Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., g. (duomenys neskelbtini) Plungės r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-03-28 apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupe su A. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nutrauktas, turėdamas tikslą pažeisti viešąją tvarką, viešoje vietoje - Aleksandravo k. Plungės r. esančios degalinės teritorijoje - demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais kumščiu automobilio „Rover 416“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. V., vairuotojo pusės priekinių durelių lango stiklo, kurio vertė 80 litų, bei atsineštu pagaliu priekinio stiklo, kurio vertė 320 litų, išdaužimu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką bei nukentėjusiajam M. V. padarė 400 litų turtinę žalą.

Apklaustas teismo, kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-03-28 apie 23 val. su draugais buvo diskotekoje. Atvažiavęs pažįstamas D. M. pasakė, kad degalinėje prie jo kažkas kabinėjosi. Tada jie dviem automobiliais (vieną vairavo D. M., kitą – pastarojo draugas, kurio jis nepažįsta) kartu su A. K. ir V. R. nuvažiavo į degalinę aiškintis. Degalinėje stovėjo 3 automobiliai. Jis, A. K. ir V. R. išlipo iš automobilio ir priėjo prie stovėjusių „BMW“ ir „Rover“ automobilių aiškintis su ten buvusiais jaunuoliais, tačiau šie užsirakino automobiliuose ir nelipo lauk. Tada A. K. su savimi atsineštu pagaliu išdaužė „BMW“ langus ir priekinį „Rover“ langą, kuris jau buvo įskeltas prieš jiems atvykstant. V. R. ranka išdaužė „Rover“ šoninį langą. Jis pats langų nedaužė ir jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, po to D. M. juos parvežė atgal į diskoteką. Kitą dieną jie su A. K. išvyko į užsienį, o grįžus D. M. pasakė davęs parodymus, kad jie daužė langus. Kadangi D. M., duodamas parodymus, nebuvo paminėjęs V. R., jis nusprendė už jį prisiimti kaltę, ir ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad daužė automobilių langus kartu su A. K.. Kartu su A. K. ir V. R. susidėję pinigus, atlygino M. V. žalą už sudaužytą šoninį langą. Už priekinį langą nemokėjo, kadangi jis buvo įskilęs dar prieš įvykį.

Apklaustas teismo, nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2008-03-28 apie 23 val. jam sėdint savo automobilyje „Rover 416“, v/n (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios Aleksandravo k. Plungės r. teritorijoje, ir kalbantis su draugu G. S., kuris buvo atvažiavęs automobiliu „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) į degalinės teritoriją įvažiavo keli automobiliai ir sustojo taip, kad jie negalėtų išvažiuoti. Iš automobilių iššoko grupė jaunuolių, kurie išdaužė jo ir G. S. automobilių langus, ir pasišalino. Kažkuris iš jaunuolių turėjo pagalį. Jis asmeniškai neatpažino nei vieno iš užpuolikų ir neįsidėmėjo, ką kiekvienas iš jų konkrečiai darė, nes buvo labai išsigandęs. Po įvykio draugai pasakė, kad užpuolikai buvo iš Narvaišių kaimo, kurio jaunimas nuolat konfliktuoja su Aleksandravo kaimo jaunimu, ir kad tarp užpuolikų buvo A. K. ir D. K., todėl atvykusiems policininkams jis ir nurodė šias užpuolikų pavardes. Vėliau pažįstamas D. J. jam pasakė iš savo sesers sužinojęs, kad D. K. langų nedaužė ir apsiėmė kažkieno kito kaltę. Patvirtina, kad priekinis automobilio stiklas buvo įskilęs jau prieš įvykį. Nematė, kad kas nors būtų trenkęs į šį stiklą, tuo labiau pagaliu, tačiau po įvykio stiklas buvo įskilęs labiau. Konflikto metu buvo išdaužtas tik šoninis stiklas, tačiau kas ir kokiu būdu tai padarė, jis nepastebėjo. Norėdamas pasipelnyti ir A. K. bei D. K. sąskaita pasikeisti ir priekinį stiklą, jis pats alkūne dar labiau jį įskėlė, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu melagingai nurodė, kad stiklą pagaliu išdaužė D. K.. Tačiau D. K. tyrimo metu pastebėjo jo apgaulę ir jam sumokėjo tik 100 litų už išdaužtą šoninį stiklą.

Liudytojas D. J. parodė iš sesers, bendraujančios su Narvaišių km. jaunimu sužinojęs, kad D. K. prisiėmė kito asmens kaltę dėl M. V. automobilio langų išdaužymo.

Liudytojas E. N. parodė, kad įvykio metu taip pat buvo degalinėje, matė, kaip keliais automobiliais atvykę Narvaišių kaimo jaunuoliai išdaužė M. V. ir G. S. automobilių langus. Kažkas iš užpuolikų turėjo pagalį. Nei vieno užpuoliko jis nepažino ir neįsidėmėjo, ką konkrečiai kiekvienas iš jų darė.

Liudytoja D. N. parodė mačiusi užpuolimo pradžią, ir apibūdino ją analogiškai, kaip ir liudytojas E. N.. Liudytoja parodė pažįstanti kaltinamąjį, tačiau degalinėje konflikto metu jo nemačiusi. Pastebėjo, kad vienas iš užpuolikų turėjo beisbolo lazdą, tačiau gali kategoriškai patvirtinti, kad vaikinas su lazda tikrai nebuvo D. K.. Po įvykio M. V. klausė jos D. K. ir A. K. pavardžių, kadangi jis žinojo tik šių vaikinų pravardes, pavardes ji jam pasakė.

Liudytojas V. R. dėl įvykio aplinkybių davė parodymus, analogiškus kaltinamojo D. K. parodymams.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vieta, kur buvo apgadinti automobiliai „BMW 325“ ir „Rover 416“, yra Plungės r. Aleksandravo k. esančios degalinės teritorijoje, protokole užfiksuoti abiejų automobilių sugadinimai (b. l. 9-13).

Motyvuojamoji dalis

Aukščiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. K. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. A. ir liudytojo D. N. parodymais apie įvykio aplinkybes, kurie buvo nuoseklūs ir tarpusavyje visiškai sutapo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tuo tarpu kaltinamojo ir jo pažįstamo liudytojo V. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo prieštaringi. Savo pirminiame paaiškinime policijai 2008-08-26 D. K. nurodė, kad iš automobilio buvo išlipę abu su V. R., pripažino, kad jis smogė J. A. kumščiu į veidą, nuo ko pastarasis nugriuvo. Kaip minėta, analogiškus parodymus 2008-07-08 ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas V. R.. Tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje apklaustas įtariamuoju, D. K. parodė, kad jis buvo išlipęs iš automobilio vienas, ir nukentėjusiajam nesudavė, tokios pozicijos jis laikėsi iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir teisme, teisiamojo posėdžio pradžioje pareikšdamas, jog neprisipažįsta kaltu dėl J. A. sužalojimo. Vienok įrodymų tyrimo teisme pabaigoje kaltinamasis savo poziciją pakeitė ir parodė, kad vienas išlipęs iš automobilio, sudavė J. A. į veidą. Liudytojas V. R. tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje taip pat pakeitė parodymus teigdamas, kad išlipęs iš automobilio nebuvo, išlipęs pasišnekėti su jam nepažįstamais vaikinais buvo tik D. K., kuris niekam smūgių nesudavė, teisme V. R. savo parodymus dar šiek tiek pakeitė nurodydamas, kad D. K. išlipo iš automobilio pasakęs, jog eina pasikalbėti su pažįstamais. Aptartos kaltinamojo D. K. bei liudytojo V. R. parodymų variacijos leidžia pagrįstai manyti, kad jų parodymai buvo keičiami ir tarpusavyje derinami, siekiant suklaidinti ikiteisminio tyrimo paeigūnus ir teismą bei padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, tuo tikslu melagingai nurodant įvykio aplinkybes. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, prieš aptartą įvykį vykusio ikiteisminio tyrimo metu dėl 2008-03-28 incidento degalinėje kaltinamasis D. K. melagingai prisiėmė kaltę dėl nukentėjusiojo M. V. automobilio stiklų išdaužymo, tuo padėdamas V. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl logiškai paaiškinama, kad jausdamasis skolingas, V. R. panašaus pobūdžio „paslaugą“ galėjo padaryti ir D. K. ikiteisminio tyrimo dėl J. A. sužalojimo metu. Pakeitęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, V. R. šios pozicijos laikėsi ir teisme, kadangi buvo apklaustas prieš kaltinamojo D. K. apklausą ir apklausos metu dar nežinojo, jog pastarasis, prispirtas įrodymų, teisme pripažins sumušęs J. A., tuo pačiu paneigdamas V. R. ikiteisminio tyrimo metu pakeistus ir teisme duotus parodymus, bei iš esmės patvirtindamas pirminius jo parodymus. Paminėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nuosekliai patvirtino iki incidento nebuvę pažįstami, kas paneigia V. R. teisme duotus parodymus, neva D. K. išlipo iš automobilio pasikalbėti su pažįstamais. Todėl teismas laiko su tam tikromis išlygomis iš esmės teisingais liudytojo V. R. 2008-07-08 ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus, o vėlesnius jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus atmeta kaip aiškiai neatitinkančius tikrovės.

Nors kaltinamasis teigia, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, išplūsdamas jį necenzūriniais žodžiais, šis jo aiškinimas visiškai paneigtas nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojo D. N. parodymais, kuriais, kaip jau minėta, netikėti teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad pirminiuose parodymuose, kuriais teismas remiasi tikrindamas byloje surinktus įrodymus, tuo labiau vėlesniuose parodymuose liudytojas V. R. taip pat nieko nemini apie tai, jog nukentėjusysis būtų išplūdęs ir įžeidinėjęs D. K. necenzūriniais žodžiais. Todėl kaltinamojo parodymus apie konflikto pradžią teismas vertina kaip siekimą palengvinti savo padėtį ir atmeta kaip neatitinkančius tikrovės. Nukentėjusiojo, liudytojo D. N. parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojo V. R. pirminiai parodymai taip pat nustatyta, kad kaltinamasis smogė J. A. į skruostą kumščiu, o ne delnu, kaip bandė aiškinti teisme kaltinamasis. Tai, jog smūgio vietoje (skruoste) nukentėjusiajam nebuvo užfiksuota sužalojimų, šios aplinkybės taip pat nepaneigia – akivaizdu, jog suduodant netgi pakankamai stiprų smūgį kumščiu į skruostą, išoriniai kūno sužalojimai nebūtinai turi būti padaromi, jų tikimybė žymiai mažesnė, negu, suduodant tokio pat stiprumo smūgį į jautresnes veido vietas, pvz., lūpas ar nosį. Kaip neatitinkantis tikrovės atmetamas ir kaltinamojo aiškinimas, neva jis nepastebėjo, kad po jo suduoto smūgio J. A. būtų nugriuvęs. Nukentėjusiojo, liudytojo D. N. parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojo V. R. pirminiai parodymai nustatyta, kad J. A. iš karto nugriuvo būtent nuo kaltinamojo suduoto smūgio, smūgio sudavimas ir J. A. nuvirtimas buvo gerai matomas visiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, tame tarpe ir kaltinamajam.

Tuo būdu byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis D. K. be jokios pamatuotos dingsties smogė kumščiu į veidą pro šalį einančiam J. A., nuo ko pastarasis griuvo ant grindinio, susitrenkė galvą ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

BK 135 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, kaltinamojo veiksmai (smūgis kumščiu nukentėjusiajam į veidą) buvo būtinoji padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga. Tačiau sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik būtinasis priežastinis ryšis suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Kaip rodo gyvenimiškas patyrimas, paprastai smūgis kumščiu į veidą suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Kaltinamasis smogė kumščiu nukentėjusiajam į veidą sąmoningai. Kaip nustatyta nukentėjusiojo, liudytojo D. N. parodymais, smūgis buvo stiprus, būtent šio smūgio pasekoje J. A. griuvo. Kaltinamasis taipogi nurodo pastebėjęs, kad nukentėjusysis dėl girtumo svirduliavo, taigi jam buvo akivaizdu, jog pargriauti tokios būklės žmogų pakanka žymiai silpnesnio smūgio, negu kad reiktų suduoti neapsvaigusiam žmogui. Kaip jau minėta, normalios psichikos žmogus, suduodamas smūgius kumščiu, paprastai suvokia savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam kumščiu į veidą, kaltinamasis suvokė, jog tokia veika stato į pavojų jo sveikatą. Tai suvokdamas, jis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet koks, tame tarpe ir sunkus sveikatos sutrikdymas, yra dėsningas smūgio kumščiu į veidą padarinys, todėl kaltinamajam šis padarinys turi būti inkriminuotas, kaip padarytas esant tyčinei kaltės formai, tiesioginei tyčiai. Kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, nes byloje esančiais įrodymais negalima detalizuoti, kokį sveikatos sutrikdymą jis norėjo padaryti. Aplinkybė, jog sužalojimai J. A. buvo padaryti ne pačiu kaltinamojo suduotu smūgiu, o nuo patirto smūgio griūnant, trenkiantis galva į grindinį ir tokiu būdu patiriant traumą, esminės įtakos kaltinamojo veiksmų vertinimui ir jų kvalifikacijai neturi, kadangi nukentėjusiojo griuvimas nuo smūgio su visomis galimomis to pasekmėmis taip pat yra dėsningas smūgio kumščiu į veidą padarinys – akivaizdu, jog kaltininkas neabejotinai suvokė ir numatė, kad sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam jis gali padaryti ne tik betarpiškai pačiu smūgiu į veidą, tačiau ir smūgiu pargriaudamas nukentėjusįjį ant grindinio. Būtent nuteistojo suduotas smūgis kumščiu į veidą lėmė tai, kad nukentėjusysis pavojingai atsitrenkė galva į grindinį, o šis atsitrenkimas sukėlė sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus. Šis priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – objektyviai nulemtas, todėl vien tai, kad nuo smūgio kumščiu į veidą nekilo kūno sužalojimų, nereiškia, kad kaltininko veika sukeltos kitos, sunkesnės, pasekmės nebuvo D. K. veikos rezultatas, juo labiau, kad jokių pašalinių jėgų įsikišimo tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių byloje nenustatyta.

Nukentėjusiojo J. A., liudytojo D. N. parodymai, kuriuos patvirtina ir liudytojo V. R. pirminiai parodymai patikimai nustatyta, jog kaltinamojo smurtavimas prieš J. A. buvo nulemtas akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – fizinis smurtas prieš iki tol nepažįstamą žmogų buvo panaudotas be jokios dingsties, viešoje vietoje, įvykį stebint pašaliniams asmenims, tokiais veiksmais demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veiksmai pagal jų pasekmes vertintini kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, ir kvalifikuojami pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. (2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X-1527 redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu).

D. K. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. tuo, jog viešoje vietoje smogdamas J. A. ir jį sužalodamas, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką.

Kaip jau minėta, pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos – D. K. inkriminuotas tinkamai ir jis nuteisiamas pagal šį įstatymą. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju D. K. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo J. A. asmenį. Nors paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, kaltininkas nepadarė. Jo nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas. Remiantis išdėstytu, dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. D. K. išteisinamas BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu (analogiškai šis klausimas yra išspręstas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009).

Kaltinamojo D. K. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam J. A. ir Valstybinei ligonių kasai. Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė sumušęs ir sužalojęs J. A., savo kaltę iš dalies pripažino tik teisminio nagrinėjimo pabaigoje, prispirtas neginčijamų įrodymų, kuomet nukentėjusysis J. A. ir liudytojas D. N. kategoriškai įvardijo jį kaip J. A. sužalojusį asmenį. Vienok ir dalinai pripažinęs kaltę, D. K. toliau neigė dalį teismo pripažįstamų įrodytomis esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių – teigė, jog viešąją tvarką pažeidė ir konfliktą sukėlė neva pats jį išplūdęs nukentėjusysis, neigė sudavęs nukentėjusiajam kumščiu bei jį pargriovęs ir tvirtino sudavęs tik nestiprų smūgį delnu bei nematęs, kad nukentėjusysis nuo jo smūgio nugriūtų. Todėl pripažinti dalinį kaltinamojo kaltės pripažinimą BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nemato pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. K. padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) įžūlų smurtinį nusikaltimą, be jokio pamatuoto preteksto brutualiai smurtaudamas prieš nepažįstamą pašalinį žmogų, sunkiai sutrikdydamas kito žmogaus sveikatą ir sukeldamas realią grėsmę jo gyvybei. Todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, yra pakankamai jauno amžiaus, dirba savo tėvų ūkyje, iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, baustas administracine tvarka už nepiktybinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. A. patvirtino, kad jis atleido kaltinamajam, kuris jo atsiprašė ir atlygino padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas laiko galimu skirti D. K. mažesnę už sankcijos vidurkį, artimesnę minimaliam sankcijos dydžiui laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo J. A. 1536 litų 10 ct. dydžio gydymo išlaidas (1 t., b. l. 63-69). Kadangi iki nuosprendžio priėmimo šią žalą kaltinamasis atlygino geruoju, vadovaujantis BPK 107 str., procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p. (2008 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. X-1527 redakcija), ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-07-31. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį D. K. teisiamojo posėdžio salėje.

D. K. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. pažeidus viešąją tvarką 2008-03-28 išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). D. K. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. pažeidus viešąją tvarką 2008-06-14 išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Procesą dėl Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.