsakovės kaltės. Apeliantas rėmėsi CPK 93 str. 4 d., kuri numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, pasak apelianto, priteista bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neatitinka CPK 98 str. nuostatų, nes prašymas dėl šių išlaidų priteisimo turėjo būti pateiktas teismui raštu, taip pat prašyme turėjo būti detalizuotas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas, o atsakovė nepateikė teismui tokio prašymo, kuriame atsispindėtų tokių didelių išlaidų apskaičiavimas. Taip pat pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98 str. 2 d. nuostatas, nes priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar jo padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Be to, turėjo būti vadovautasi Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advoktų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio. Apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju byloje nagrinėjami klausimai nebuvo sudėtingi, todėl tokios didelės išlaidos advokato pagalbai yra nepagrįstos. Remdamsis šiais argumentais, prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-15 sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovės 482 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė I. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su apelianto argumentu, kad ji buvo tinkamu atsakovu kilusiame ginče. Faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, paneigia tokius apelianto motyvus. Be to, ieškovas per visą bylinėjimosi procesą nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovės veiksmai suponavo sutartinių teisinių santykių pažeidimą. Ji nurodė faktines aplinkybes, kad ji nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nes pagal 1998 metų spalio 15 d. Vilniaus m. 9-ajame notarų biure sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sandorį, butas buvo parduotas R. F.. Atsakovė taip pat teismui pateikė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, todėl skirtingai negu, kad teigia apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde, pastarajam buvo žinomos aplinkybės apie tikrąjį buto savininką. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė argumentus ir įrodymus, susijusius su tuo, kad ji yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau ieškovas nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Pirmosios instancijos teismui konstatavus atsakovės pareigos dėl sutartinių teisinių santykių pažeidimo fakto nebuvimą, ieškinys atsakovės atžvilgiu negalėjo būti patenkintas ir todėl jis buvo atmestas bei iš ieškovo priteistos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą už teisines paslaugas, o tai patvirtina jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašymas priteisti bylinėjimos išlaidas iš ieškovo buvo suformuluotas visuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, todėl pateiktas pinigų priėmimo kvitas už teisines paslaugas, kuriame nurodyta šių išlaidų suma, pirmosios instancijos teismui pagristai leido padaryti išvadą, kad atsakovė turėjo išlaidų ir nori jų atlyginimo. Taip pat atsakovė tvirtina, kad advokato atstovavimo išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą ir neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jai iš ieškovo priteisė 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Remdamasi išdėstytais motyvais atsakovė prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis tenkintinas iš dalies

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė teismo priteisti iš atsakovės I. V. 5212,84 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigė, jog tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovei I. V.. Tuo tarpu atsakovė I. V. teismui paaiškino, kad ieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo iš jos, t. y. I. V., negali būti tenkintinas, nes ji nėra tinkama atsakovė byloje. Ginčo buto savininke yra R. F., kuri 1998-10-15 butą, esantį (duomenys neskelbtini) iš jos nupirko, todėl išieškojimai turi būti nukreipti į R. F.. Trečiasis asmuo R. F. teismui paaiškino kad 1998 metais nupirko iš I. V. butą, bet neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties turto registravimo įstaigoje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. V. šios bylos nagrinėjimo metu pateikė ieškinį atsakovei R. F. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes remiantis 1964 m. CK 255 str. 1 d. buto pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne tik notariškai, bet ir per tris mėnesius įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale, o tai padaryta nebuvo, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti buto pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-01 nutartimi buvo atnaujintas terminas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale (b.l. 86-88). To pasekoje nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota R. F. vardu (b.l. 76). Susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, I. V. ieškinys atsakovei R. F. dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo paliktas nenagrinėtu. Teismo posėdžio metu R. F. teismui paaiškino, kad I. V. butu nesinaudoja, o susidaręs įsiskolinimas už suteiktas šilumos ir karšto vandens teikimo paslaugas – yra jos prievolė (b.l. 92-93). Todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei I. V. atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovei 1900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo būtų priteista ieškovui iš atsakovės 482 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas tvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės ir trečiojo asmens kaltės, kadangi būtent šie proceso dalyviai neįregistravo buto pirkimo-pardavimo sandorio, o įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami. Be to, pasak apelianto, priteista bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neatitinka CPK 98 str. nuostatų, nes prašymas dėl šių išlaidų priteisimo turėjo būti pateiktas teismui raštu, taip pat prašyme turėjo būti detalizuotas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas, be to priteista suma yra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis c.b. Nr. 2-29/2007). CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad CPK 93 str. 4 d. suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, nukrypti nuo nurodytos tvarkos, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant aplinkybes, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių normų. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-01 nutartimi atnaujinus terminą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nors ta aplinkybė, kad atsakovė I. V. buvo pateikusi ieškinį R. F. dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, leido ieškovui pagrįstai manyti, kad I. V. yra tinkama atsakovė byloje dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, tačiau minėta byla buvo nutraukta, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-01 nutartimi buvo atnaujintas terminas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filiale (b.l. 86-88). 2012-04-11 teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys, kad I. V. nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Teismui buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. F. (b.l. 76), taip pat buvo pateikta 2012-04-12 UAB „Vilniaus energija“ pažyma, kuri patvirtina, kad R. F. išduota atsiskaitymo knygelė butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal CPK 141 str. 1 d. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi, iš esmės pasikeitus nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, ieškovas nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise keisti netinkamą atsakovą tinkamu, o į teismo posėdį, vykusį 2012 m. gegužės 15 d., dėl nežinomų priežasčių neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovas nepasinaudojo jam įstatymo suteikiamomis teisėmis, kad tinkamai apgintų savo interesus šioje konrečioje byloje ir atgautų įsiskolinimą už suteiktas paslaugas iš tinkamo atsakovo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės I. V. pareigos dėl sutartinių teisinių santykių pažeidimo fakto nebuvimą, o ieškinys atsakovės I. V. atžvilgiu negalėjo būti patenkintas ir buvo atmestas. Ieškinį atmetus, pagal CPK 93 str. 1 d. įtvirtintą bendrą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš ieškovo.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir tą apelianto teiginį, kad pirmos instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pažeidė CPK 98 str. nuostatas, nes atsakovė teismui nepateikė teismui prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pasak apelianto, bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų didį patvirtinantys įrodymai nepateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė I. V. iki bylos nagrinėjimo iš esmės, t.y. 2012-04-11, pirmos instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą už teisines paslaugas, kuris patvirtina atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas minėtą dokumentą prijungė prie bylos medžiagos. Kvito pateikimas teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėjo išlaidų advokato pagalbai ir pageidauja jų atlyginimo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsiliepime į ieškinį ir triplike buvo suformuluoti rašytiniai atsakovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovės naudai (b.l. 28, 39), taip pat 2012 m. gegužės 15 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas teismui pareiškė žodinį prašymą priteisti atsakovei iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 93). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, ieškinį atmetus, atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą (CPK 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti atsakovei iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovei yra nepagrįstas. Nors ir buvo pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovės naudai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju kyla klausimas, kokios bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos teisingomis ir pagrįstomis.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto teiginiui, kad pirmos instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai per didelės atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir faktines aplinkybes. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. CPK 98 str. 1 d. yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad pinigai buvo sumokėti už atstovavimą, dokumentų surašymą, teisines konsultacijas (b.l. 75). Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad, atmetus ieškinį, atsakovė turėjo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino išlaidų pagrįstumą ir realumą šioje konrečioje byloje. Nustatyta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovės advokatas paruošė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, susipažino su byla, kad galėtų pasiruošti bylos nagrinėjimui, teikė teismui du pranešimus, susijusius su nagrinėjama byla ir papildomus įrodymus prijungimui prie bylos (b.l. 27-29, 38-39, 49, 51, 60, 62, 63-67, 71-72, 92-93). Rekomendacijose (Rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.) nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų užmokesčio dydis, t. y. 2 400 Lt, už tripliką – 1,75 minimalių mėnesinių algų užmokesčio dydis, t. y. 1 400 Lt, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0,12 minimalių mėnesinių algų užmokesčio dydis, t. y. 96 Lt, o už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 minimalių mėnesinių algų užmokesčio dydis, t. y. 120 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Remiantis išdėstytu yra akivaizdu, kad atsakovės užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė 1900 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, keisti ginčijamo sprendimo nėra pagrindo.

Tuo pačiu teismas sprendžia, kad atsakovei priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pakankamas ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl šių jos patirtų išlaidų iš atsakovo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str., 1d. 1 p. teismas

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius