- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-709-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01415-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje išsprendus pareiškėjos L. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio (A. K. mirties 1942 metais) fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. M., D. G., A. K., priėmimo klausimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. mirė 1942 metais ir atnaujinti terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Kartu prašė atnaujinti terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams, o būtent teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-24 priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (A. K. mirties 1942 metais) fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo „nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. mirė 1942 metais“, tačiau nenurodo kada ir kur A. K. mirties faktas buvo įregistruotas, kas leidžia spręsti, jog įstatymo nustatytų būtinų sąlygų, reikalingų juridinio fakto nustatymui. Todėl teismas sprendė, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme XXVI skyriuje nustatyta tvarka ir negali būti priimtas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Atsisakius priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas reikalavimas dėl termino giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikimo. Teismas pareiškėjai išaiškino, jog bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu nagrinėtinos CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, teismui pateikiant pareiškimą atitinkantį CPK 449, 450 straipsnių reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) L. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
1. prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu apeliantė nesiekia įregistruoti A. K. mirties fakto Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje ir nesiekia pasekmių civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą teismas nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu. Pareiškime buvo nurodyta, kad faktas nustatomas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu;
2. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 – 9 punktuose mirties fakto nustatymas nenumatytas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatyta, kad mirties faktą patvirtinančiu dokumentu gali būti teismo sprendimas dėl piliečio mirties fakto nustatymo;
3. iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), 1939-09-19 buvo suimtas ir kaip karo belaisvis 1941-07-11 represuotas į Rusiją ((duomenys neskelbtini) stovyklą). Daugiau duomenų apie A. K. likimą nėra išlikę;
4. atsisakymas priimti apeliantės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo užkerta kelią atkurti nuosavybės teises M. G.;
5. aplinkybė, kad pareiškime nėra nurodyta tiksli A. K. mirties data ir vieta, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, kadangi netikslumai gali būti pašalinami per trūkumų šalinimo institutą; vieta gali būti patikslinta, nes tikėtina, jog A. K. mirė belaisvių stovykloje Rusijoje, tačiau tikslios mirties datos apeliantė negali nurodyti dėl objektyvių priežasčių. Tikslios mirties datos nustatymas yra neįmanomas ir nėra būtinas, nes A. K., kaip buvusio žemės savininko mirties faktas reikalingas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai užbaigti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog A. K. mirė 1942 metais, su tikslu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, apeliantė neturi šį faktą patvirtinančio dokumento ir nurodo, kad negali jo gauti kita, t. y. ne teismo, tvarka. Pažymėtina, kad Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalį teismas nagrinėja bylas dėl mirties įregistravimo fakto nustatymo (3 punktas) arba dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį (7 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustatomas ne pats mirties akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas, nes neturės juridinės reikšmės. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatomas mirties faktas, tačiau skirtingai nuo fizinio asmens paskelbimo mirusiu (CPK 449 – 453 straipsniai) šiuo atveju nustatomas tikras mirties faktas, jos laikas bei aplinkybės, kuriomis asmuo mirė. Be to, pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą mirties faktas gali būti nustatytas teismo tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą ir ši atsisakė įregistruoti asmens mirtį. Nagrinėjamoje byloje apeliantė tiek pareiškime, tiek atskirajame skundė išdėstė faktines aplinkybes tik dėl to, jog A. K. gimė (duomenys neskelbtini)., 1939-09-19 jis buvo suimtas ir kaip karo belaisvis 1941-07-11 represuotas į Rusiją ((duomenys neskelbtini) stovyklą). Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kada tiksliai (nurodant metus, mėnesį ir dieną), kokioje konkrečioje vietoje (neapsiribojant vien valstybės nurodymu), kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis mirė A. K.. Pati apeliantė pažymi, kad tikslios mirties datos negali nurodyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad šios datos nežino ir nėra galimybių jai nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeniui turint tikslą, jog teismas konstatuotų spėjamą mirties faktą, asmuo turi kreiptis į teismą ne su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius), o su pareiškimu (atitinkančiu CPK 449, 450 straipsnio reikalavimus) dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu (CPK XXVII skyrius). Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą atsisakydamas nagrinėti pareiškimą CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, kadangi apeliantė nenurodė būtinų sąlygų tam, kad pareiškimą galima būtų nagrinėti vadovaujantis minėta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apeliantės atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį palikti nepakeistą.