Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjai A. K., atsakovės Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos atstovui Remigijui Rekertai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Auditas ir konsultacijos“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos A. K. skundas, kuriame pareiškėja prašo panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. GT-5(15)-S (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

2015 m. vasario 13 d. Garbės teismas gavo Tarnybos išvadą Nr. GT-5(15)-1 dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą ir teikimą pareiškėjai iškelti drausmės bylą.

2015 m. kovo 12 d. buvo priimtas Garbės teismo sprendimas Nr. GT-5(15)-S. Pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba ( Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Garbės teismas, kritikuodamas Ataskaitoje apskaičiuojamas pardavimo datos pataisas bei priklausinių pataisų nebuvimo pagrindimą (t.y. lyginamojo metodo taikymo būdus) pažeidžia Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei Įstatymo 21 straipsnio 8 punktą.

Pareiškėjos nuomone Garbės teismas ir Tarnyba sudarė sąlygas pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą pareiškėjos atžvilgiu. Parengiamojo Garbės teismo posėdžio metu buvo pakviesti Tarnybos atstovai, o Pareiškėja į parengiamąjį posėdį nepakviesta.

Vertės nustatymo pagrindimas – esminis vertinimo procedūros elementas, nuo kurio priklauso vertinimo rezultatas, todėl duomenys, naudojami vertės nustatymo pagrindime, turi būti tikrinami itin kruopščiai ir atsakingai. Ataskaitoje pateikiamas vertės nustatymo pagrindimas objektyviai turi atitikti tikslumo ir išsamumo reikalavimus. Nurodo, kad Ataskaitoje padarytas klaidas, turėjusias įtakos galutiniam skaičiavimų rezultatui, pastebėjo ne pati vertintoja, o Tarnyba, kuri 2015-02-13 išvadoje, skirtoje Garbės teismui, nurodė Ataskaitoje pastebėtas klaidas. Turto vertinimo ataskaitą pasirašo ne tik ją parengęs turto arba verslo vertintojas, bet ir vertinimo įmonės įgaliotas asmuo, kuris taip pat įsitikina Ataskaitoje nurodomos informacijos teisingumu ir užtikrina didesnį ataskaitų objektyvumą. Atsakovės nuomone Ataskaitos vidinė kontrolė užtikrinta nebuvo, o pateikdama rinkos vertės nustatymo pagrindimą ir padarydama klaidą Ataskaitoje vertintoja atliko neigiamas pasekmes sukėlusius veiksmus, tokiu būdu netinkamai vykdė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą pareigą vertinimo ataskaitoje pateikti vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus. Aplinkybė, jog vertintoja pripažino Ataskaitoje padarytas skaičiavimo klaidas, turėjo įtakos parenkant skirtiną drausminę nuobaudą, t. y. Garbės teismas šią aplinkybę vertino kaip švelninančią vertintojos atsakomybę.

Dėl Garbės teismo teisės vertinti vertintojo pasirinktą metodą nurodo, kad vertintojo teisė savarankiškai atlikti turto vertinimą ir vertintojo diskrecija parinkti taikytinus vertinimo metodus neatleidžia vertintojo nuo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytos pareigos pateikti vertinimo ataskaitoje vertės nustatymo pagrindimą.

Nurodo, kad teisės aktai nenustato ir Tarnybai pareigos informuoti turto vertintoją apie tai, kad parengiamajame Garbės teismo posėdyje bus svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo. Nesutinka su pareiškėjos motyvais, kad teigdama, jog Ataskaita neturėjo įtakos viešajam interesui. Nurodo, jog Ataskaitos užsakovas valstybei priklausanti įmonė UAB poilsio namai „Baltija“ Ataskaitą užsakė nuosavybės teisės perleidimo tikslu, tai nurodyta Ataskaitoje, nors užsakovas negalėjo Ataskaitos panaudoti nuosavybės teisės perleidimo tikslu, nes užsakovas negalėjo skelbti statinių pardavimo be žemės sklypų ir jų nuomos teisių. Sutikdama parengti statinių vertinimą nuosavybės teisių perleidimo tikslu, pareiškėja galimai suklaidino vertinimo užsakovą, nes Ataskaitos panaudoti pagal joje nurodytą paskirtį nebuvo galima.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja UAB Auditas ir konsultacijos vardu parengė 2014 m. spalio 17 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 460/2374(Pal):14, kurioje įvertintas užsakovui UAB poilsio namams „Baltija“ priklausantis nekilnojamasis turtas nuosavybės teisės perleidimo tikslu 2014 m. rugsėjo 29 dienai.

2015 m. sausio 14 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją ir UAB Auditas ir konsultacijos dėl paaiškinimų pateikimo Tarnybai. Paaiškinimai Tarnybai buvo pateikti 2015 m. sausio 23 d.

2015 m. vasario 13 d. Garbės teismas gavo Tarnybos 2015 m. vasario 13 d. teikimą Nr. GT-5(15)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ ir Tarnybos 2015 m. vasario 13 d. išvadą Nr. GT-5(15)-I „Dėl vertintojos A. K. veiksmų rengiant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 460/2374(Pal):14“. 2015 m. vasario 19 d. parengiamajame Garbės teismo posėdyje nuspręsta pareiškėjai iškelti drausmės bylą. 2015 m. vasario 19 d. Tarnybos raštu Nr. (1.13)A2-438(15) „Pranešimas apie drausmės bylos iškėlimą“ pareiškėja informuota, kad drausmės byla bus nagrinėjama 2015 m. kovo 12 d.

2015 m. vasario 23 d. Tarnyba gavo pareiškėjos prašymą susipažinti su drausmės byla bei gauti bylos kopiją el. laišku ir registruotu laišku. Į prašymą atsakyta 2015 m. vasario 26 d. Tarnybos raštu Nr. (1.13)A2-510( 15).

2015 m. kovo 6 d. Tarnyba gavo pareiškėjos raštą, kuriame ji pateikia informaciją apie Ataskaitoje padarytas klaidas ir Ataskaitos patikslinimą.

2015 m. kovo 12 d. įvyko Garbės teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėja. Garbės teismas priėmė ginčijamą sprendimą ir skyrė pareiškėjai Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą drausminę nuobaudą – pastabą.

Ginčas byloje kilo dėl 2015 m. kovo 12 d. Garbės teismo sprendimo Nr. GT-5(15)-S teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Metodika.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai turto arba verslo vertinimo ataskaitos turiniui, kurios 13 punkte imperatyviai nurodyta, kad ataskaitoje turi būti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus.

Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, o 4 dalyje nurodytos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartiniai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartiniai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Garbės teismo funkcijas, yra nurodęs, kad Garbės teismas tiria, ar vertinant turtą ar verslą bei surašant vertinimo ataskaitą nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisės aktų reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014; 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1247/2014 ir kt.).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, jame konstatuota, kad surašant Ataskaitą buvo pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei vienu atveju Metodikos 30 punkto reikalavimai.

Atsakovas ginčijamame sprendime konstatavo, kad pastato, kurio plotas 8165,47 m² rinkos vertė apskaičiuota klaidingai. Dėl neteisingai nustatytos verčių zonos buvo neteisingai pritaikyta pataisa dėl vietos. Dėl šios klaidos vertinamo pastato rinkos vertė nuo Ataskaitoje nurodytos skiriasi maždaug 400 000litų. Garbės teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad Ataskaitoje nurodyti klaidingi skaičiavimai ir, kad jie turėjo įtakos galutiniam rezultatui.

Kadangi pareiškėja Ataskaitą patikslino, todėl ginčijamame sprendime konstatuota, kad Ataskaitos patikslinimu pareiškėja pripažino neteisingai apskaičiavusi pastato rinkos vertę.

Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėja nepagrįstai vertindama poilsio pastatus Palangoje juos prilygino biuro pastatams Klaipėdoje. Pareiškėja neanalizavo visos Klaipėdos apskrities duomenų, o vietoje Palangos miesto poilsio paskirties pastatų duomenų analizavimo, analizavo Klaipėdos miesto centro ir kitų Klaipėdos miesto mikrorajonų duomenis apie biurų pastatus ir patalpas. Tikslūs duomenų šaltiniai Ataskaitoje nenurodyti, priklausinių pataisos nepagrįstos. Pažymėjo, kad su paaiškinimais Tarnybai pateikta analizė turėjo būti pateikta būtent Ataskaitoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (žr., pvz., 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimas nėra laikomas formaliu ar techniniu netikslumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atlikto vertinimo pagrindimas turėjo būti nurodytas Ataskaitoje, o ne Garbės teismui ar teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2482-520/2015).

Bylos ginčo esmė yra ar pareiškėja rengdama Ataskaitą nepažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja skunde neginčija, kad Ataskaitoje iš tiesų buvo klaidų, kurias ištaisė ir teisės aktų nustatyta tvarka apie klaidos ištaisymą pranešė.

Teismas šioje dalyje pažymi, kad klaidos pripažinimas ir ištaisymas įtakos Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimo konstatavimui neturi, todėl šioje dalyje sutinka su Garbės teismo vertinimu, jog dėl padarytų klaidų ataskaitoje buvo pažeisti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimai.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismas daro išvadą, kad pareiškėja be išsamaus pagrindimo lygindama administracinius pastatus su poilsio ir gydymo pastatais, remdamasi vien tik aplinkybe, kad tiek vieni, tiek kiti pastatai yra priskiriami negyvenamiesiems pastatams, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimus.

Kaip išsamiai jau buvo pasisakyta ginčijamame Garbės teismo sprendime, administraciniai pastatai savo paskirtimi esmingai skiriasi nuo poilsio ir gydymo paskirties pastatų ir šioje dalyje Garbės teismas pagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ 8.2 ir 8.13 punktais, iš kurių matyti, kad administraciniai ir poilsio pastatai nepriklauso tam pačiam negyvenamųjų pastatų pogrupiui. Atitinkamai, taikant anksčiau išdėstytą ir teismų praktikoje išsamiai išaiškintą Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto turinį konstatuotina, kad atskaita šioje dalyje minėtos įstatymo nuostatos neatitinka.

Garbės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Metodikos 30 punkto reikalavimą vertinimo ataskaitoje nurodyti surinktų ir naudotų duomenų šaltinius, kadangi šaltiniai Ataskaitoje nebuvo nurodyti, o buvo pateikti Tarnybai.

Garbės teismas konstatavo, kad priklausinių pataisos Ataskaitoje nėra pagrįstos t.y. neanalizuota kodėl lyginamųjų objektų kainos nėra koreguojamos priklausinių pataisa. Analizė dėl kainų korekcijos Ataskaitoje nepateikta. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti konkrečius sandorius arba tikslius duomenų šaltinius, kurių analizės galutiniai rezultatai nurodyti Ataskaitos 20 puslapyje, 8 figūroje. Vertintoja su paaiškinimais pateikė 6 sandorius, kurių pagrindu atlikta analizė. Paaiškinimuose vertintoja pripažino padariusi klaidą Ataskaitoje nurodydama 8 figūros 3 objekto be statinių kainą už 1 m² vietoje 2 137 Lt turėjo būti 2187 Lt už 1 m².

Teismas ir šioje dalyje sutinka su Garbės teismo motyvais, jog su paaiškinimais Tarnybai pateikta analizė dėl priklausinių pataisų turėjo būti pateikta Ataskaitoje.

Dėl pajamų metodo – dėl verčių zonos pataisų koeficientų, vertinant 195,08 m ploto pastatą. Ir šiuo atveju pareiškėja patikslino Ataskaitą tuo pripažindama, kad neteisingai apskaičiavo pastato rinkos vertę. Patikslintoje Ataskaitoje pareiškėja ištaisė Tarnybos išvadoje nurodytas skaičiavimo klaidas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimus dėl padarytų klaidų Ataskaitoje.

Dėl pareiškėjos nurodomų teisėtumo, nešališkumo ir objektyvumo principų pažeidimo, pažymėtina, kad pareiškėja šių principų pažeidimus sieja su Garbės teismo parengiamojo posėdžio procedūra. Be Įstatymo 28 ir 29 straipsnių, Garbės teismo veiklą, organizuojant turto vertintojų drausmės bylų nagrinėjimą, reglamentuoja ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 3 punktas nustato Garbės teismo veiklos principus, tarp kurių yra nešališkumo, objektyvumo bei teisėtumo principai.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo galimybę ir dalyvavo Garbės teismo posėdyje, kuriame teikė paaiškinimus ir įrodymus. Nei Įstatyme, nei Nuostatose nėra numatyta teisė asmeniui, dėl kurio drausmės bylos iškėlimo kreipiamasi, dalyvauti parengiamajame posėdyje. Teisės aktai taip pat nenustato Tarnybai pareigos informuoti asmenį apie tai, kad parengiamajame Garbės teismo posėdyje bus svarstomas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo.

Apibendrinus konstatuotina, kad nedalyvavimas parengiamajame posėdyje neįtakoja pareiškėjos teisės į gynybą, nepažeidžia nešališkumo ir objektyvumo principų. Be kita ko šio proceso metu sprendžiama ar iškelti drausmės bylą ar ne, o iškėlus drausmės bylą nebūtinai turi būti asmeniui paskirta nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjai paskyrė švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą, kuri yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.