- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-1285-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01020-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- O. V., A. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiškėjo A. V. atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nedalyvaujant pareiškėjui A. V. ir suinteresuotiems asmenims O. V., A. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. V., A. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. 0,2484 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad 1998-06-28 tėvas J. V., kurio vardu pagal įgaliojimą veikė jo sutuoktinė, pareiškėjo motina A. V., padovanojo pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, garažą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Visi šie pastatai stovėjo 0,2484 ha ploto tėvui priklausiusiame žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tėvas J. V. mirė, po jo mirties motina A. V. kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, priėmė palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas ir savo sutuoktiniui priklausiusio turto ji savo vardu VĮ Registrų centras neįregistravo. (duomenys neskelbtini) mirus ir motinai A. V., niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimai niekam neišduoti. Po tėvų mirties liko 0,2484 ha ploto žemės sklypas, kuriame stovi pareiškėjui padovanoti tėvų pastatai. Nors pareiškėjas dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau po tėvų mirties visu turtu, tame tarpe ir žemės sklypu, pradėjo naudotis kaip savu, kadangi ten gyveno nuo 1975 m. iki 2013 m., todėl priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. V. ir A. V. sūnus, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės Registrų centro duomenų išrašų matyti, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą 0,2484 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos mirusiojo J. V. vardu, pagrindas – 1997-04-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P38/97-090. Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priklausiniais, 83,46 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos pareiškėjo A. V. vardu, pagrindas – 1998-06-25 dovanojimo sutartis Nr. 3B-1701V. Iš Varėnos r. notarų biurų notarų pažymų matyti, kad mirus A. V., palikimo per nustatytą trijų mėnesių terminą notarų biure niekas nepriėmė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad A. V. po motinos A. V. mirties palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėjas negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog mirus motinai A. V., jis liko gyventi toje pačioje sodyboje, dirbo žemės sklypą, mokėjo mokesčius, visu likusiu turtu naudojosi kaip savo.
Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Nepaisant to, kad į notaro biurą nesikreipė, tačiau jis priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, jog A. V. po motinos A. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti – 0,2484 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.