Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2011-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-354-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
1A-185-354-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
N. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-354/2011Teisminio proceso Nr. 1-86-2-00043-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.10.1., 1.2.5.4., 2.4.6.3.1., 3.4.6.3.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Broniaus Zalagos, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,nuteistojo gynėjui advokatui Algirdui Juškai,nuteistajam N. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros ir nuteistojo N. T. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. lapkričio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 20 MGL dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 15 MGL (1875 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš nuteistojo N. T. priteistas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas D. T. naudai, o likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

N. T. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. sausio 16 d., būdamas Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančiuose Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., bei nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2009 m. spalio 17 d., būdamas Plungės rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą, pasireiškusią sistemingu, t. y. ne mažiau kaip 10–15 kartų per dieną mobiliuoju telefonu vykdomu skambinimu, bei trumpųjų žinučių (SMS) siuntimu D. T. (nusikalstamos veikos padarymo metu – A.), gyvenusiai (duomenys neskelbtini), Telšiai, su bauginamojo pobūdžio turiniu, sistemingai baugino D. T..

Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., prie nauju nuosprendžiu N. T. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti ankstesniu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 20 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. T. pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas.

Skunde nurodoma, kad 2009-06-17 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi N. T. buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai prieš 1 metų 22 dienų terminą, o iš šioje baudžiamojoje byloje N. T. pareikšto kaltinimo matyti, jog jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., vykdė ir lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu, todėl apylinkės teismas, skirdamas N. T. galutinę subendrintą bausmę, pagal BK 64 str. nuostatas prie N. T. paskirtos bausmės už naują nusikaltimą turėjo pridėti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Be to, prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas iš dalies pridėdamas baudą prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės netinkamai pritaikė būtent BK 65 str. 2 d., nes šio straipsnio nuostatos neleidžia baudos nei keisti kita bausme, nei baudą iš dalies pridėti prie laisvės atėmimo bausmės. Tvirtina, kad bauda visiškai ar iš dalies pridedama prie kitos bausmės tik vienu atveju, kai kita paskirta bausmė taip pat yra bauda (BK 65 str. komentaro 8 p.).

Prokuroras savo skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas, pasisakydamas dėl skiriamos bausmės, visiškai nenurodė aplinkybės, turinčios esminę įtaką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, t. y. kad N. T. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, vadinasi, paskirtos bausmės neatlikęs. Dėl to apeliantas reiškia nuomonę, kad teismo sprendimas N. T. atidėti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra nepateisinamas baudžiamosios atsakomybės realizavimo aspektu, ir teismas, atidėdamas bausmės vykdymą N. T., nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl nuteistojo atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 75 str.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. T. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes mano, jog teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas – pažeista jo teisė į gynybą, įrodymai įvertinti netinkamai, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o paskirta bausmė nėra adekvati jo padarytiems veiksmams.

Skunde apeliantas teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo procese, nes pateiktame kaltinime konkrečiai nenurodyta, kada ir iš kokio telefono numerio, kokio turinio jo pasiųsta SMS žinutė buvo laikyta nusikalstama. Teigia, kad pagal pareikštą kaltinimą jis per 9 mėnesius D. T. išsiuntė ne mažiau kaip 2700-4000 SMS žinučių, tačiau kaltinime išskirtos tik 22 žinutės, nors nuosprendyje tvirtinama, kad nuo 2008-08-21 iki 2009-12-31 beveik kiekvieną dieną iš mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamos panašaus stiliaus ir žargono, įžeidžiančio ir grasinančio turinio SMS trumposios žinutės, kurių skaičius svyravo nuo vienos iki keturiasdešimties, tuo pačiu laikotarpiu nukentėjusioji D. A. į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną sistemingai gavo šimtus žinučių, kurių turinys nešvankus, įžeidžiantis, bauginantis, o nuo 2009-06-24 iki 2009-09-30 panašaus stiliaus ir žargono įžeidžiančio ir grasinančio turinio SMS trumposios žinutės buvo siunčiamos iš mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodoma, kada ir kokias žinutes siuntė jis, ar teismas jas pripažino nusikalstamomis ir dėl ko. Be to, apeliantas nurodo, kad tų SMS žinučių, kurias teismas laikė nusikalstamomis, turinys nėra vienareikšmiškas („nepyk rasiu per darbą, bet patikėk bus daug negražių žodžių tau ir tavo kolegom"; „nu ką ieškosiu per kolegas neverk"; „tu manęs gyvenime niekada nepamirši"; „fejerverkai prie tavo langų bus, oi šaudys fejerverkai po D. A. langais"), jų negalima laikyti bauginimu naudojant psichinę prievartą, o bendras žinučių skaičius (22) per tokį laiką nėra didelis.

Apeliantas skunde teigia, kad teismo išvada, jog telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) jis naudojosi ne tik laisvės atėmimo vietoje, bet ir paleistas į laisvę – grįsta prielaidomis, tai yra tuo, kad iš mobiliojo ryšio telefonų siųstų šimtų žinučių turinys nešvankus, įžeidžiantis, bauginantis, jose rašomi tie patys pasikartojantys necenzūriniai žodžiai, žeminantys posakiai buvo analogiški iki tol rašytiems SMS pranešimams, tačiau tokią išvadą, apelianto manymu, galėtų padaryti tik kompetentingi specialistai po įvairiapusės SMS pranešimų turinio analizės, o ne teismas.

Nuteistasis savo skunde pabrėžia, kad teismo išvados dėl jo kaltės, nusikalstamų veiksmų trukmės ir kt. yra grindžiamos iš esmės tik nukentėjusiosios parodymais, kurie negali būti laikomi nešališkais ir nuosekliais, nes paremti subjektyviu pastarosios vertinimu dėl aiškiai pademonstruoto priešiškumo jam, kai jos gyvenime atsirado kitas vyras. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ir dėl to, kad ji yra buvusi jo mokytoja, suvedžiojusi nepilnametį savo mokinį ir palenkusi ankstyvam šeimyniniam bei lytiniam gyvenimui, o po to be jokio pagrindimo apkaltinusi jį išžaginimu, panaudojant psichotropinius ar kitokius jos valią palaužusius preparatus, bei nužudžius jų kūdikį, kai, neva, jis sumušė ją besilaukiančią.

Šalies argumentai

Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino nukentėjusiosios nepilnamečio sūnaus teisme pakeistų jam nepalankių parodymų priežasties.

Skunde apeliantas taip pat tvirtina, kad nukentėjusiajai siųsti SMS pranešimai buvo ne jos bauginimas, o daugeliu atvejų atsakymas į jos pačios siųstas SMS arba skambučius, jos įžeidinėjimus, provokacijas ir pan., o teismas jo argumentus atmetė. Apeliantas pažymi, kad jau tyrimas buvo atliktas tendencingai – nesurinkta jo teiginius patvirtinančių duomenų, nes tyrimui vadovavę prokurorai vadovavosi tik nukentėjusiosios specialiai išsaugotais ir tyrimui pateiktais duomenimis. Apeliantas reiškia manymą, kad teismas formaliai nepatenkindamas jo prašymo paviešinti bent turimas byloje nukentėjusiosios siųstas SMS žinutes pademonstravo išankstinę jam priešišką nuostatą.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų ir teismas vadovavosi vien tik abejotinais nukentėjusiosios ir nepilnamečio liudytojo parodymais, kad jis nusikaltimo padarymo metu suvokė arba privalėjo suvokti, jog jo SMS pranešimai yra bauginantys ir gali būti laikomi psichine prievarta. Pažymi, kad siųsdamas SMS žinutes nesuvokė, kad jos bus laikomos psichine prievarta ar gali sukelti tokias neigiamas pasekmes nukentėjusiajai ir nesiekė bauginti, o jei ir nusikalto, tai tik iš meilės, siekdamas susigrąžinti moterį, kurią ir dabar tebemyli. Sutinka, kad savo SMS pranešimais įžeidė nukentėjusiąją, tačiau tai buvo jo neapgalvota ir karštakošiška reakcija į nukentėjusiosios prieštaringą ir provokuojantį elgesį jo atžvilgiu, manipuliavimą jausmais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. T. atsikirtimu į apeliacinius skundus prašo sugriežtinti N. T. bausmę, nes pastarojo elgesys jos atžvilgiu yra manipuliacinis, tyčinis, psichiškai žeidžiantis ir žeminantis, sukeliantis baimę, diskomfortą ir pasitikėjimą bendrauti su kitais žmonėmis. Nukentėjusioji nurodo, kad su N. T. pradėjo bendrauti nežinodama, kad pastarasis, būdamas nepilnametis, buvo teistas už jauno žmogaus sumušimą, kuris po to mirė, o bendravimas nuo pat pradžių buvo grįstas smurtu ir neapykanta – N. T. dažnai girtavo, keikdavo ją ir vaikus necenzūriniais žodžiais, ne kartą buvo kviečiama policija, užfiksuoti jos sumušimai, todėl ji jaučia didžiulę baimę būti prievartaujama, išvežta į mišką ar kankinama N. T. pasamdytų sėbrų, apie tai rašydamas SMS pranešimus jis teigė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Telšių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo N. T. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis N. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. T. ir Telšių rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl N. T. kaltės pagal BK 145 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir joje esančiais ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino N. T. kaltu pagal BK 145 str. 2 d., nes panaudodamas psichinę prievartą jis sistemingai baugino nukentėjusiąją D. T.. Skundu nuteistasis N. T. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir prašo jį išteisinti.

Nuteistasis savo skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pažeidžiama jo teisė į gynybą. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad tokius teiginius apeliantas grindžia jam pareikštu kaltinimu, iš kurio, pasak N. T., neaišku, kada, iš kokio telefono numerio ir kokio turinio SMS žinutes jis siuntė.

Tokie apelianto pareiškimai aiškiai deklaratyvūs. Kaltinime buvo įvardyti N. T. veiksmai, nurodytas laikas, kada jis juos atliko, ir maždaug kiek kartų per dieną N. T. skambino ir siuntė SMS žinutes nukentėjusiajai, aptartas tų išsiųstų SMS trumpųjų žinučių turinys, o skundžiamu nuosprendžiu šios objektyviosios pusės aplinkybės inkriminuotos apeliantui. Apylinkės teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyta, kokius veiksmus padarė N. T., o pastarojo skunde minimi ir kaltinime neįvardyti mobiliojo telefono abonentai, kurie yra nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, neturi esminės reikšmės nuteistojo padarytų veiksmų apibūdinimui ir nėra reikšmingi šių veiksmų kvalifikavimui.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad teisiamajame posėdyje pagarsinus kaltinimą N. T. nurodė suprantąs, kuo yra kaltinamas, ir pareiškė, kad iš dalies pripažįsta savo kaltę (2 t., 119 b. l.). Apklausiamas teisme N. T. pripažino, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos (2009-06-23), norėdamas atnaujinti santykius su nukentėjusiąja D. T., pastarajai daug sykių skambino ir rašė SMS pranešimus, o kadangi nukentėjusioji jį ignoruodavo ir nenorėdavo su juo kalbėti, iš pykčio vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl galėjo įskaudinti ir įžeisti, tačiau savo veiksmų nevertino kaip nukentėjusiosios persekiojimą ir bauginimą (2 t., 119–120 b. l.). Taip pat N. T. teisiamajame posėdyje aiškiai pasisakė ir apie pareikšto kaltinimo dalį, kurioje kaltinamas dėl 2008 m. rugpjūčio 12 d. – 2009 m. sausio 16 d. D. T. darytos psichinės prievartos siunčiant bauginančio pobūdžio SMS pranešimus iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų–atvirosios kolonijos, kur tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas kategoriškai neigė naudojęsis mobiliuoju telefonu ir siuntęs SMS žinutes nukentėjusiajai iš įkalinimo įstaigos. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad N. T. suprato, kuo yra kaltinamas, ir aktyviai gynėsi nuo pareikštų kaltinimų. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apelianto keliamas klausimas dėl teisės į gynybą pažeidimo yra nepagrįstas.

Apeliantas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, užsimena apie išankstinį prokuroro ir teismo nusistatymą prieš jį. Nuteistojo teigimu, byloje nebuvo surinkti jo teiginius patvirtinantys duomenys, o teismas atsisakė tenkinti jo prašymą pagarsinti byloje esančias nukentėjusiosios jam atsiųstas trumpąsias SMS žinutes. Iš teisiamojo posėdžio protokolo aiškiai matyti, kad teisiamajame posėdyje perskaityti N. T. mobiliajame telefone esančių žinučių nebuvo galima dėl to, kad pats apeliantas nenurodė iš jo išimto mobiliojo telefono ,,Nokia 1209“ SIM kortelės PIN kodo (2 t., 124 b. l.). Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu N. T. pateiktas mobilusis telefonas, kurį naudodamas jis siuntė trumpuosius pranešimus ir skambino nukentėjusiajai, jam pačiam dalyvaujant buvo apžiūrėtas ir užfiksuota jame išsaugota informacija, taip pat ir tyrimui reikšmingos SMS žinutės (1 t., 124–126 b. l.). Minėtame mobiliojo telefono apžiūros protokole neužfiksuoti jokie duomenys, kurie būtų pagrindas svarstyti apelianto keliamas versijas, kad pati nukentėjusioji provokuodama ir įžeidinėdama paskatino apeliantą nusikalstamai elgtis. Taigi kolegija daro išvadą, kad apelianto pareiškimai apie prokuroro ar teisėjo šališkumą yra aiškiai nepagrįsti ir suformuluoti tik dėl nepalankaus teismo sprendimo.

Apelianto N. T. manymu, jam inkriminuotų nukentėjusiajai išsiųstų SMS žinučių kiekis (22 žinutės) per kaltinime nurodytą laikotarpį (2008 m. rugpjūčio 12 d. – 2009 m. sausio 16 d. ir 2009 m. birželio 23 d.–2009 m. spalio 17 d.) nėra didelis, ir tų žinučių turinys negali būti suvokiamas vienareikšmiškai, todėl teismo išvada, nepavedus žinučių turinį visapusiškai ištirti kompetentingam specialistui, kad išsiųstos SMS žinutės yra nešvankios, įžeidžiančios, bauginančios, yra nepagrįsta. Iš tokių apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad nuteistasis kelia abejones dėl BK 145 str. 2 d. dispozicijoje numatyto objektyvaus požymio – sistemingo psichinės prievartos naudojimo ir bauginimo. Dėl tokių skundo argumentų pirmiausia pažymima, kad N. T. buvo kaltinamas ir nuteistas ne dėl to, kad išsiuntė 22 SMS žinutes nukentėjusiajai, o dėl to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, naudodamas psichinę prievartą – ne mažiau kaip 10–15 kartų per dieną skambindamas ir siųsdamas kaltinime nurodyto turinio SMS žinutes D. T., sistemingai pastarąją baugino. Taip pat kolegija pažymi, kad ekspertinis ar specialisto tyrimas daromas, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 286 str. 1 d. teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Taigi ekspertizės skyrimas – teismo teisė, bet ne pareiga, ir baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad SMS pranešimų turinio ekspertinis tyrimas nebuvo atliktas. Pirmosios instancijos teismui dėl SMS pranešimų, išsiųstų nukentėjusiajai, turinio nekilo abejonių, todėl teismas vadovavosi jo kompetencijai suteikta diskrecijos teise ir neskyrė ekspertinio žinučių turinio tyrimo. Kolegija pritaria tokiam apylinkės teismo sprendimui ir pažymi, kad kiekvienas elementarią gyvenimišką patirtį turintis žmogus įžeidinėjančius, grasinančius, amoralius SMS pranešimus supranta ir kažkokių specialių žinių tam nereikia. Nuteistojo daugkartiniuose siųstuose SMS pranešimuose vartoti necenzūriniai, įžeidžiantys, vulgarūs žodžiai ir posakiai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie sistemingą psichinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu (1 t., 17–76 b. l.).

Tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistasis neigė norėjęs SMS žinutėmis bauginti nukentėjusiąją. Pasak N. T., dažnai skambindamas ir siųsdamas pranešimus D. T. jis siekė atkurti su pastarąja artimus santykius, deklaruoti apie kilnius jausmus jai. Tačiau bylos medžiagoje užfiksuoti nuteistojo nukentėjusiajai išsiųsti SMS pranešimai, kurių turinys, prasilenkiantis su bet kokiomis moralės ir visuotinai priimtomis žmonių bendravimo normomis, atskleistas suformuluotame kaltinime, aiškiai paneigia N. T. teiginius ir patvirtina BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius, o būtent, kad jis suprato nusikalstamą savo veikos pobūdį, sąmoningai rinkosi elgesio variantą ir atitinkamai veikė – sistemingai skambino ir siuntė amoralaus pobūdžio SMS žinutes nukentėjusiajai, keldamas jai baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Taigi N. T. faktiškai atlikti veiksmai patvirtina ir jo veikimą tiesiogine tyčia.

Jau buvo minėta, kad teisiamajame posėdyje N. T. nepripažino iš mobiliojo telefono rašęs žinutes ir skambinęs nukentėjusiajai tuomet, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, laisvės atėmimo vietoje mobiliuoju telefonu jis nesinaudojo, nes tai yra draudžiama, ir iškėlė versiją, kad pati nukentėjusi į savo mobilųjį telefoną galėjo siųsti grasinančio pobūdžio SMS žinutes (2 t., 120 b. l.), nes yra priešiškai nusistačiusi prieš jį. Tokie apelianto argumentai ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Išanalizavus nukentėjusiosios D. T. mobiliajame telefone išsaugotus SMS pranešimus tuo laikotarpiu (1 t., 21–51 b. l.), kada nuteistasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (iki 2009-06-23), matyti, kad iš mobiliojo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamos ne tik bauginančio pobūdžio žinutės. Pavyzdžiui 2008-11-05 nuo 0.13 val. iki 23.25 val., į D. T. mobilųjį telefoną buvo atsiųsta 40 SMS pranešimų, 2008-11-06 – 17 SMS pranešimų, o 2008-11-07 – 23 SMS pranešimai ir pan. Nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji pati sau naktį, anksti ryte ir dieną iš kito mobiliojo ryšio telefono siųstų tokį kiekį SMS pranešimų, tuo labiau, kad ne visi pranešimai yra bauginančio pobūdžio, ir tai taip pat paneigia ir apelianto versiją apie tikslinius D. T. veiksmus norint jam pakenkti. Aptariamą nuteistojo versiją paneigia ir ta aplinkybė, kad su pareiškimu į Telšių rajono apylinkės prokuratūrą dėl N. T. naudojamos psichinės prievartos nukentėjusioji kreipėsi tik 2009-09-02 (1 t., b. l. 1), tai yra praėjus daugiau nei metams nuo bauginimo pradžios. Aptariamose SMS žinutėse buvo ne kartą minimas nukentėjusiosios vardas, jos sūnaus vardas (liudytojas V. A.), kalbama apie D. T. kolegas, ir tai rodo, kad SMS pranešimus rašė asmuo, gerai pažįstantis nukentėjusiosios socialinę aplinką, todėl nekyla abejonių, kad mobiliojo telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, naudojosi apeliantas.

Taigi analogiški amoralūs žodžiai ir panašūs žeminantys posakiai, naudoti SMS pranešimuose, išsiųstuose nukentėjusiajai skirtingais laikotarpiais – N. T. atliekant laisvės atėmimo bausmę ir paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos, neabejotinai patvirtina, kad tuos pranešimus intensyviai, tęstiniai siuntė apeliantas ir tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą, tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, tiek paleistas į laisvę nuo 2009-06-23.

Savo skundu, nenurodydamas jokių konkrečių argumentų, apeliantas siūlė nukentėjusiosios parodymus vertinti kritiškai. Tokį siūlymą nuteistasis iš esmės grindė susiklosčiusiais asmeniniais santykiais su D. T.. Jau buvo minėta, kad bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo versijos apie galimą nukentėjusiosios suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti apeliantą. Nukentėjusiosios D. T. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl visų esminių aplinkybių buvo vienodi, jos parodymus patvirtina byloje surinkti ir aptarti rašytiniai įrodymai, liudytojo V. A. parodymai, kad N. T. dienomis ir naktimis skambindavo ir rašinėdavo SMS žinutes – ,,...rašydavo negražius žodžius apie mamą, bei grasino, kad ją nuskriaus. <...> Mano mama labai pergyveno dėl jo rašomų SMS žinučių. <...> Labai išgyvenome, nes N. T. grasindavo, kad ką nors padarys...“ (2 t., 122 b. l.). Nukentėjusiosios parodymai kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais sudaro vieningą apelianto N. T. kaltę įrodančią medžiagą, todėl apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo juos kritikuoti ar jais nesiremti priimant sprendimą. Paties nuteistojo dalinis prisipažinimas teisiamajame posėdyje neprieštarauja, bet atitinka byloje esančius duomenis. Byloje duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo šališkas, nėra. Įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka. Vertinant įrodymus vadovautasi BPK 20 str. 5 d. kurioje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas aptarta ir išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, konstatuoja, kad N. T. tęstiniai veiksmai, vertinant juos tiek pagal objektyvų poveikį žmogaus psichikai, tiek subjektyvų nukentėjusiosios suvokimą, pagrįstai apylinkės teismo pripažinti pastarosios bauginimu, panaudojant psichinę prievartą. Nuteistojo veikoje nustatyti visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo priimti jo atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio.

Dėl N. T. paskirtos bausmės ir taikytos baudžiamosios atsakomybės

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas N. T. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis, būdamas teistas, neišnykus teistumui, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, įvertino kaltininko amžių, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir ypatingą jų pobūdį, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir pagrįstai paskyrė BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (rašydamas SMS pranešimus ir skambindamas baugino nukentėjusiąją) ir kitos jau paminėtos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės nerodo itin didelio N. T. asmens ir jo padarytos veikos pavojingumo visuomenei, todėl kolegijos nuomone, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl paskirtos per griežtos bausmės, ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti (BPK 328 str. 2 p.).

BK 64 str. reglamentuotas bausmės skyrimas kaltininkui, kai neatlikęs bausmės, pastarasis padaro naują nusikalstamą veiką. Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, N. T. padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos – neatlikęs 1 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausmės ir nesumokėjęs 20 MGL baudos, paskirtos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu (1 t., 148-150 b. l.; 2 t., 115 b. l.). Taigi apylinkės teismas, bendrindamas pagal BK 145 str. 2 d. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pagrįstai vadovavosi BK 64 str., tačiau netinkamai pritaikė šio straipsnio nuostatas, nes nesubendrino laisvės atėmimo bausmės, kurios N. T. nusikaltimo darymo metu taip pat nebuvo atlikęs. Bendrinant bausmes pagal BK 64 str. 1, 3 d. taisykles, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Jau buvo minėta, kad N. T. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek nesumokėjęs paskirtos baudos, vadinasi, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo subendrinti su visomis neatliktomis bausmėmis. Dėl minėtų priežasčių skundžiamas nuosprendis keičiamas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegijos nuomone, anksčiau aptartas pirmosios instancijos teismo netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, lėmė ir teismo sprendimą atidėti N. T. paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.). Pagrįstai prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad naują nusikalstamą veiką, už kurią N. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs ir paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę pagal BK 64 str. nuostatas subendrinus su realiai paskirta atlikti, tačiau N. T. neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimas būtų teisiškai nepateisinamas baudžiamosios atsakomybės realizavimo aspektu, nes tokiu būdu būtu pakeista ir įsiteisėjusio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu nuteistajam taikytos baudžiamosios atsakomybės esmė – atidėtas vykdymas realiai paskirtos atlikti laisvės atėmimo bausmės. Dėl to, kas paminėta skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje keičiamas, nes apylinkės teismas netinkamai taikė BK 75 str. nuostatas (BPK 328 str. 1 p.).

Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad yra neteisingai komentuojamos BK 65 str. 2 d. nuostatos. Minėtas baudžiamais įstatymas draudžia, bendrinant bausmes BK 63 str. ir 64 str. numatytais atvejais, keisti baudą kita bausme ir nurodo, kad bauda skiriama kartu su kita bausme. Taigi konkrečiu atveju, apylinkės teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį neatliktos bausmės (nesumokėtos baudos) BK 65 str. 2 d. nuostatų nepažeidė, todėl šioje dalyje nėra pagrindo keisti nuosprendį, kaip prašo prokuroras.

Dėl neturtinės žalos ir konfiskuoto turto

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai, dėl kurių prašytas neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas. Daroma išvada, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai D. T. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, todėl keist nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo.

BK 42 str. 6 d. nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 str. numato, kad konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad N. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamas savo mobilųjį telefoną, skambinėdamas ir siųsdamas bauginančio pobūdžio SMS pranešimus nukentėjusiajai. Taigi nuteistojo mobilusis telefonas buvo jo naudota priemonė nusikalstamiems sumanymams įgyvendinti, todėl yra pagrįstai konfiskuota, ir keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti:

N. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2005 m. lapkričio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL dydžio bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams ir 15 MGL (1875 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. T., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. T. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Bronius ZalagaZigmas Kavaliauskas