Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-126-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2-126-1120/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-126-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00383-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo procesinis dokumentas laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. e2-2911-910/2019 pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė:

1.1. Pripažinti, kad saugojimui Lietuvos ypatingajame archyve B. M. Byl. Nr. 20899/5, lap. 28 – 29, akte 1955 m. sausio 21 d. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A. iškraipė ir suklastojo informaciją apie J. M. baudžiamąją / represinę sankciją ir mirties vietą.

1.2. Pripažinti pirmenybę tiesioginių bylų / dokumentų apie J. M. represines sankcijas, pareiškėjo pristatomas teismui, apie jo senelio Lietuvos piliečio, Kauno tarybos nario ir pirklio J. M. ryšium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis tiesiogiai susijusio ryšium su J. M. prarastu turtu. Tai yra: J. M. 2011 m. gegužės 14 d. mirties liudijimas Nr. 763186; J. M. tiesioginiai dokumentai iš Byl. Nr. 130442; 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išduotas pažymėjimas Nr. 12-24-1547; išreikalauti iš Vyriausybės paslėptą buvusią 1941 m. LTSR VSLK J. M. baudžiamąją bylą be teismo nuosprendžio.

1.3. Nustatyti pirmenybę tiesioginių buvusių bylų / dokumentų Byl. Nr. 1120, Nac. Byl. Nr. 242 ir Nr. 857 apie J. M. prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis.

1.4. Išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės visus buvusius dokumentus apie J. M. prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis.

1.5. Dėl Vyriausybės klaidų atnaujinti terminą apie J. M. represijas ir informaciją apie turto valdytoją ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atitinkamus viešojo administravimo subjektus iš naujo nagrinėti ir atstatyti visas pilietines teises Lietuvos piliečiui, Kauno tarybos nariui ir pirkliui J. M. dėl prarasto turto ryšium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis ir per įmanomai trumpą laiką gražinti ir perduoti tą turtą pareiškėjui nuosavybėn.

1.6. Nustatyti, kad pareiškėjo teisė į informaciją apie jo senelio Lietuvos piliečio, Kauno tarybos nario ir pirklio J. M. prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės klaidų yra pažeista.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą išsprendęs procesinio dokumento priėmimo klausimą, netaikęs trūkumų šalinimo instituto.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 14 kalendorinių dienų nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti joje nurodytus trūkumus – pateikti pareiškimą ar ieškinį, atitinkantį nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus įstatymo procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus, be kita ko, tiksliai ir aiškiai suformuluojant pareiškimo (ieškinio) pagrindą ir dalyką.

Šalies argumentai

4. Vykdydamas 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartį, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė:

4.1. Pripažinti, kad saugojimui Lietuvos ypatingajame archyve B. M. Byl. Nr. 20899/5. lap. 28 – 29, aktas 1955 m. sausio 21 d. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A. iškraipė ir suklastojo tiesioginę informaciją ir šmeižė ir dezinformavo apie J. M. baudžiamąją / represinę sankciją, mirties vietą, de fakto suklastojo J. M. tapatybę.

4.2. Dėl nepasikartojimo užtikrinimo, teismų apie tai pranešti Rusijos Vidaus reikalų ministerijos departamentui Tomsko sr. IC, kuris kaip ir Lietuvos Vidaus reikalų ministerija platino dezinformaciją apie J. M. baudžiamąją / represinę sankciją, mirties vietą.

4.3. Dėl nepasikartojimo užtikrinimo, apie tai pranešti Lietuvos ypatingajam archyvui, Vidaus reikalų ministerijai ir Generalinei prokuratūrai.

4.4. Dėl nepasikartojimo užtikrinimo, pripažinti pirmenybę tiesioginių 1941 m. dokumentų, per teismą gauti dokumentus iš Rusijos Vidaus reikalų ministerijos departamento Archangelsko sr. IC, iš Bylos Nr. 130442, apie J. M. represines sankcijas Lietuvos TSR. Laisvės atėmimą J. M. ir jo šeimai paskyrusią instituciją, J. M. likimą, buvimo vietą, mirties faktą Rusijoje, 1941 m. spalio 14 d. laisves atėmimo vietoje – Oneglage.

4.5. Išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1941 m. J. M., B. M., J. M. ir G. M. bylas. Keturios Lietuvoje iškeltos M. baudžiamosios bylos, pagal str. socialiniai pavojingi elementai.

4.6. Dėl J. M. reabilitacijos, pareiškėjo teisė į restituciją, satisfakciją, reikalavimų įvykdymą, įskaitant orumo ir reputacijos atkūrimą (visi reikalavimai pagal įsigaliojusias Lietuvoje Konvencijas), prašo teismo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės visą nepagrįstai slepiamą informaciją apie J. M. prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis.

4.7. Nustatyti, kad pareiškėjo teisė į informaciją apie jo priverstinai dingusio senelio Lietuvos piliečio, Kauno tarybos nario ir pirklio J. M. prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. politinėmis represijomis dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės klaidų yra pažeista. Teismui nustatyti žalos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi teismo nustatytus ieškinio trūkumus pašalino tik iš dalies, 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė ieškovui papildomą 10 kalendorinių dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, įpareigodamas tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą, nurodyti atsakovą (atsakovus), kuriam (kuriems) reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą, nurodyti, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo (atsakovų) atlikti neteisėti veiksmai, kuriais pažeistos pareiškėjo teisės, bei kaip pasireiškė pareiškėjo patirta žala, nurodyti prašomos atlyginti žalos pobūdį ir dydį.

Šalies argumentai

6. Vykdydamas 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartį, pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. pateikė teismui procesinį dokumentą (pavadintą pareiškimu), kuriuo prašė:

6.1. Pripažinti, kad saugojimui Lietuvos ypatingajame archyve B. M. Byl. Nr. 20899/5, lap. 28 – 29, Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A., visiškai slaptai akte 1955 m. sausio 21 d. iškreipė informaciją (istorinė tiesa) apie J. M. (Lietuvos pasas Nr. 258761) bausmę, laisvės netekusio J. M. buvimo vietą, mirties vietą, tapatybę, per tiesioginės informacijos iškraipymą 1941 m. birželio 12 d. Lietuvos TSR VSLK operatyvinio štabo nutarimu (iškeldinimui B., J. ir H. M., apie iškeldinimą 3-jų o ne 4-ių žmonių).

6.2. Dėl nepasikartojimo užtikrinimo, teismui apie savo sprendimą pranešti Rusijos Vidaus reikalų ministerijos departamentui Tomsko sr. IC, Vyriausybei, Lietuvos ypatingajam archyvui, Vidaus reikalų ministerijai, Generalinei prokuratūrai, Valstybės saugumo departamentui.

6.3. Teismų išreikalauti iš Vyriausybės suteikti tiesioginę informaciją apie J. M. laisvės atėmimą, laisvės netekusio J. M. (Lietuvos pasas Nr. 258761) buvimo vietos, mirties vietos ir prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis, nors ir buvo laikomasi teismų pareiškėjui tokios informacijos suteikimo reikalavimų.

6.4. Nustatyti, kad pareiškėjo teisė į informaciją dėl Vyriausybės kaltės yra pažeista. Klaidingos informacijos suteikimas, buvo nepagrįstas motyvas Vyriausybei atsisakymui pareiškėjui suteikti tiesioginę informaciją apie jo senelio Lietuvos piliečio, Kauno tarybos nario ir pirklio J. M. laisvės atėmimą, laisvės netekusio J. M. buvimo vietos ir mirties vietos ir J. M. prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis.

6.5. Nustatyti nuostolius dėl negautų pajamų ir palūkanų nuo naudojamo J. M. (Lietuvos pasas Nr. 258761) prarasto turto ryšium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Išreikalauti žalą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir pervesti ją į pareiškėjo sąskaitą.

6.6. Išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės moralinę ir dvasinę neturtinę žalą 10 000 000 Eur dėl valdžios institucijų dezinformacijos ir klaidingos informacijos suteikimo, ir pervesti į pareiškėjo sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas konstatavo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismo nustatyti pareiškimo trūkumai pašalinti tik iš dalies: pareiškėjas nurodė nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo; nurodė informaciją, kad byla bus vedama ne per advokatą; nurodė nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių; nurodė prašomos priteisti žalos pobūdį ir dydį (ieškiniu prašoma priteisti 50 000 000 Eur turtinę žalą, susijusią su pareiškėjo senelio J. M. prarastu turtu, 30 000 000 Eur negautų pajamų (palūkanų), susijusių su prarasto turto naudojimu, ir 10 000 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl valstybės institucijų klaidingos informacijos suteikimo).

4. Likusių ieškinio trūkumų ieškovas nepašalino – patikslintame pareiškime, kaip ir pradiniuose pareiškimuose, dėstomos aplinkybės (ieškinio pagrindas) ir reiškiami reikalavimai (ieškinio dalykas) suformuluoti itin neaiškiai.

5. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismas išaiškino pareiškėjui, kad ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose šalys yra ieškovas ir atsakovas, bei įpareigojo patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis. Nors pareiškėjas šio ieškinio trūkumo nepašalino, atsakovo (atsakovų) nenurodė, iš ieškinio turinio spręsta, kad ieškinys reiškiamas atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pirmuoju ieškinio reikalavimu prašoma pripažinti, kad Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A. 1955 m. sausio 21 d. akte iškreipė informaciją apie pareiškėjo senelio J. M. bausmę, buvimo ir mirties vietą ir tapatybę, tačiau nepaaiškinama, kodėl už šių asmenų atliktus veiksmus atsakomybė taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Aptakiai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, administraciniai subjektai, specialiosios tarnybos ir kitos institucijos gabeno, siuntė, naudojo, realizavo ir manipuliavo klaidinga informacija apie laisvės netekusio pareiškėjo senelio J. M. buvimo vietą, tapatybę, mirties vietą ir jo prarastą turtą ryšium su socialinėmis ir politinėmis represijomis, taip pat išgrobstė pareiškėjo senelio J. M. didesnės nei 50 000 000 Eur vertės turtą, tačiau nedetalizuojama, kaip konkrečiai pasireiškė atskirų ieškinyje minimų institucijų neteisėti veiksmai, su kurių atlikimu pareiškėjas sieja žalos atsiradimą, taip pat kaip pasireiškė būtent ieškovui padaryta žala.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo teikti procesiniai dokumentai parengti itin netaisyklinga lietuvių kalba, su daug gramatikos klaidų, o dėstomos aplinkybės ir reiškiami reikalavimai suformuluoti nerišliai ir neaiškiai, teismas šioje byloje ne kartą siūlė pareiškėjui pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, kartu išaiškindamas teisę gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjas nurodytomis teisėmis nepasinaudojo. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašo teismo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės paslėptą tiesioginę (istorinę tiesą) informaciją apie J. M. laisvės atėmimą, laisvės netekusio J. M. buvimo vietos, mirties vietos ir prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. J. M., nužudyto Rusijoje, turtas Lietuvoje teisėtai priklauso tik pareiškėjui, kurį naudoja nusikaltėliai. Bet kol kas apie J. M. Lietuvoje užslaptinta tiesioginė 1940 – 1941 m. informacija.

12.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti bylą nustatyti pareiškėjo nurodomus faktus. Teismas atsisako teisėto J. M. palikuonio ir paveldėtojo pažeistų teisių apsaugos ir teisinių garantijų užtikrinimo.

12.3. Valstybės valdžia Lietuvoje atsisako pripažinti laisvės atėmimą, slepia / klastoja J. M. likimą, buvimo vietą ir dėl to J. M. nebeginamas įstatymų. Pagal J. M. palikimo teisę pareiškėjas Lietuvoje 29 metus gyveno nebeginamas įstatymų.

12.4. Teismas nepagrįstai formuluoja, kad pareiškėjas nedetalizuoja, kaip konkrečiai pasireiškė atskirų ieškinyje minimų institucijų neteisėti veiksmai, su kurių atlikimu ieškovas sieja žalos atsiradimą, taip pat kaip pasireiškė būtent ieškovui padaryta žala. Informaciją apie genocidą J. M. represinius ir turtinius dokumentus priklausančius Lietuvai kaip nuosavybės turtas, Vyriausybiniai Lietuvos TSR KGB ir VRM archyvai jau sunaikino. Pareiškėjui tai nežinoma ir tai nebuvo nustatyta.

12.5. Prašo teismo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos ministerijos archyvų, suteikti slepiamą visą tiesioginę informaciją apie 1941 m. birželio 15 d. J. M. laisvės atėmimą, bausmę, buvimo ir mirties vietą, tapatybę. Taip pat apie pirklio J. M. prarastą turtą, ryšium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis. Teismui abejotinai neaišku kodėl pareiškėjas atsakomybę taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybei (VRM, Prokuratūra, VSD, LGGRTC), kuri 29 metus žino kad 1955 m. akte iškreipta informacija, kuri žino apie 1941 m. tiesioginių KGB dokumentų slėpimą, piktybiškai laikė, siuntė, naudojo ir realizavo suklastotą / iškreiptą informaciją iš 1955 m. akto apie nukentėjusio J. M. buvimo ir mirties vietą.

12.6. Teismas šališkai ir priklausomai konstatuoja, kad ieškovas teismo nustatytu terminu teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Tai yra bylos vilkinimas. Atsakovas yra Lietuvos Valstybės valdžia. Teisė pasinaudoti teisminės gynybos priemone negali būti atimta ar ribojama jokiomis aplinkybėmis.

12.7. Teisėjos problema, kad teismui neaišku kodėl per 29 metus Lietuvos Valstybės valdžia, jos spec. tarnybos tai dar nepadarė. Pareiškėjas nežino kaip galima paaiškinti teismui, kadangi teismas nenori, negali ar / ir nesugeba suprasti kas yra genocidas, tapatybė, vaikų nuo tėvų atskyrimas ir šių faktų klastojimas, šmeižtas ir dezinformacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo procesinis dokumentas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo

9. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės paslėptą informaciją apie J. M. laisvės atėmimą, laisvės netekusio J. M. buvimo vietos, mirties vietos ir prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis. Nurodo, kad piktavališkai LYA / VRM / Prokuratūra ir Rusijos VRM departamentas Tomsko sr. IC turi, naudoja dezinformacinius dokumentus, 1955 m. Lietuvos TSR VRM aktą, piktybiškai ignoruoja, kad tiesioginiai Lietuvos TSR VSLK aktai yra tik 1941 m. Ignoruoja faktą, kad 1955 m. Lietuvos TSR VRM akte iškreipta J. M. tapatybė su atitinkamomis pasekmėmis dėl pažeistos pareiškėjo teisės į restituciją, reabilitaciją, reikalavimų įvykdymą, įskaitant orumo ir reputacijos atkūrimą (satisfakciją), nepasikartojimo užtikrinimą. Pareiškėjas negali pateikti teismui archyvinių dokumentų, slepiamų Lietuvos archyvuose apie J. M. prarastą turtą dėl 1940 – 1941 m. politinių represijų, kadangi Vyriausybė, Kultūros ministerija slepia archyvinę informaciją nuo pareiškėjo. Vyriausybė, Lietuvos archyvai nepateikia J. M. Nac. byl. Nr. 242, Nr. 857, Kauno prekybos ir Amatų Rūmų Byl. Nr. 1120 ir 1940 m. Lietuvos Banko informacijos apie indėlininkus-akcininkus.

10. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis mano, kad paslėptą tiesioginę (istorinę tiesą) informaciją apie J. M. laisvės atėmimą, laisvės netekusio J. M. buvimo vietos, mirties vietos ir prarastą turtą ryšium su 1940 – 1941 m. socialinėmis ir politinėmis represijomis turi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat nėra aišku, kokius konkrečiai rašytinius įrodymus pareiškėjas prašo išreikalauti, be to, pareiškėjas nenurodė, kokias aplinkybes prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymais gali įrodyti ir kaip šių aplinkybių įrodymas gali turėti įtakos nagrinėjant pareiškimą. Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog pareiškėjas turi prašyti išreikalauti rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismo, kadangi, kaip matyti iš prašomų išreikalauti įrodymų pobūdžio, jie susiję su ieškinio dalyku - pareiškėjo senelio laisvės atėmimu, buvimo vieta, mirties vieta ir prarastu turtu, o ne pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismui galimas tik išimtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis). Dėl nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.

Dėl atskirojo skundo

12. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo procesinį dokumentą, teigia, kad teismas pažeidė jo teises, nustatydamas jo procesinio dokumento trūkumus, kurių pareiškėjas pašalinti negali, kadangi dalis dokumentų nuo jo slepiami, atsakingos institucijos jų nepateikia. Mano, kad procesiniame dokumente aiškiai suformulavo savo reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai jo procesinį dokumentą laikė nepaduotu. Nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo procesinį dokumentą, nustatęs, kad nepašalinti procesiniams dokumentams CPK keliami reikalavimai.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti CPK.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

15. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

16. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo patikslintą procesinį dokumentą, kurį pareiškėjas teismui pateikė trečią kartą, teismui anksčiau nustačius procesinio dokumento trūkumus ir įpareigojus juos pašalinti, nustatė, kad pareiškėjas pašalino ne visus procesinio dokumento trūkumus – patikslintame pareiškime, kaip ir pradiniuose pareiškimuose, dėstomos aplinkybės ( faktinis ieškinio pagrindas) ir reiškiami reikalavimai (ieškinio dalykas) suformuluoti neaiškiai, todėl teismas negali tinkamai suformuluoti teisminio nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs patikslinto pareiškėjo procesinio dokumentų turinį, su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

17. Pareiškėjo pateiktame procesiniame dokumente prašoma pripažinti, kad Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas A. G. ir kapitonas A. 1955 m. sausio 21 d. akte iškreipė informaciją apie ieškovo senelio J. M. bausmę, buvimo ir mirties vietą ir tapatybę, tačiau pareiškėjas nenurodė kodėl už minėtų asmenų atliktus veiksmus atsakomybė taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybei, pareiškėjas neįrodinėja atsakomybės sąlygų, nenurodo kaip pasireiškė neteisėti veiksmai, tik nurodoma, kad nuo jo slepiami archyviniai duomenys, todėl pareiškėjas jų pateikti negali ir negali pagrįsti savo reikalavimų.

18. Pareiškėjas procesiniame dokumente taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, administraciniai subjektai, specialiosios tarnybos ir kitos institucijos gabeno, siuntė, naudojo, realizavo ir manipuliavo klaidinga informacija apie laisvės netekusio ieškovo senelio J. M. buvimo vietą, tapatybę, mirties vietą ir jo prarastą turtą ryšium su socialinėmis ir politinėmis represijomis, taip pat išgrobstė ieškovo senelio J. M. didesnės nei 50 000 000 Eur vertės turtą, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto procesinio dokumento turinio, pareiškėjas nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė ieškinyje minimų institucijų neteisėti veiksmai, su kurių atlikimu ieškovas sieja žalos atsiradimą, nenurodė kaip pasireiškė ieškovui padaryta žala, kaip pareiškėjas ją apskaičiuoja, nepateikta tai pareiškėjo nurodomą žalą galinčių patvirtinti įrodymų, taip pat nenurodoma kokie ir kur esantys rašytiniai įrodymai galėtų šias aplinkybes patvirtinti.

19. Kaip matyti iš pareiškėjo procesinio dokumento turinio, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo ne kartą nustatytus pareiškimo trūkumus pašalino tik iš dalies. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-36-1). Iš pateikto procesinio dokumento turinio tebėra neaišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui reiškiamas reikalavimas, todėl pagal pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą, kurį ne kartą teismas reikalavo patikslinti, tinkamas civilinis procesas nėra įmanomas.

20. Pareiškėjui dar kartą išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę, pašalinęs procesinio dokumento trūkumus, pakartotinai pateikti teismui procesinį dokumentą, taip pat pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo pareiškėjo teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (adresas: Odminių g. 3, Vilnius, tel. 8 700 00 211) dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmę pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė