- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-1395-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-24042-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. D., T. D.
- Atsakovas
- I. K.
- Advokatai
- Liutauras Kinderis, Jūratė Kelpšaitė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei A. D., ieškovo T. D. atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui, atsakovo I. K. įgaliotai atstovei Zinaidai Kovalenkai, atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje 2- 907-587/2011 pagal ieškovų T. D. ir A. D. ieškinį atsakovui I. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo I. K. 4 760,54 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). Posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sumokėjo 1 200 Lt, todėl šia suma ieškinį mažina.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendime nustatė, kad 2008 m. birželio mėn. pradžioje, buvo užlietas ieškovams nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš atsakovo buto. Ieškovas 2009-10-14 kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką (atsakovą) ir gyventojus, prašydamas atlyginti 2 200 Lt žalą, atsiradusią dėl buto apliejimo vandeniu, kadangi užpiltų lubų bei sienų remontas kainavo 2 200 Lt, taip pat nurodoma, kad į šią sumą neįtraukta žala grindims, tapetams bei vaikų kambario luboms, kurių neremontavo (b. l. 19), vėliau žalos dydį patikslino gavęs eksperto išvadą. Kaip matyti iš UAB „Skena“ ataskaitos Nr. 09-11/02 ieškovas 2009 m. lapkričio mėn. užsakymu (b. l. 12) kreipėsi į UAB „Skena“ dėl žalos nustatymo. UAB „Skena“ buvo atliktas buto, esančio Nemuno g. 32 – 2 Kaune, padarytos žalos vertinimas (b. l. 13-16), iš kurio nustatyta, kad butą apliejus vandeniu, jam padaryta žala yra 760,54 Lt (b. l. 16) bei 363,00 Lt išlaidos, patirtos dėl ekspertizės atlikimo. Teismas konstatavo, kad patalpų užliejimo faktas buvo, to šalys neginčija, kad užliejimas įvyko dėl to, kad atsakovo bute liejosi vanduo, ką patvirtino ir liudytojai, taigi ieškovams buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Atsakovas kitokių įrodymų apie padarytos žalos dydį nepateikė, todėl teismas, todėl teismas dėl žalos dydžio nustatymo vadovaujasi ieškovų pateiktu įrodymu – UAB „Skena“ kvalifikuoto eksperto A. Z. atlikta padarytos žalos nustatymo ataskaita Nr. 09-11/02 bei lokaline sąmata Nr. S001, kur žalos dydis nurodytas 4 760,54 Lt (b. l. 10-16). Nors atsakovo atstovės ir teigia, kad dėl žalos dydžio ieškovai pretenzijas pareiškė tik po 1,5 metų, nors tą galėjo padaryti ir anksčiau, tačiau teismas laikė, kad tikėtina ieškovės paaiškinimu, kad grindų defektai išryškėjo žymiai vėliau, po to kai jos visiškai išdžiuvo. Tai kad grindys buvo stipriai aplietos vandeniu ir permirko, vanduo iš ieškovų buto bėgo net į rūsį, laiptinę patvirtino byloje apklausti liudytojai, šalių kaimynai ir jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, todėl sprendė, kad grindys buvo permirkę ir užtruko laiko kol jos išdžiūvo bei pasimatė visi defektai dėl užliejimo. Ieškovai pripažino, kad atsakovas sumokėjo 700 Lt po bylos iškėlimo teisme bei 500 Lt kaip skolą bendrijai, viso 1 200 Lt žalos atlyginimo, todėl šia suma priteistinas žalos dydį sumažino ir iš atsakovo priteisė 3 560,54 Lt žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas laikė, jog bylinėjimosi išlaidų mažinti nėra pagrindo, kadangi dalis žalos 700 Lt buvo sumokėta jau pateikus ieškinį teisme, o įrodymų apie tai, kad 500 Lt kaip skola bendrijai už ieškovus buvo sumokėta atsakovo prašant tai užskaityti už žalos atlyginimą ieškovai sužinojo tik teisme, todėl turėjo pagrindą ieškinį pareikšti pilna apimtimi. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovai būtų iki bylos iškėlimo teisme supažindinti su šios skolos už juos bendrijai sumokėjimo faktu, be to teismas laikė, kad atsakovas tai padarė savavališkai neatsiklausęs ieškovų, ir tik teisme ieškovai sutiko, kad ši sumokėta skola būtų užskaityta kaip dalinis žalos atlyginimas. Taigi, nors ieškinys tenkintinas dalinai, tačiau dėl byloje išdėstytų motyvų, kad žalos atlyginimo dalis buvo įskaityta bei kita dalis atlyginta tik po bylos iškėlimo teisme, ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas nesumažino ir iš atsakovo ieškovams solidariai priteisė 2 563 Lt išlaidų bei 32,47 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: 1) iš dalies panaikinti 2011-03-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovų naudai 109,59 Lt; 2) apklausti liudytoja Žilviną Bartulį, kurį į teismo posėdį atsives atsakovas; 3) priteisti atsakovui solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) ieškovai nuostolius grindžia tik UAB „Skena“ ataskaita Nr. 09-11/02, kuri buvo atlikta dalyvaujant ieškovams ir vadovaujantis jų paaiškinimais, kadangi atvykus ekspertams jokių užpylimo padarinių bute jau nebuvo išlikę, jų ekspertai nematė, nuotraukos esančios ataskaitoje ir byloje buvo pateiktos po remonto;
2) ieškovas patirtos žalos dydį grindė tik lokaline sąmata, t.y. skaičiavimo būdu, todėl dalis lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų - papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomo darbo uždarbio, soc. draudimas, įrengimai, PVM ir pan., ieškovai nepatyrė, nes remontą atliko ūkio būdu, taigi šios išlaidos nėra padaryto remonto sąnaudos, todėl ši ieškovų reikalavimų dalis turėjo būti atmesta;
3) ieškovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje užfiksuoti remonto darbai po užliejimo nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus ataskaitą, nenustatyta, kokia buvo turto būklė iki įvykio, todėl yra pagrindo nesutikti su lokalinėje sąmatoje esančiomis išlaidomis;
4) lokalinėje sąmatoje skaičiuojant atskiras remonto išlaidas matyti, kad, ieškovų užliejimo patalpos yra suremontuotos, todėl nepagrįstai į lokalinę sąmatą įtraukta: grindų dangos nuėmimas, laminuotų grindlenčių danga, plastmasinės grindajuostės nuėmimas patalpose kambarys II-4 ir koridorius II-1, patys ieškovai bylos metu teigė, kad grindys neremontuotos (b. l. 47), taigi grindų defektai atsirado po remonto, taip pat ieškovai teigė, kad neremontuotas yra Kambarys II-6, taip pat nėra keisti apmušalai, esantys Koridoriuje II-1;
5) ieškovams iš karto po užliejimo ir vėliau buvo siūloma kviestis ekspertą, kad šis įvertintų padarytą žalą, tačiau jie atsisakė, jie nepasakė padarytos žalos dydžio, atsakovo duktė padengė 500 Lt ieškovų įsiskolinimą namo bendrijai ir jiems apie tai pranešė (dalinai sumokėjo ieškovams už padarytą žalą), teisme gavus sąskaitą, ieškovams buvo dar pervesta 700 Lt;
6) sudaryta lokalinė sąmata negali būti vertinama, kaip realią žalą įrodantis dokumentas, tai tik užfiksuotas remonto faktas (2004-06-14 LAT nutartis civilinėje byloje V. Bernatonis v. AB „Lietuvos telekomas“);
7) teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nesprendė susidariusios nemalonios situacijos draugiškai, nebendradarbiavo su atsakovu dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo, ieškovų sąskaitą atsakovas sužinojo tik teisėjai pareikalavus ieškovų ją nurodyti, todėl atsižvelgiant nesąžiningą ieškovų elgesį, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos teismo patenkintų reikalavimų daliai;
8) teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo liudytoją Žilviną Bartulį, kuris yra buvęs ieškovų bute (tam ieškovai neprieštaravo), apžiūrėjęs ieškovų butą po remonto, daręs fotografijas, kalbėjęs su ieškove, todėl jis turėtų būti apklaustas apeliacine tvarka nagrinėjant bylą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdžio metu apelianto atstovai prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovai prašė atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nustatyta, kad 2008 m. birželio pradžioje atsakovas, gyv. (duomenys neskelbtini), užliejo ieškovų butą, esantį (duomenys neskelbtini) (butas yra po atsakovo butu), dėl ko ieškovams buvo padaryta žala. Pagal ieškovų pateiktą UAB „SKENA“ ataskaitą ir lokalinę sąmatą S001 šių patalpų remontui reikalinga 4 760,54 Lt (b. l. 12-18). Dalį remonto ieškovai atliko ūkio būdu t. y. užpiltų lubų ir sienų remontą (neįtraukta žala grindims, tapetams ir vaikų kambario luboms, kurie iki šiol nesuremontuoti), nurodydami, jog sumokėjo 2 200 Lt (b. l. 19), tačiau tą patvirtinantys dokumentai nepateikti. Atsakovas žalai atlyginti sumokėjo 1 200 Lt.
Ginčas kilo dėl žalos dydžio.
Lietuvos Respublikos CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Ginčo, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala) nėra. Nustatyta, kad ieškovams buvo padaryta žala atsakovui užpylus jos butą vandeniu, dėl ko atsakovui atsirado pareiga atlyginti jiems padarytus nuostolius (žalą), nes jo veiksmais buvo apgadintas ieškovams priklausantis turtas. CK 6.251 str., numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai <...>. Tai vienas iš pagrindinių nuostolių atlyginimo principų, kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiajam asmeniui būtų atlyginta tiek kiek jis iš tikrųjų prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-216/2005).
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, o CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).
Ieškovai nuostolių (žalos) dydžiui pagrįsti pateikė UAB „SKENA“ ataskaitą ir lokalinę sąmatą S001, kurioje nurodyta, kad remontui reikalinga 4 760,54 Lt. Atsakovas nesutinka su šioje ataskaitoje nurodyta nuostolių suma (dydžiu), nes dalis remonto darbų atlikta ūkio būdu, nepateikiant šių išlaidų pagrindimo, kita dalis remonto darbų dar nėra atlikta, be to nepagrįstai įtraukta į lokalinę sąmatą įvairios papildomos išlaidos: papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomo darbo uždarbio, soc. draudimo ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pateikti įrodymai dėl nuostolių (žalos) dydžio nėra pakankami, pagrįsti patirtus tikruosius nuostolius, nes iš lokalinės sąmatos matyti, kad tiesioginiai nuostoliai (remonto darbai ir medžiagos) sudaro 2 180,39 Lt, o kitas išlaidas (galimi nuostoliai) – 2 580,15 Lt, sudaro: papildomu medžiagų vertė, papildomas darbo uždarbis, soc. draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, PVM, kurios gali būti patirtos, jeigu būtų samdoma įmonė remonto darbams atlikti. Kitų įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį, nei ieškovai, nei atsakovas nepateikė. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad <...> jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, o CK 6.249 str. 3 d. numatyta, kad teismas gali <...> įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Taigi teisėjų kolegija, įvertindama byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsižvelgdama, į tai, kad ieškovai dalį remonto darbų atliko ūkio būdu (tikėtina, kad ir kiti dabai bus atlikti tokiu būdu), į tai, kad lokalinėje sąmatoje paskaičiuoti tiesioginiai nuostoliai (2 180,39 Lt) yra daugiau kaip du kartus mažesni už nurodomus kaip reikalingus ir prašomus priteisti (4 760,54 Lt), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendžia, kad prašomi priteisti nuostoliai (žala) mažintini 50 procentų, t. y. nustatytinas nuostolių dydis – 2 380,27 Lt. Kadangi atsakovas yra atlyginęs 1 200 Lt, todėl iš atsakovo ieškovams priteistina 1 180,27 Lt.
Apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo laikytini nepagrįstais, nes: 1) atsakovas 500 Lt sumokėjo ne ieškovams kaip žalos atlyginimą, o bendrijai, nesant ieškovu sutikimo tam bei nurodant visiškai kitą paskirtį (paskolos grąžinimas) (b. l. 41), 2) 700 Lt sumokėjo po civilinės bylos iškėlimo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str., 94 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priimtas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 3 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (65,8 procento (ginčijama suma 3 560,54 – 109,59 = 3 450,95 Lt, patenkinta suma 3 560,54 – 1 180,27 = 2 380,27 Lt)), iš ieškovų atsakovui pritiestina 90,15 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ieškovams iš atsakovo (apelianto) priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (50 procentų), turėtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.), kurias sudaro 2 563 Lt (pirmosios instancijos teisme ir 1 200 Lt (apeliacinės instancijos teisme), viso 3 763 Lt, priteistina – 1 881,50 Lt. Padarius įskaitymą ieškovui ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovams priteistina – 1 791,35 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos valstybei (37,37 Lt) priteistinos iš abiejų šalių per puse, t. y. po 18,69 Lt (CPK 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, rezoliucinę dalį išdėstant taip:
- ieškinį tenkinti iš dalies;
- priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 1 180,27 Lt (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt litų 27 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 881,50 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų;
- priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,69 Lt (aštuoniolika litų 69 ct), o iš ieškovų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 9,35 Lt (devynis litus 35 ct), išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).