Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, tarnaujantis Krašto apsaugos savanorių pajėgose vairuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1, 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2013-10-04, apie 10.25 val., kelyje Klaipėda - Kretinga, Kalotės kaime, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta Kretingos miesto kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, matydamas, jog pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusią pėsčiąją N. V.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (nenustačius liekamųjų padarinių), dėl kurių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, N. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 p. (jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis D. Ž. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jo kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota N. V..

Nukentėjusioji N. V. parodė, kad dėl eismo įvykio kaltas kaltinamasis. Paaiškino, kad jai padaryta ir turtinė, ir žymi neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, jog jai buvo sukeltas itin didelis fizinis skausmas, jai reikėjo slaugos, apie pusantrų metų nedirbo dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių, kurias jaučia iki šiol ir dar būtinas gydymas ateityje. Ją slaugė sutuoktinis, kuris dėl to prarado 2 pelningus darbo kontraktus, šeima nukentėjo ne tik moraliai, bet ir finansiškai.

Nukentėjusysis A. V. parodė analogiškai, kaip ir N. V..

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad kelio danga - sausas asfaltas. Pėsčiųjų perėja – nereguliuojama, iš abiejų pusių pažymėta kelio ženklais, KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus ženklinimo linijomis, KET Nr. 1.13.1 („Zebras“). Automobilis „Audi 80“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustojęs 4,50 m. už pėsčiųjų perėjos tolimesniojo krašto, priekine automobilio dalimi – Klaipėdos m. kryptimi. Automobilio padangų stabdymo pėdsakai 18 m. ilgio, prasideda prieš pėsčiųjų perėją ir tęsiasi iki pėsčiųjų perėjos pabaigos. 12,40 m. už automobilio, Kretingos m. kryptimi, kelkraštyje rasta kraujo dėmė. Apgadinta automobilio priekinė dalis – variklio dangtis ties viduriu, suskilęs priekinis stiklas (1 t., b. l. 7–11).

Iš 2013-11-15 specialisto išvados, kurią atliko Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas R. P. P., Nr. G2497/13(03) nustatyta, kad N. V. padarytas galvos sumušimas su muštine galvos žaizda, ūmaus periodo vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu, galvos smegenų sukrėtimu, kairio stipinkaulio lūžimu tipinėje vietoje, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimu, kryžkaulio bei kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimais, kairės blauzdos kaulų segmentiniu skeveldriniu lūžimu, kairės vidinės kulkšnies lūžimu, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 45–46).

Iš 2013-10-15 specialisto išvados Nr. T-A 9750/13(01) nustatyta, kad N. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kraujas paimtas 2013-10-04, 11⁰⁰ val. (1 t. b. l. 47).

Iš papildomos 2014-07-11 teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG 1397/14(03) nustatyta, kad N. V. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 49–50).

Iš alkotesterio parodymų ir specialisto išvados Nr. T-A 9739/13(01) nustatyta, kad kaltinamojo D. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 1–4).

Iš 2015-04-15 ekspertizės akto, kurią atliko Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. V., Nr. EG 685/15(03) nustatyta, kad dėl 2013-10-04 eismo įvykio metu N. V. patyrė daugybinius kūno sužalojimus, taip pat – kairės blauzdos kaulų skeveldrinį segmentinį lūžį. Dėl kairės blauzdos kaulų lūžio Klaipėdos universitetinėje ligoninėje N. V. 2013-10-16 atlikta blauzdikaulio osteosintezė intrameduline vinimi, o 2013-10-24 nukentėjusioji operuota papildomai, tačiau blauzdos kaulų lūžis nesugijo, išsivystė pseudartrozė – netikras sąnarys. Dėl kairio blauzdikaulio pseudartrozės N. V. 2014-05-23 operuota pakartotinai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, tačiau lūžis iki šiol nesugijo, be to, išsivystė kairio kelio sąnario kontraktūra bei išryškėjo šleivinio nervo pažeidimas. Dėl eismo įvykio metu patirto kairės blauzdos kaulų lūžio pasekmių NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius N. V. nustatė 40 procentų darbingumo lygį ir 60 procentų darbingumo netekimą, todėl sužalojimas, vertinant pagal pasekmes, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. punktas). (2 t., b. l. 161–163).

Iš 2015-10-13 komisijinės ekspertizės akto, kurią atliko Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. G.-D., turinti kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, medicinos mokslų daktaro laipsnį, ekspertinio darbo stažą nuo 1996 metų; VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas V. A.; Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. L., turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę nuo 1992 metų, Nr. PEEG 26(150)/2016(01) nustatyta, kad N. V. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytas 60 % netektas darbingumas yra daliniame priežastiniame ryšyje tarp netekto darbingumo ir eismo įvykio, įvykusio 2013-10-04. Tačiau kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą teismo medicinos ekspertai vertina ne darbingumo (ar nedarbingumo) lygį, o prarastą bendrą darbingumą procentais ir remiasi visiškai kita apskaičiavimo lentele nei NDNT, t. y. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedu „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“, pagal kurią N. V. prarasto bendrojo darbingumo požymių nenustatyta. Todėl sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nesunkiu tik dėl patirtų sužalojimų (nenustačius liekamųjų padarinių), dėl kurių nukentėjusiosios N. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (3 t., b. l. 52–60).

Iš 2016-09-20 teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0181/16, kurią atliko P. P., turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, medicinos mokslų daktaro laipsnį, medicinos praktikos licenciją Nr. MPL – 13896 (2009-05-04), verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, teismo medicinos gydytojo darbo stažas nuo 1998 metų, Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąraše, nustatyta, kad tarp N. V. netekto darbingumo ir eismo įvykio, įvykusio 2013-10-04, yra priežastinis ryšys, metu patirtų sužalojimų, nes dėl ribotų klubo ir kelio sąnario judesių ji neteko 35 % pastovaus bendrojo darbingumo, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.11. p. (sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 % ir daugiau bendro darbingumo. Eismo įvykio, įvykusio 2013-10-04 N. V. patirti sužalojimai – kryžkaulio kairės pusės išilginis lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai (teismo medicinos ekspertės J. M. – Č. konsultacijos metu pakartotinai išanalizavo visus N. V. atliktus radiologinių tyrimų (pateiktų komisijiniam teismo medicininiam tyrimui) vaizdus), atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, kaip jį nustato Sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių 6.6.14. punktas – dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „Komentaro“ 15 punktu – dubens žiedo vientisumas suardomas, kai vienu metu įvyksta kurie nors du iš žemiau išvardintų dubens kaulų lūžių ir sąnarių išnirimų – a) vieno gaktikaulio abiejų šakų lūžiai; d) kryžkaulio išilginis lūžis (3 t., b. l. 94–98).

Nukentėjusioji N. V. pateikė teismui rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, t. y. faktinės aplinkybės nesikeičia, tik keičiasi nukentėjusiosios sužalojimo sunkumo mastas – kaltinime nurodytas nesunkus, o ji kaltina D. Ž. sunkiu kūno sužalojimu. Savo prašymą motyvuoja 2 teismo ekspertų – D. V. ir P. P. išvadomis, kuriose nurodyta, jog dėl eismo įvykio jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 124–126).

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 2 specialisto išvados, iš kurių išvadų nustatyta, jog N. V. autoįvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bylą nagrinėjant teisme, atsižvelgiant į gautus papildomus duomenis, buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, ir jos išvadose jau teigiama, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Esant prieštaravimams išvadose dėl nustatyto sunkumo laipsnio, buvo paskirta komisijinė ekspertizė, kuri nustatė nukentėjusiajai nesunkų kūno sužalojimą. Po šios ekspertizės, nukentėjusioji savarankiškai kreipėsi į dar vieną teismo medicinos ekspertą ir pateikė tesimo medicinos konsultacinę išvadą, kurios išvadose vėl nurodytas padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas šioje byloje vadovaujasi komisijinės ekspertizės išvadomis, kadangi ekspertizę atliko 2 teismo medicinos ekspertai ir pagal nukentėjusiajai padarytus sužalojimus pasitelktas konkrečios srities specialistas, ortopedas – traumatologas, ekspertizė buvo atliekama ilgą laiką, pareikalauta daug papildomų duomenų, atliktas detalus medicininių dokumentų tyrimas bei pačios nukentėjusios apžiūra, buvo išspręsti prieštaravimai pirmiau pateiktose specialisto išvadose, todėl teismas neturi pagrindo netikėti komisijos išvadomis. Ir priešingai, didelės apimties medicininių dokumentų vertinimas privataus eksperto P. P. nebuvo atliktas, tyrimas atliktas neišsamiai, per vieną dieną, pati nukentėjusioji net nebuvo objektyviai apžiūrėta, išvados tiriamojoje dalyje yra išdėstyta tik ankstesnių specialisto išvadų ir ekspertizės aktų apžvalga, be to, tyrimas atliktas suinteresuoto asmens užsakymu, todėl visa tai leidžia daryti išvadą, kad konsultacinė išvada buvo pateikta neįvertinus visų duomenų, ir šioje situacijoje jos patikimumas, išsamumas ir objektyvumas kelia abejonių.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo D. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusysis A. V. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinių atsakovų D. Ž. ir AB „Lietuvos draudimas“ 38031,37 Eur (131314,73 Lt) turtinės žalos ir 8688,60 Eur (30000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 77–80). Turtinės žalos atlyginimą motyvavo tuo, kad turėjo slaugyti sunkiai sužalotą sutuoktinę, dėl ko prarado 2 darbo kontraktus dirbti jūroje laivuose kapitonu, be to, turėjo rūpintis ir nepilnamete dukra, nes niekas kitas ja negalėjo rūpintis, o sutuoktinė dėl patirtų sužalojimų negalėjo rūpintis dukra. Neturtinės žalos atlyginimą motyvavo tuo, kad jis buvo priverstas stebėti artimo žmogaus skausmą, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją, prižiūrėdamas sunkiai sergančią sutuoktinę neteko galimybės sportuoti, neišvyko į suplanuotą kelionę.

Nukentėjusioji N. V. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinių atsakovų D. Ž. ir AB „Lietuvos draudimas“ 872,11 Eur (3011,22 Lt) turtinės žalos ir 40546,80 Eur (140000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 81–100). Turtinės žalos atlyginimą motyvavo tuo, kad papildomai turėjo nuostolių vaistų pirkimui, kurui, nes buvo būtina pakartotinė operacija, kuri atlikta Vilniuje. Neturtinės žalos atlyginimą motyvavo patirtu sunkiu kūno sužalojimu, dideliu fiziniu skausmu, miglotomis pasveikimo prognozėmis, ribotu judėjimu ir pan.

Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Nukentėjusiosios N. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinių ir informavo, kad N. V. išmokėjo 10 000 litų (2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti, 1393,85 litų (403,67 Eur) – už gydymo išlaidas. A. V. išmokėta 5119,85 Lt (1482,81 Eur) draudimo išmoka už N. V. slaugą ir kelionės išlaidas. N. V. išmokėta 495,24 Lt (143,43 Eur) kelionės išlaidų (3 t., b. l. 129). Civilinio atsakovo nuomone, ieškinys nukentėjusiesiems yra visiškai atlygintas. Kas liečia A. V. reikalavimo dėl negautų pajamų, informavo, kad jo prašymas netenkintinas, nes yra sąlygotas išskirtinai asmeninių preferencijų ir ieškovų valinių veiksmų, kurie neatitinka ekonomiškumo ir protingumo kriterijų, nes tolimojo plaukiojimo kapitonas, galintis gauti itin ženklų atlyginimą, jo atsisako dėl faktinio slaugo darbo, todėl A. V. išmokėjo sumą, nustatytą pagal TLK įkainius kainavusios nukentėjusios N. V. profesionalią priežiūrą slaugos laikotarpiui gydantis slaugos namuose, kur įskaičiuotas maitinimas, apgyvendinimas, gydymas, slauga ir kitos reikiamos paslaugos. Taip pat mano, kad A. V. nepatyrė turtinės žalos, nes jis sužalojimų dėl įvykio neįgavo, o tiesioginę žalą dėl nusikaltimo patyrė N. V., kuriai neturtinės žalos atlyginimas išmokėtas atsižvelgiant į formuojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką. Be to, teismo posėdžio metu paaiškino, kad N. V. pateiktas papildomas turtinės žalos atlyginimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi ji prie patikslinto ieškinio pateikė tik kuro pirkimo čekius ir vaistų kvitus, iš kurių visiškai neaišku, kaip ir kur ji važinėjosi automobiliu bei dėl ko ir nuo kokių ligų pirko vaistus praėjus 1 metams po eismo įvykio.

Teismas daro išvadą, kad draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino visą patirtą turtinę žalą, kuri yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir sutinka su draudimo bendrovės atstovo argumentais dėl turtinės žalos atlyginimo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. V., todėl papildomai jų neatkartoja.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Byloje esančios specialisto išvados, ekspertų R. P. P. ir D. V. paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusiajai N. V. padarytas sveikatos sutrikdymas, daugybiniai kūno sužalojimai, kaulų lūžiai, sunkus gijimas, ilgas reabilitacinis laikotarpis, todėl neabejotina, kad N. V. patyrė psichologinę traumą, iškentėjo didelį skausmą, buvo pablogėjusi jos gyvenimo kokybė, vėliau nustatytas 60 % netektas darbingumas, kuris pagal komisijinės ekspertizės aktą yra daliniame priežastiniame ryšyje tarp netekto darbingumo ir eismo įvykio. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, į nukentėjusiajai nustatytą nesunkų sveikatos sužalojimą, atsižvelgiant į kaltinamojo D. Ž. kaltės formą – nors padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau atsižvelgtina į tai, jog nukentėjusioji buvo partrenkta kaltinamojo vairuojamo automobilio einat per pėsčiųjų perėją dienos metu, ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant 6000,00 Eur neturtinės žalos dydį, 2896,20 Eur atlyginus draudikui, papildomai iš draudiko priteisiant pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. numatytą likusios neišmokėtos draudimo išmokos dėl neturtinės žalos sumos ribose, t. y. 2103,80 Eur bei papildomai priteisiant iš kaltinamojo D. Ž. 600,00 Eur sumą (400,00 Eur jis jau sumokėjo (3 t., b. l. 17)).

Kaltinamasis D. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis D. Ž. ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ir darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (3 t., b. l. 14, 109), iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą. Akivaizdu, jog D. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiesiems, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog D. Ž. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog D. Ž. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1, 2 d. numatytų sąlygų visumai, D. Ž. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. D. Ž. laiduotoja skirtina mama D. Ž., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už D. Ž. asmuo (3 t., b. l. 9–12).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1, 4 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, D. Ž. perduodant D. Ž. atsakomybei.

D. Ž. laiduotoja paskirti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš D. Ž. priteisti 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. V..

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti neturtinės žalos atlyginimo 2103,80 Eur nukentėjusiajai N. V..

2014-07-29 prokuroro nutarimą laikinai apriboti kaltinamojo D. Ž. nuosavybės teises į turtą (2014-07-30 pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto registre Nr. TA2-14091644), panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.