Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja K. L., sekretoriaujant Kristinai Stasiškei, Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B., jos atstovui advokato padėjėjui A. M., nukentėjusiajai P. P., Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos atstovei A. V.-Misiukevičei, išnagrinėjusi J. B. skundą dėl Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Jolitai B. A. komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK)110 str. 7 d. paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda be gyvūno konfiskavimo už tai, kad ji būdama 2014-04-30 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bausta pagal ATPK 110 str. 1 d., vienerių metų laikotarpyje padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, taip pat 2014-11-26 Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos bausta pagal ATPK 110 str. 7 d., padarė antrą kartą tos pačios rūšies teisės pažeidimą, o būtent: 2014-11-28, 2014-12-02, 2014-12-04, 2014-12-06 neužtikrino, kad bute, kuriame ji gyvena, (duomenys neskelbtini), laikomas dobermanų veislės šuo netrikdytų ramybės šalia gyvenančių gyventojų vakaro ir nakties metu, tai yra lodamas šuo trikdė (duomenys neskelbtini), namo gyventojų ramybę. Tokiais veiksmais J. B. pažeidė Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (toliau- Taisyklės), patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AĮ-1021, 6.2 papunkčio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. ir jos atstovas advokato padėjėjas A. M. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teismui pateiktame skunde bei skundo nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad J. B. šuo nakties ar kitu metu skleistų triukšmą, bei tai, kad skleidžiamas triukšmas viršytų nustatytas normas. Šuns skleidžiamas garso lygis nakties metu nebuvo išmatuotas, nebuvo nustatyta, kad jis viršytų nustatytas normas, todėl negalima konstatuoti buvus Taisyklių 6.2 papunkčio pažeidimo, o kartu visų ATPK 110 str. numatyto pažeidimo sudėties elementų.

Nutarimą priėmusios institucijos, Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos, atstovė prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į pateiktą skundą Institucija nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą triukšmo rodiklio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodiką galimas tokiam triukšmui, kurį sukuria žmonių veikla, o ne naminiai gyvūnai. Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklės nenustato triukšmo ribinių dydžių ir pan. Šuns lojimu keliamas triukšmas trikdo gyventojų ramybę, t.y. pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus. J. B. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad įvykdytų Taisyklių 6.2 papunkčio reikalavimus, nebuvo pakankamai rūpestinga, neužtikrino, kad bute laikomas šuo lodamas nekeltų triukšmo ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų-netrikdytų ramybės, poilsio šalia esančių būtų gyventojams vakaro ir nakties metu.

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015-01-14 J. B. buvo surašytas protokolas pagal ATPK 110 str. 7 d. už tai, kad ji būdama 2014-04-30 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bausta pagal ATPK 110 str. 1 d., vienerių metų laikotarpyje padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, taip pat 2014-11-26 Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos bausta pagal ATPK 110 str. 7 d., padarė antrą kartą tos pačios rūšies teisės pažeidimą, o būtent: 2014-11-28, 2014-12-02, 2014-12-04, 2014-12-06 neužtikrino, kad bute, kuriame ji gyvena, (duomenys neskelbtini), laikomas dobermanų veislės šuo netrikdytų ramybės šalia gyvenančių gyventojų vakaro ir nakties metu, tai yra lodamas šuo trikdė (duomenys neskelbtini), namo gyventojų ramybę. Tokiais veiksmais J. B. pažeidė Taisyklių 6.2 papunkčio reikalavimus (b.l. 1). 2015-02-10 Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už jai inkriminuotą pažeidimą buvo paskirta 115 Eur bauda (b.l. 12-14). Priimdama skundžiamą nutarimą Institucija rėmėsi administracinėn atsakomybėn trauktinos J. B., jos atstovo paaiškinimais, nukentėjusiosios P. P. parodymais, liudytojų V. V., A. B., A. P. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Skundo nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn trauktina J. B. nepripažino jai inkriminuoto pažeidimo, nurodė, jog namuose laikomas dobermanų veislės šuo yra pakankamai vedžiojamas, neloja, yra prižiūrimas ir mylimas. Būna, kad šuo kartais suloja, tačiau tai nėra pastovus šuns lojimas. Kaimynė P. P. jau anksčiau kreipėsi dėl šuns į policiją, dėl ko ji jau yra nubausta.

ATPK 110 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. ATPK 110 str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytas veikas, padarytas asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus įstatymus ar teisės aktus.

Skundžiamu nutarimu J. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 7 d., už tai, kad pažeidė Taisyklių 6.2 papunktį. Taisyklių 6.2 papunktis numato, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Administracinėn atsakomybėn trauktina J. B. tiek tyrimo metu, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu neigė, jog jos laikomas šuo trikdė kitų asmenų rimtį, nurodė, jog jos šuo yra dresuojamas, nuolat vedžiojamas, prižiūrimas ir pateikė VšĮ Tarnybinės šunininkystės klubo raštą apie tai, kad dobermanų veislės šuo lankė užsiėmimus, kurių metu buvo mokamas bendro paklusnumo bei socializacijos (b.l.48). Tačiau skundo nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji P. P. patvirtino, jog ji gyvena aukštu žemiau nei J. B.. Jos laikomas šuo, tiek dienos metu, tiek nakties metu, paliktas vienas nuolat loja, trukdo jai ilsėtis. Bandė kalbėtis su kaimyne J. B. dėl jos laikomo šuns, tačiau padėtis nepasikeitė. Tikslų šuns lojimo laiką nurodė savo pareiškime, kuris pateiktas prie bylos (b.l. 2,3). Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojas A. P., kuris nurodė, jog girdėjo J. B. laikomo šuns lojimą, labiausiai triukšmas keliamas naktį, kai šuo loja paliktas vienas, taip pat liudytoja A. B., kuri nurodė, jog pažeidimo padarymo metu gyveno Smėlio g. 13-310, Utenos m., o ketvirtame aukšte gyveno J. B., ir jos laikomas šuo kėlė triukšmą, kuris trukdė ilsėtis jos invalidui broliui. Liudytoja M. K. nors ir nurodė, jog jai šuns lojimas netrukdė, tačiau nepaneigė, jog šuns lojimą ji girdėdavo, kai būdavo virtuvėje, tačiau miegodavo kitame kambaryje, jos poilsiui netrukdė. Visos šios aplinkybės rodo, jog J. B. laikomas šuo lodamas kelia triukšmą. Nors apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti kokiomis dienomis ir kokiu laikotarpiu šuo lojo ir trikdė jų rimtį, tačiau nepaneigė, jog minėtu laikotarpiu buvo girdimas J. B. laikomo šuns lojimas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios P. P. duotais parodymais apie tai, kad protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis J. B. šuo lojo, tokiu būdu trikdydamas gyventojų ramybę. Jos parodymus iš dalies patvirtina skundo nagrinėjimo metu apklausti liudytojai bei rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad J. B. šuo lankė užsiėmimus, kurių metu buvo mokomas paklusnumo bei socializacijos, nepaneigia šuns lojimo bei keliamo triukšmo fakto pažeidimo padarymo metu. Skunde nurodytos aplinkybės, jog nebuvo nustatytas šuns skleidžiamo triukšmo lygis, jog nebuvo nustatyta, jog šuns lojimas viršytų nustatytas normas, yra nepagrįstas. Taisyklių 6.2 papunktyje įtvirtina gyvūno laikytoja pareiga gyvūną laikyti taip, kad jis nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vadinasi, gyvūno laikytojas privalo laikyti gyvūną taip, kad jis nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neišskiriant konkrečių gyvūno laikymo taisyklių ar jų ribų, šiuo konkrečiu atveju keliamų triukšmo ribų. Teismas daro išvadą, jog šuns lojimas neabejotinai trikdo gyventojų rimtį, tokiu būdu pažeidžiamos jų teises ir teisėti interesai. Todėl J. B. veika, atsižvelgiant į tai, kad ji jau buvo bausta pagal ATPK110 str. 1 d., pagal ATPK 110 str. 7 d. kvalifikuoti tinkamai.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. B. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 7 dalyje, padarymą, skundžiamu nutarimu jai paskirta minimali nuobauda.

Esant šioms aplinkybėms nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p. ).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria

J. B. skundo netenkinti.

Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.