Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-05-22 · Civilinė byla Nr. 2-8200-618/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-22
Bylos Nr.
2-8200-618/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05875-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“, V. G.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8200-618/2012(Proceso Nr. 2-06-3-05875-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija: 128.17. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, V. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas išaiškinti, ar antstoliui iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-23 nutarties Nr. 3K-7-364/2010 priėmimo dienos pilnai įvykdžius 2009-07-23 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 194-2N/2009 rezoliucinę dalį ir 2010-10-15 patvarkymu Nr. S1-29679 užbaigus vykdomosios bylos vykdymą, gali būti tęsiamas išieškojimas iš kito skolininkei V. G. priklausančio turto. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad vykdant 2009-07-23 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotos nutarties Nr. 194-2N/2009 reikalavimus, 2010-05-24 iš antrųjų varžytynių parduotas skolininkei V. G. priklausantis įkeistas turtas, 2010-10-15 patvarkymu Nr. S1-29679 vykdomoji byla Nr. 0010/09/06518 buvo užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai. Antstolio kontoroje gautas išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštas dėl likusios skolos išieškojimo, kuriuo išieškotojas prašo tęsti skolos išieškojimo veiksmus ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieškoti iš kito skolininkės turto.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0010/09/06518 pagal 2009-07-23 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 194-2N/2009 dėl įkeisto daikto, t. y. buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 56.23 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. G., priverstinio pardavimo išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad skolininkės ir įkeisto daikto savininkės V. G. skolą išieškotojui sudaro 242033,26 Lt (242020,46 Lt, 7851,98 Lt ir 12,80 Lt ). Pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-20 nutartį, įkeistas daiktas 2010-05-31 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S1-6757 parduotas už 125000,00 Lt pirkėjui R. M., paskirsčius įkeistą turtą pardavus gautas pinigines lėšas, išieškotojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ atlyginta dalis skolos – 118117,75 Lt. Antstolis 2010-10-15 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo procesinio sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nors antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06518 atliko iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-23 išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, atsižvelgiant į tai, kad antstoliui atliekant vykdymo veiksmus ir po jų atlikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalies, 586 straipsnio 1 dalies, 587 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos yra nepasikeitusios, bei į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą šių teisės normų aiškinimą, teismas išaiškina, kad antstolis privalo vadovautis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateiktu išaiškinimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

išaiškinti antstoliui A. S., kad, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu per šį teismą Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėja Larisa Šimanskienė