Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-388-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
T-388-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00228-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. Ž.
Byla Nr. T-388-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00228-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 6 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. sausio 29 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 95-13 nutarta taikyti nuteistajam A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 2 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. sausio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant pagal „OASys“ metodiką, nuo 49 sumažėjo iki 43 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, mokosi, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. A. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, jam skirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 18 d. pakeitė 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendį: pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisino, iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į 178 straipsnio 4 dalį, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą paskyrė 9 m. laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimas.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d., pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, paskirtąja, galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimas.

Anksčiau teistas – Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas 40 parų areštas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu 2013 m. vasario 22 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas 25 parų areštas.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Ž. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažindamas, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. Ž. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (43 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta jokių abejonių nekelianti, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskatintas, dirba, mokėsi, įgijo specialybę, aktyviai dalyvauja privalomose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, iš kurių viena – labai sunkus nusikaltimas (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas), anksčiau yra teistas, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau vis tiek išliko vidutinė (43 balai pagal OASys metodiką), kas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Priešingai, bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką net aštuoniolika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus. Tai atitinkamai jį charakterizuoja bei rodo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, A. Ž. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo A. Ž. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: mąstymas ir elgesys (kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo; būdingas agresijos prieš kitus naudojimas; elgesio kontrolė priklauso nuo išorinių veiksnių; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas); nuostatos (nesilaiko jam keliamų reikalavimų; ne visuomet sugebėjo suvaržyti savo elgesį, atsižvelgdamas į įstatymus), kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinami sprendžiant, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. Ž. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu A. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 95-13.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 95-13 taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė