Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-25 · Byla Nr. N-62-879-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-25
Bylos Nr.
N-62-879-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-879/2011Procesinio sprendimo kategorija 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. T. (D. T.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimo D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimu D. T. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 300 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad D. T. 2010 m. kovo 12 d., 10.25 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje Vidžių g. 8, Švenčionių m., praėjo pro kasą nesumokėjęs už prekę, tai yra pavogė prekę – apelsinų skonio žirnelius „Tic Tac“ 1 vnt., kainuojančius 1,15 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Paaiškina, kad pirkdamas prekes parduotuvėje ir atsiskaitydamas kasoje, nepastebėjo krepšelyje likusios mažos saldainių dėžutės, kurios vogti neturėjo tikslo ir tyčios. Dėl įvykusio nesusipratimo labai gailisi, po incidento pablogėjo sveikata, buvo hospitalizuotas. Paaiškina, kad dėl savo asmeninių ir religinių įsitikinimų niekad nevogė ir nevogs. Nurodo, jog yra pensininkas, ligotas, teismo procese ne viską suprato, nes nebuvo vertėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. T. pripažintas kaltu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimų padarymo. ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. T. pripažino pažeidimą, o jo kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad D. T. nuosekliai aiškina, jog apsipirkdamas parduotuvėje, neapsižiūrėjo ir nesumokėjo už žirnelius, tačiau jų vogti neketino, t. y. jis neigia pažeidimą padaręs tyčia (b. l. 3, 14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62 –507/2010, N62-2799/2010). Matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog D. T. veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklausti tiesiogiai įvykį stebėję asmenys, o byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina tik asmens sulaikymo faktą, tačiau neatskleidžia jokių esminių įvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.).

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. T. (D. T.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimą D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius