Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėja J. U. (toliau – ir pareiškėja) pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) skubiai pakeisti mažamečių A. ir A. U. bendravimo su tėvu tvarką – sustabdyti lygiavertį bendravimą ir nustatyti, kad vaikai nuolat gyvena su motina J. U. (kur nustatyta gyvenamoji jų vieta); 2) sustabdyti bet kokį priverstinį bendravimo tvarkos vykdymą per antstolius bei naujų baudų skaičiavimą; 3) paskirti teismo psichologinę ekspertizę vaikams ir tėvams, siekiant nustatyti realius faktus, kuriuos atsakovas bando paneigti; 4) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam iki galutinio sprendimo; 5) priteisti vaikams išlaikymą nuo 2026 m. sausio 2 d., kadangi visas išlaikymo krūvis kaip ir kasdieniai rūpesčiai visais 2026 metais tenka pareiškėjai, nustatyti laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui, skiriant nuo 2026 m. sausio 1 d.; 6) uždrausti atsakovui lankytis vaikų ugdymo įstaigose ne pagal suderintą grafiką, siekiant išvengti traumų vaikams, taip pat dėl mokyklos darbo trikdymo; 7) išreikalauti iš Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos informaciją apie tyrimą; 8) nustatyti, kad bendravimas vyktų tik dalyvaujant specialistui, užtikrinant vaikams ryšio priemones, kad vaikai galėtų atkurti ryšį su tėvu be realios psichologinės žalos; 9) skirti vaikams pakartotinas psichologo apklausos ekspertizes situacijai pasikeitus iš esmės; 10) išreikalauti tikslaus vaiko teisių specialistų faktinių vertinimo aplinkybių dokumentus visus, fiksuotus 2025-2026 metais, dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.

3. Pareiškėja nurodė, kad prašymas teikiamas dėl tęstinio psichologinio bei finansinio smurto, piktnaudžiavimo teise ir institucinio aplaidumo, siekiant skubiai nutraukti mažamečių A. ir A. U. teisių pažeidimus bei sustabdyti piktavališką procesinį ir finansinį spaudimą pareiškėjai. Šiuo metu galiojanti 50/50 bendravimo tvarka tapo įrankiu vykdyti psichologinį smurtą. Vaikai jau 7 savaites kategoriškai atsisako bet kokio kontakto su tėvu. Inicijuoti prašymai išduoti vykdomuosius raštus akivaizdžiai liudija apie nustatyto modelio netinkamumą – esant tokiems itin konfliktiškiems tėvų santykiams, lygiavertis bendravimas yra faktiškai neįmanomas. Pareiškėja sistemingai elektroniniais laiškais (pridedami prieduose) informavo atsakovą apie vaikų nenorą vykti bei jų prastą emocinę būklę, tačiau atsakovas šią informaciją sąmoningai ignoravo. Atėjus nustatytam vaikų perdavimo laikui, jis demonstratyviai kelia vaikams stresą, ignoruoja jų siunčiamus pavojaus signalus ir naudoja situaciją nepagrįstiems kaltinimams dėl „trukdymo“ perdavimui. Tai vertinama kaip piktavališkas procesinis agresyvumas, siekiant ne vaiko interesų, o pareiškėjos emocinio palūžimo ir baudų skyrimo per antstolius. Institucijose atsakovas deda pastangas tik savo kaltei paneigti, o iš pareiškėjos jau išieškota 40 00 Eur suma. Dėl VVTAĮT teikiamų tikrovės neatitinkančių faktų yra pradėtas tyrimas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. Kadangi tarnybos objektyvumas kvestionuojamas aukščiausiu lygiu, teismas negali vadovautis pasenusiais duomenimis, kuriais rėmėsi Kauno apygardos teismas. O situacija pasikeitė iš esmės. Pateiktuose dokumentuose akivaizdžiai matomas A. U. galimas siekis piktnaudžiavimo nutartimi vaikais naudojamasi kaip įrankiu kelti psichologinę įtampą pareiškėjai. Vaikai tampa situacijos įkaitais.