Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo neginčija ir neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjos prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

1. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė S. K. (dokumentas zip. priedų sąraše), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Po jos mirties liko turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis viralinės, 1/2 dalis tvarto, 1/2 dalis daržinės, 1/2 dalis malkinės ir 1/2 dalis kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše) bei 125 Lt valstybės vienkartinė išmoka už 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Anykščių rajono Kavarsko seniūno patvirtintu 1997 m. balandžio 28 d. testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), S. K. jai priklausančius 1/2 dalį gyvenamojo namo su ½ dalimi kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 3 ha išpirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), piniginį indėlį su procentais, laikomus Anykščių taupomajame banke ir Kavarsko taupomajame banke bei visą kitą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko savo vaikaitei pareiškėjai L. M. (dokumentas zip. priedų sąraše). Nei pareiškėja, nei jos sesuo suinteresuotas asmuo D. K. per įstatymo nustatytą laiką į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nesikreipė. S. K. po sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše), gyveno viena. Tame pačiame name gyveno jos sūnus, o pareiškėjos tėtis S. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Kitas senelės sūnus V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Po tėčio ir dėdės mirties senele visada rūpinosi pareiškėja. Padėjo tvarkytis namuose, ūkyje, susirus slaugė ir prižiūrėjo. Po senelės mirties pareiškėja ir toliau rūpinasi jos turtu – tinkamoje būklėje palaiko gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, prižiūri namų valdos žemės sklypą, asmeninio ūkio žemę. Naudojosi ir tebesinaudoja senelei priklausiusias asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, prižiūri senelės kapą, moka mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėja palikimą po senelės mirties priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

2. Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše), po jos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė. L. M. po senelės mirties perėmė jo asmeninius daiktus, rūpinasi ir prižiūri nekilnojamąjį turtą, t. y. aktyviais veiksmais faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininke.

4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka.

5. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo senelės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.