Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-2350-230/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
2S-2350-230/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
Z. O.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2350-230/2012
Pirmosios instancijos teisėja Eridana Paltanavičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. O. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-4058-802/2012 pagal pareiškėjos Z. O. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpyje nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31, dirbdama dažytoja Kapsuko autoremonto gamykloje, dažė metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais bei švino turinčiais dažais, t. y. kad dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Juridinį faktą pareiškėja prašo nustatyti tikslu gauti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, 2012 m. rusėjo 12 d. nutartimi pareiškėjai nustatė keturiolikos dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kokius dokumentus pareiškėja pateikė VSDFV prašydama jai skirti kompensaciją bei pateikti šiuos dokumentus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas teismui. Nutartyje nurodoma, jog iš pareiškėjos pateikto VSDFV atsakymo aišku, jog ji kreipėsi į šią instituciją ir jai pateikė dokumentus, tačiau nėra aišku, kokie tiksliai dokumentai buvo pateikti, nėra aišku, į kokias institucijas pareiškėja kreipėsi norėdama gauti juridinę reikšmę turinčiam faktui patvirtinti reikalingus dokumentus. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, todėl pareiškėja turi įrodyti, kad šios galimybės yra išnaudotos, o gavusi papildomų dokumentų juos pirmiausiai turi pateikti vertinti VSDFV, ir tik šiai nustačius, jog jų nepakanka, kreiptis į teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartį. Nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, todėl visus dokumentus gali išsireikalauti iš VSDFV. VSDFV Marijampolės skyriaus 2011-11-24 atsakyme nurodyta, jog nei pareiškėjos darbo knygelėje, nei minėtos gamyklos archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, ką ir kokiais dažais pareiškėja dažė laikotarpyje nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31. Todėl nėra jokios prasmės dar kartą peržiūrėti darbo knygelę ir gamyklos archyvinius dokumentus ir dar kartą ieškoti duomenų apie pareiškėjos darbo pobūdį, nes atsakyme aiškiai parašyta, kad duomenys nėra išlikę. Kadangi dokumentų nėra išlikę, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su šio kodekso 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais, taip pat atsižvelgiant į procesinius ypatumus, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-159/2007). Tačiau pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31 Kapsuko autoremonto gamykloje dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Pareiškėja teismui pateikė dokumentus, įrodančius, kad ji dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas kreipėsi į VSDF valdybos Marijampolės skyrių, kuris 2011-11-02 priėmė sprendimą kompensacijos pareiškėjai neskirti. VSDF valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl 2011-11-02 sprendimo, pripažino, jog VSDF valdybos Marijampolės skyrius pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai kompensaciją, kadangi nėra duomenų, patikslinančių darbo pobūdį, t. y. kokius paviršius pareiškėja dažė, kokiais dažais, dažymo būdo. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja laikėsi šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodydamas pareiškėjai pateikti įrodymus, kokius dokumentus ji pateikė VSDF valdybai prašydama jai skirti kompensaciją bei šiuos dokumentus pateikti teismui. Pažymėtina, kad šiuos įrodymus teismas gali išsireikalauti iš suinteresuoto asmens ir savo iniciatyva, remdamasis CPK 179 straipsnio 2 dalimi, kadangi ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tačiau CPK 447 straipsnio 3 punkte numatyta, kad pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja negali gauti juridinę reikšmę patvirtinančių dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Todėl pareiškėja, paduodama pareiškimą, privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad ji negali gauti laikotarpyje nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31 jos darbo pobūdį apibūdinančių dokumentų arba, kad jų negalima atkurti, ką beje buvo nurodęs ir VSDF valdybos Marijampolės skyrius, 2011-11-02 sprendimu atsisakydamas skirti pareiškėjai kompensaciją. Tokie įrodymai paprastai yra archyvų išduodamos pažymos. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog visi Kapsuko autoremonto dokumentai apie dažytojų darbo pobūdį ar jų dalis neišlikę ar neišsaugoti, taip pat nėra duomenų, kad jie neperduoti į archyvą. Pareiškėjai tokių įrodymų nepateikus, konstatuotina, jog pareiškimas neatitinka visų CPK 447 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kurie yra esminiai ir kuriuos nustačius pareiškimo nagrinėjimas nėra galimas. Pareiškėja, negalėdama kartu su pareiškimu pateikti jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu išreikalauti įrody­mus, taip pat prašyti išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus (CPK 199 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas pareiškėją pateikti įrodymus, kokie dokumentai buvo pateikti VSDF valdybai ir šiuos dokumentus pateikti teismui, faktiškai nurodė jai pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus, nesudarančius pagrindo jo nepriimti. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nevisiškai tinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto nuostatas, tačiau dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų galimų kitų pareiškimo trūkumų, kurių pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs ir nenurodęs juos pašalinti, skundžiama nutartis naikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Z. O. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Nijolia Indreikienė