- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-1873-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17692-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo M. V. nepilnamečio sūnaus Ą. V. išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės ir 36 000 Lt išlaikymo skolą, taip pat paskirti ieškovę jos nepilnamečio sūnaus Ą. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti ieškovei iš atsakovo M. V. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog gyvenant neformalioje santuokoje su atsakovu M. V., 1997-07-08 gimė sūnus Ą. V.. Sūnaus gimimo liudijime atsakovas įrašytas tėvu. 2003 m. birželio mėn. nutrūkus santykiams su atsakovu, ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę kur gyvena iki šiol. Nurodė, jog nuo pat išvykimo iš Lietuvos atsakovas sūnui neteikia išlaikymo, o sūnų ji išlaikanti viena iš savo pajamų. Pažymėjo, jog be atsakovo sūnaus Ą. V., ji auginanti dar du mažamečius vaikus: R. D. M. (gimusį 2009-12-29) ir L. M. (gimusią 2012-10-22). Ieškovė teigė, jog jos gaunamų pajamų neužtenka sūnui išlaikyti ir užtikrinti būtinas sūnaus vystimosi sąlygas, nepakankamos jos pajamos neleidžia sūnui ugdyti fizinių įgūdžių.
Atsiliepimas
Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, taip pat tenkinti iš dalies ieškovės prašymą dėl įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimą mažinant iki 18 000 Lt. Taip pat atsakovas prašė išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstyti, mokant po 250 Lt kas mėnesį. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog 2003 m. birželio mėn. ieškovei išvykus į Jungtinę Karalystę, atsakovas su sūnumi gyveno Lietuvoje, rūpinosi sūnaus poreikiais, sveikata, interesais. 2004 m. liepos mėnesį sūnus išvyko atostogauti pas motiną (ieškovę) į Jungtinę Karalystę, tikėdamasis jog sūnus grįš į Lietuvą. Atsakovas teigė, jog vos tik sužinojo ieškovės banko sąskaitos numerį ir gyvenamosios vietos adresą, sūnaus išlaikymui pervesdavo po 500 Lt. 2009 m. kovo mėn. ištikus ekonominei krizei ir netekus darbo atsakovas kurį laiką negalėjo teikti išlaikymo sūnui. Atsakovas sutiko su pareiga išlaikyti sūnų, tačiau nesutiko su ieškovės prašoma 1000 Lt suma sūnaus išlaikymui bei prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžiu.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovas ir atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė atsižvelgti į tai, kad 15 000 Lt skola ieškovei yra grąžinta bylos nagrinėjimo metu. Likusią skolos dalį, išlaikymo įsiskolinimo dalies grąžinimą prašė išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Atsakovas sutiko mokėti išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina Jungtinėje Karalystėje, o Vilniaus mieste gyvena vaiko tėvas, kuris sutinka teikti 500 Lt išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. V. išlaikymą nepilnamečiui Ą. V. po 600 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2013-05-24 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė ieškovę D. K. nepilnamečio Ą. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo M. V. nepilnamečiui sūnui Ą. V. 3 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Prašymo dėl skolos išieškojimo atidėjimo teismas netenkino. Priteisė iš atsakovo M. V. ieškovės D. K. naudai 1792,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog ieškovė augina du mažamečius vaikus, mokesčių inspekcijos duomenimis gauna išmokas už vaikus ir jaunus žmones. Duomenų apie ieškovės turimą/neturimą nekilnojamąjį turtą nėra. Atsakovas dirba įmonėje UAB HCTC pagalbiniu darbininku, jo mėnesinis darbo užmokestis apie 2 380 Lt, gyvena kartu su motina, motinai priklausančiame trijų kambarių bute, turi sodų bendrijoje žemės sklypą, kurio vertė 617 Lt. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Teismas iš aukščiau išdėstyto konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, šalys neturi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ateityje. Šalių sūnus mokinasi Thomas Bennett Community College (Thomas Bennett bendruomenės kolegija), II metų moksleivis. Berniukas yra sveikas, specialių poreikių neturi. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sūnaus išlaikymui sutiko mokėti ne didesnę kaip 600 Lt sumą per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovo teiktą materialinį išlaikymą sūnui, nepilnamečio vaiko amžių ir poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę bei pastangas dirbti ir gauti pajamas, teikiant prioritetą nepilnamečio vaiko išlaikymui, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkino iš dalies, sumažino išlaikymo sumą iki 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas nutarė nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirti ieškovę. Ieškovė išlaikymą sūnui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio sūnaus interesais.
Teismas nustatė, kad 2003 metais šalių sūnus gyveno Lietuvoje su atsakovu, o 2004 m. liepos mėnesį sūnui išvykus į Jungtinę Karalystę, atsakovas lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui jis pervesdavo mokėjimo pavedimu. 2009 metais dėl ekonominės situacijos šalyje atsakovas netekto darbo ir negalėjo skirti sūnui materialinio išlaikymo ne dėl vengimo mokėti išlaikymą, o dėl objektyvių priežasčių – netekto darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, jog jis neteikė sūnui išlaikymo nuo 2009 metų, 2014-01-11 į ieškovės sąskaitą pervedė 15 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Teismas įvertino tai, jog atsakovas nevengia atsakomybės ir imasi veiksmų sumokėti atsiradusį išlaikymo įsiskolinimą, todėl išlaikymo įsiskolinimą priteisė po 500 Lt kas mėnesį už trejus metus (36 x 500 – 15 000 = 3000 Lt).
Teismas nagrinėdamas atsakovo prašymą išlaikymo mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, vertino, kad 3000 Lt suma nėra didelė, be to, išlaikymo įsiskolinimo institutas siejamas su turėtomis, patirtomis išlaidomis, kurios buvo panaudotos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl atsakovo prašymo išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstyti ilgesniam laikui netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo M. V. nepilnamečio sūnaus Ą. V. išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės ir 21 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vaiko išlaikymui ieškovė per mėnesį privalo skirti mažiausiai 2000 Lt ir tą sumą sudaro tik būtiniausios išlaidos maistui, apsirengimui, mokymuisi, transporto, internetui, telefonui ir kitiems asmeninimas poreikiams. Pažymėjo, kad vaikui reikia suteikti būstą, o apeliantė būsto nuomai skiria po 900 svarų, iš kurių šalių nepilnamečiui vaikui tenkanti dalis yra 180 svarų (kas sudaro 738 Lt), komunalinių paslaugų dalis atitenkanti vaikui sudaro 257,05 Lt per mėnesį. Nurodė, kad vien už būstą išeina 1000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė įrodė visas sūnaus išlaidas, reikalingas būtiniems poreikiams tenkinti ir atsakovas tokio išlaidų dydžio neginčijo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista 600 Lt suma nepagrįsta jokiais įrodymais, pagrindžiančiais vaiko poreikius, o tik pagrįsta atsakovo žodžiais, jog jis sutinka su tokiu išlaikymu. Mano, kad atsakovo pareiškimas, jog jis negali teikti didesnio išlaikymo, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, o atvirkščiai atsakovas gauna 2500 Lt per mėnesį, neturi kitų išlaikytinių, be to, turėjo galimybę sumokėti 15 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kuriuos sugebėjo sutaupyti, nors kito pajamų šaltinio nei darbo užmokestis neturi. Apeliantė nesutinka su teismo priteistu įsiskolinimu po 500 Lt už tris metus, kadangi teismas motyvavo tik tuo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo dalį įsiskolinimo – 15 000 Lt. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą bei teisingumo ir sąžiningumo principus. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad vaikui išvykus gyventi į užsienį jis sūnaus išlaikymui skirdavo kas mėnesį po 500 Lt yra nepagrįsti faktiniais duomenimis, neįrodyti. Be to, atsakovas pats pripažino, kad paskutinius tris metus iki ieškinio pareiškimo išlaikymo sūnui neteikė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovo aptirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pateiktos kainos už nepilnamečiam sūnui tenkančią gyvenamosios patalpos nuomos ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas paskaičiavimai ne visiškai atitinka tikrovę, yra spekuliatyvūs ir neracionalūs. Pažymėjo, kad apeliantės šeima yra 5 asmenų, kurių poreikiai yra skirtingi, todėl kritiškai vertintinas argumentas, kad nepilnamečio vaiko dalis tokia pat kaip ir suaugusio asmens. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, vienintelės jos pajamos – socialinės išmokos, kurios realiai neatitinka ieškovės nurodomų aplinkybių, kad sūnui ji skiria daugiau nei 2500 Lt per mėnesį. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas iš darbo užmokesčio pajamas, kurios sudarytų bent teorinę galimybę skirti vaikui 2500 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad taip pat ieškovė neapteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos išlaidas sūnaus poreikiams tenkinti (PVM sąskaitos faktūros, parduotuvių kvitai apie įsigyjamas prekes ir pan.). Atkreipė dėmesį, kad atsakovo darbo užmokestį sudaro 1000 Lt, o priedas kinta nuo darbo rezultatų, taigi, faktiškai vidutiniškas darbo užmokesti svyruoja 1500-1800 Lt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista 600 Lt suma kas mėnesiniam išlaikymui yra didesnė nei papratai teismai priteisia, todėl nėra pagrindo jos dar didinti. Pažymėjo, kad atsakovas nevengia atsakomybės už nepilnamečio vaiko išlaikymą ir nori sumokėti įsiskolinimą, nurodė, kad jau yra sumokėjęs 15 000 Lt. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jis nemokėjo išlaikymo sūnui kas mėnesį po 500 Lt, kai šis išvyko gyventi pas motiną į užsienį. Teigė, kad pervesdavo ieškovei į sąskaitą pinigus iki pat 2009 m. kovo mėn., po to ištikus ekonominei krizei neteko darbo ir sustojo mokėti. Pažymėjo, kad vos tik suradus darbą, norėjo pervesti į ieškovės sąskaitą pinigus, tačiau jam žinoma sąskaita buvo neaktyvi, o paprašius ieškovės nurodyti naują sąskaitos numerį, ši atsisakė tai padaryti. Tai atsakovas neturėjo galimybės mokėti išlaikymo, tačiau nepaisant to, atsakovas kas mėnesį atidėdavo po 500 Lt kas mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo metui ir tik atsakovo atstovei kreipusis raštu pateikė informaciją apie banko sąskaitos numerį. Nurodė, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, nesivadovavo nepilnamečio vaiko interesais, kad lėšos jo išlaikymui būtų pervestos iš karto. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metus 2014-01-11, pervedė į ieškovės sąskaitą sukauptas lėšas 15 000 Lt, skirtas vaiko išlaikymui, t. y. išlaikymo įsiskolinimą. Mano, kad teismas pagrįstai priteisė likusios daleis įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimas keistinas dalyje.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovės D. K. apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį šalių sūnui Ą. V. bei išlaikymo įsiskolinimas 3000 Lt. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės ieškinį visiškai: priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus Ą. V. išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir 21 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo dalimi) iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžius, netinkamai įvertino bei nustatė nepilnamečio šalių sūnaus poreikius, tėvų turtinę padėtį bei atsakovo finansines galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą.
Dėl priteisto išlaikymo ir jo dydžio
LR CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.1 d.). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors vaiko poreikių kriterijai įstatyme nėra nedetalizuoti, tačiau jie nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Taigi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju, teismas priteisė didesnį nei minimalus mėnesinės algos dydis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, vaiko poreikius ir pagrįstai priteisė 600 Lt dydžio kas mėnesinį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės pajamas sudaro iš individualios veiklos gaunamos pajamos (per 2011 m. gauta 3 840 svarų) (b. l. 8 - 10), taip pat ieškovė gauna pašalpas už vaikus (b. l. 14 - 15). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 20). Pažymėtina, kad ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus ir už juos gauna pašalpas (b. l. 100 - 101, 106 - 107). Atsakovas dirba įmonėje UAB HCTC pagalbiniu darbininku (b. l. 63 - 64), jo mėnesinis darbo užmokestis nepastovus (nuo 2056,96 Lt iki 2610,52 Lt) (b. l. 95). Pasak atsakovo, jo mėnesinis darbo užmokestis yra 1000 Lt, o kita dalis yra priedai, priklausantys nuo darbo rezultatų. Atsakovui nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas (b. l. 21 - 22), kurio vertė 617 Lt bei viena transporto priemonė – keleivinis automobilis Ford Mondeo, reg. data 1993-12-02 (b. l. 24). Šalių sūnus mokosi Thomas Bennett Community College (Thomas Bennett bendruomenės kolegija), II metų moksleivis (b. l. 32, 83). Berniukas yra sveikas, specialių poreikių neturi. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius duomenis apie ginčo šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas, darytina išvada, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, tačiau, vertinant nepilnamečio berniuko bendruosius poreikius bei jų tenkinimui būtinų išlaidų dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodoma 2000 Lt/mėn. išlaikymo vaikui suma yra nepagrįstai didelė. Ieškovė išvardina, kad į šią sumą įskaičiuotos išlaidos: maistui (820 Lt), rūbams, avalynei, higienai (205 Lt), transporto išlaidoms (102,5 Lt), internetui (123 Lt), telefoninio ryšio paslaugoms (41 Lt), asmeniniams poreikiams (205 Lt), sūnui tenkanti būsto nuomos dalis (738 Lt), komunalinių paslaugų dalis (257,05 Lt), tačiau ieškovė nepagrindė bei neįrodė visų nurodytų išlaidų būtinumo bei dydžių nurodytose apimtyse pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės šeima yra iš penkių asmenų ir jų visų poreikiai yra skirtingi, nepagrįstai nepilnamečiui sūnui tenkanti būsto nuomos dalis ir komunalinių paslaugų dalis skaičiuojama tokia pat kaip ir suaugusiems šeimos nariams. Be to, maistui tenkanti suma per mėnesį (820 Lt) laikytina neprotingai didelė. Pažymėtina, kad pačios ieškovės pajamos nėra didelės ir nėra aišku, kaip ji gali skirti vienam šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui virš 2000 Lt, jeigu turi dar du vaikus, kuriuos taip pat reikia išlaikyti. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai bando perkelti didesnę sūnaus išlaikymo dalį atsakovui. Atsižvelgiant į išdėstyta, įvertinus tėvų turtinę padėtį, berniuko bendruosius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendra 1200 Lt/mėn. išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio berniuko interesus. Pastaroji išlaikymo suma vertintina kaip protinga bei proporcinga tėvų finansinei padėčiai. Kadangi abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo dydį 600 Lt per mėnesį.
Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tuomet, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo priteisė po 500 Lt kas mėnesį už trejus metus, atsižvelgė į tai, kad 15 000 Lt atsakovas pervedė ieškovei, todėl galutinė priteista įsiskolinimo suma 3000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
Pažymėtina, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, taigi teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų nuo 2009 m. kovo mėn. Tai pripažįsta ir pats atsakovas. Iki to laiko šalių susitarimu atsakovas sūnaus išlaikymui skirdavo po 500 Lt kas mėnesį. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pradėjus dirbti norėjo toliau skirti išlaikymą vaikui ir pervedinėti po 500 Lt kas mėnesį, tačiau to padaryti negalėjo, nes ieškovė nenurodė galiojančios banko sąskaitos. Nepaisant to, atsakovas atidėdavo po 500 Lt kas mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams ir sukaupė 15 000 Lt, kuriuos tik sužinojęs ieškovės sąskaitos numerį, pervedė kaip įsiskolinimą už vaiko išlaikymą už laikotarpį, kol negalėjo mokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas niekada nevengė atsakomybės už nepilnamečio vaiko išlaikymą ir sutinka su įsiskolinimu. Atsakovas 15 000 Lt pervedė laisva valia, savo noru, nes pinigus jis kaupė sūnaus išlaikymui, kad padengti įsiskolinimą. Pastebėtina, kad ši suma nelaikytina išieškomo įsiskolinimo už vaiko išlaikymą suma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 15 000 Lt suma padengia atsakovo įsiskolinimą nuo 2009 m. kovo mėn. (kai jis nustojo mokėti po 500 Lt vaiko išlaikymą) iki 2011 m. rugsėjo mėn. Iš viso už 30 mėn. (30×500 Lt sudaro 15 000 Lt). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2013 m. gegužės 24 d. Pažymėtina, kad šis terminas neviršija CK 3.200 str. nustatyto trejų metų laikotarpio, todėl iš atsakovo priteistinas įskolinimo už 20 mėn. ir 23 d. po 500 Lt į mėnesį, kas sudaro 10 383 Lt.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atsakovo prašymą išlaikymo mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, įvertino, kad priteista 3000 Lt suma nėra didelė, todėl prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir sprendžia ar yra pagrindas išdėstyti priteistą 10 383 Lt sumą. Pagal CPK 284 str. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai yra labai sunki skolininko turtinė padėtis arba kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos sąlygos, kurios pagrindu teismas galėtų išdėstyti priteistą sumą, kadangi atsakovas yra dirbantis asmuo, kitų išlaikytinių neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ilgą laiką atsakovas taupė pinigus, skirtus vaiko išlaikymui, todėl tikėtina, kad ir šį įsiskolinimą padengti atsakovui sunkumų nekils. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimo institutas siejamas su turėtomis, patirtomis išlaidomis, kurios buvo panaudotos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl netenkina atsakovo prašymo išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstyti ilgesniam laikui.
Vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau netenkino ieškovės reikalavimų didesne apimtimi (iš esmės kitaip vertino aplinkybes dėl sumokėtos 15 000 Lt sumos), todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paliekamos nepakeistos.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė išlaikymo bylose nuo žyminio mokesčio atleista, iš atsakovo priteistina valstybei žyminio mokesčio 216 Lt, kuris apskaičiuojamas CPK 85 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
Apeliacinės instancijos teisme apeliantė prašė priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas prašė priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, apeliantės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir priteistina 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (atsižvelgiant į pakeisto sprendimo pobūdį), o atsižvelgiant į tai, kad kitoje dalyje (didesne dalimi) apeliantės skundas atmestas, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovo naudai iš ieškovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti – 500 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo keistinas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įskolinimą už 20 mėn. ir 23 d. 10 383 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 str. teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir jį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui Ą. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 383 Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt tris litus) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo M. V. 216 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.“
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. K., a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V., a/ k (duomenys neskelbtini), 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui M. V., a/ k (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. K., a/ k (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.