- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- A2-2219-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB agrofirma „SĖKLOS“
procesinių sprendimų kategorijos: 124.2.9; 124.4; 121.14; 122.2.
2011 m. lapkričio 23 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Ž. personalinės įmonės atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-371-780/2011 pagal pareiškėjos I. Ž. personalinės įmonės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-508-327/2010 (Nr. 2-209-327/2010) (suinteresuotas asmuo UAB agrofirma „SĖKLOS“) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu prašymu (t. 2, b. l. 11-13), vadovaudamasi CPK 366 str. 1 d. 9 p., prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-508-327/2010. Pareiškėja, iš esmės neginčydama skolos ieškovei, ginčijo sutarties tarp šalių galiojimą prekių pardavimo metu, atsiskaitymo už parduotas prekes tvarką ir galimybę grąžinti neparduotas prekes atgal ieškovei, todėl nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010-08-11 sprendimą, neteisingai įvertino šias aplinkybes, nepagrįstai pripažino, kad terminuota sutartis automatiškai pratęsiama, jeigu jos nenutraukia nei viena šalis, kad ieškovė neprivalo atgal priimti neparduotų prekių ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-08-25 nutartimi (t. 2, b. l. 50-51) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-508-327/2010. Teismas konstatavo, kad prašymas nepagrįstas, o, be to, paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą prašymui paduoti. Teismo nuomone, 3 mėn. terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 str. 1 d.) nagrinėjamu atveju turėjo būti skaičiuojamas nuo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-08-11 sprendimo, kuriame, pareiškėjos nuomone, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, paskelbimo dienos (t. y. 2010-08-11), tokiu atveju pareiškėja prašymą pateikti turėjo iki 2010-11-11, nes tiek pareiškėja, tiek jos atstovės dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą, pareiškėjos atstovė dalyvavo ir ginčo sprendimo paskelbime. Pareiškėja prašymą teismui padavusi 2011-04-26, nes terminą skaičiavusi nuo ginčo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011-02-17), t. y. Kauno apygardos teismo 2011-02-17 nutarties, kuria procesas nutrauktas, priėmimo, praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, teismų praktika Nr. 26). Teismas, vadovaudamasis CPK 370 str. 2 d. įtvirtinta teise, 2011-06-02 nutartimi (t. 2, b. l. 24) informavo pareiškėją, kad ji neteisingai skaičiuoja terminą ir pareikalavo papildomų įrodymų, jog terminas nėra praleistas, taip pat paaiškino jos teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą, tačiau iki teismo posėdžio pareiškėja naujų įrodymų dėl kitokio termino skaičiavimo nepateikė, praleisto termino atnaujinti neprašė ir jo praleidimo priežasčių nenurodė. Be to, teismas, įvertinęs ginčo sprendimą, padarė išvadą, kad nebuvo padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida, dėl kurios sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir kurį būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti (LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-125/2005; c. b. Nr. 3K-3-7/2005; c. b. Nr. 3K-3-130/2005). Iš esmės pareiškėja neginčija skolos ieškovei, tačiau nesutinka grąžinti pinigų, o nori grąžinti iš ieškovės gautas ir neparduotas prekes atgal ir taip panaikinti įsiskolinimą. Teismo sprendime šis klausimas, t. y. ginčo esmė, yra išsamiai ištirtas, teisingai įvertintas ir tinkamai motyvuotas, teisingai aiškinant šalių sutarties sąlygas, teisingai taikant materialinės teisės normas sutarčių aiškinimui ir procesines normas įrodinėjimo pareigos paskirstymui. Sprendime teisingai nustatyta, kad šalių sutarties 6.2 p. nustatyta jos automatinio pratęsimo tvarka, jei nei viena iš šalių nepatvirtina jos nutraukimo. Papildomai teismas pabrėžė, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra didmeninio prekių pardavimo sutartis, kuri buvo skirta šalių ilgalaikiams prekybiniams santykiams apibrėžti, ką patvirtina tolesnis jų bendradarbiavimas po sutarties sudarymo, ir iš bylos dokumentų teismas sprendė, kad šalys tikrai neturėjo ketinimo sudaryti tik vienus metus galiojančią sutartį, kaip visą laiką įrodinėja pareiškėja. Todėl, teismo nuomone, sutarties galiojimo išaiškinimas ginčijamame teismo sprendime atitinka CK 6.193 str. numatytų sutarčių aiškinimo taisyklių sąžiningo aiškinimo principą ir tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sprendimą priėmęs teismas taip pat teisingai nustatė ir kitą esminę šio ginčo aplinkybę - pirkėjo teisę grąžinti pardavėjui prekes, kurių pirkėjas savo įmonėje nepardavė. Šalių sutartyje aiškiai apibrėžta, kad pirkėjas nuosavybės teises į prekes įgyja, kai jis arba jo įgaliotas atstovas pasirašo PVM sąskaitą faktūrą (sutarties 2.4 p.), o prekių grąžinimas buvo numatytas tik jeigu su prekėmis pirkėjui nepateikiama PVM sąskaita faktūra (sutarties 3.2 p.) arba prekės yra netinkamos kokybės (sutarties 3.3 p.). Kadangi pareiškėja neįrodinėjo, kad gavo nekokybiškas prekes ir neneigė, kad su prekėmis gavo ir PVM sąskaitas faktūras, todėl ji nepagrįstai reikalauja, kad ieškovė atsiimtų jos neparduotas prekes, o ne reikalautų pinigų. Tokios pareigos ieškovė neturi, todėl jos reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas, ir teismas teisingai taikė CK 6.314 str., 6.345 str. normas, kurių taikymą ginčija pareiškėja. Pareiškėja savo prašyme taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai taikė CK 1.125 str. 5 d. numatytą sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą ir nepagrįstai priteisė skolą pasibaigus šiam terminui. Pareiškėjos nurodytoje CK normoje apibrėžiamas senaties terminas ieškiniams dėl netesybų ir dėl parduotų daiktų trūkumų, o ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti skolą ir procesines palūkanas. Todėl šiems santykiam taikytinas CK 1.125 str. 1 d. numatytas bendras 10 metų senaties terminas, kurio teismas nepažeidė.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 53-54) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį ir atnaujinti procesą. Pareiškėja nurodo, kad pats teismas pripažino, kad CK 1.125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl neapmokėtų sąskaitų. Ieškovė dėl 2008-03-15 – 2008-04-29 laikotarpio neapmokėtų sąskaitų, kurių pagrindu prašoma priteisti viso 1.100 Lt, teismui padavė 2010-02-04 (t. 1, b. l. 18), nors galėjo paduoti tik iki 2008-09-16, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, o ne ieškinį priimti nagrinėjimui. Be to, pareiškėjos teigimu, ji 2004-03-02 prekių pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 7-8) nepažeidė, nes ji iš esmės yra niekinė, todėl kad nepatvirtinta pareiškėjos įmonės antspaudu; galiojo tik vienerius metus ir yra pasibaigusi (Sutarties 6 p.). Be to, pareiškėjos teigimu, ji nepraleido 3 mėn. termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes jį pateikė nepraėjus 3 mėn. nuo sužinojimo apie ginčo sprendime padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, apie kurią ji sužinojo tik Kauno apygardos teismo 2011-02-17 nutarties priėmimo dieną.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (prašomoje atnaujinti byloje – ieškovė) atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 71-72) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskiruoju skundu dėl sšių motyvų:
Pirma, atsakovė (pareiškėja), siekdama atnaujinti procesą, neginčija skolos ieškovei, o gautas ir nerealizuotas prekes siekia grąžinti, kas prieštarauja tarp šalių sudarytos sutarties sąlygoms. Remiantis 2004-03-02 didmeninio prekių pirkimo–pardavimo sutarties (toliau - Sutartis) sąlygomis, Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus ir jei nei viena iš šalių prieš 14 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos raštu nepatvirtina sutarties nutraukimo, sutartis laikoma pratęsta iki sekančių metų sausio 31 d. Tokiu būdu, teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino tokias sutarties sąlygas kaip terminuotos sutarties automatišką pratęsimą, jei nei viena iš šalių nepareiškia apie sutarties nutraukimą numatyta tvarka.
Antra, teismas civilinėje byloje Nr. 2-508-327/2010 pagrįstai pripažino, kad sutarties sąlygos numato prekių grąžinamą tik išskirtiniais atvejais atskiru rašytiniu šalių susitarimu arba tomis aplinkybėmis, kai ieškovei nepateikus PVM sąskaitos faktūros kartu su pateiktomis prekėmis arba per 2 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pasirašymo dienos nustačius, kad prekės yra netinkamos kokybės ir apie tai surašius aktą. Tokiu būdu, teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė neprivalo atgal priimti neparduotų prekių,
Trečia, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nurodė, kad aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Teismas nurodė, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą pakeisti ar panaikinti. Teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida, dėl kurios sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir kurį būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti. Pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės dėl teismo sprendime galimai padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos nepagrįstos jokiais įrodymais, be to, nurodytos prašyme aplinkybės jau pirmos instancijos teismo buvo tinkamai išnagrinėtos ginčo teisenos tvarka ir dėl jų teismas padarė pagrįstas išvadas, kas suponavo teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Ketvirta, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ir jos atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-508-327/2010, pareiškėjos atstovė dalyvavo ir 2010-08-11 sprendimo paskelbime, todėl pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu pateikusi 2011-04-26, praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. terminą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 str., dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (LAT 2008-04-01 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-204/2008). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).
Pareiškėja prašė atnaujinti procesą todėl, kad, jos nuomone, teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nes, atsakovei neatsiskaičius su ieškove už įsigytą bet nerealizuotą produkciją (žolelių sėklas), priteisė iš atsakovės ieškovei skolą, o ne sutiko su pareiškėjos pozicija, leisti nerealizuotą produkciją grąžinti natūra atgal ieškovei, taip sumažinant (ar anuliuojant) skolą, nes dėl susidariusios sunkios atsakovės įmonės finansinės padėties, veiklai esant sustabdytai, atsakovė (pareiškėja) produkcijos parduoti negalinti (priešingu atveju, pareiškėja skolą sutinkanti sumokėti tik realizavus produkciją). Taigi atsakovė su skola iš esmės sutinka, tačiau nesutinka jos mokėti, nes prekių už tą sumą nėra realizavusi.
Kolegija, visų bylos aplinkybių kontekste įvertinusi pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. įvardintą proceso atnaujinimo pagrindą (ir tuo pačiu skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą), visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytai argumentais, kad prašomoje atnaujinti byloje tarp šalių kilusio ginčo esmė yra išsamiai ištirta ir ginčas yra išspręstas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, todėl atnaujinti procesą dėl teisės normos taikymo klaidos jokio pagrindo nėra. 2004-03-02 sutartyje (t. 1, b. l. 7-8) nėra numatyta pirkėjo teisė grąžinti pardavėjui prekes, kurių pirkėjas savo įmonėje nepardavė, o tuo pačiu ir pardavėjo pareiga tas pirkėjo neparduotas prekes priimti atgal. Prekių (sėklų) grąžinimas numatytas tik konkrečiais sutartyje nustatytais atvejais - grąžinti prekes pirkėjas turi teisę tik jeigu su prekėmis jam nepateikiama PVM sąskaita faktūra (3.2 p.) arba prekės yra netinkamos kokybės (3.3 p.). Tokie atvejai byloje nenustatyti, o ir neįrodinėjami, todėl kitoks pareiškėjos (atsakovės) vengimas atsiskaityti už sutartimi numatytomis sąlygomis (4 p.) gautas prekes vertintinas tik kaip pareiškėjos (atsakovės) vengimas įvykdyti savo prievolinius įsipareigojimus. Pareiškėjos teiginiai, kad sutartis iš viso yra niekinė (nėra ieškovės antspaudo), o jos sąlygos yra negaliojančios, nes sutartis 6 p. prasme yra pasibaigus, be kita ko, yra prieštaringi ir pačios atsakovės elgesiui bei tarp šalių susiklosčiusiai faktinei situacijai. Mokėjimo dokumentų kopijos (t. 1, b. l. 31, 38-40, 88-92) patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko verslo santykiai, pareiškėjos atstovė už pareiškėją periodiškai apmokėdavo už iš ieškovės gautas prekes grynais pinigais arba pavedimu. Mokėjimo dokumentuose nurodoma, pagal kokias PVM sąskaitas faktūras atliekami mokėjimai pareiškėjos (atsakovės) įmonės vardu. Iš 2008-10-29 ir 2009-04-03 skolų suderinimo aktų (t. 1, b. l. 26, 27) matyti, kad pareiškėja (atsakovė) laipsniškai mažino įsiskolinimą. Be to, pačios pareiškėjos byloje pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 29, 30, 38, 40) patvirtina, kad pareiškėja sutarties pagrindu susiklosčiusių verslo santykių neneigė. Paneigtina, kad tarp šalių nebuvo susiklostę prekių atlygintino teikimo (pirkimo–pardavimo) teisiniai santykiai, kas suponuoja kiekvienos iš šalių tinkamą ir savalaikį prievolių vykdymą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.), ar kad šalys, sudarę būtent didmeninio prekių pardavimo Sutartį, siekė tik trumpalaikių santykių, nes juk šalių bendradarbiavimas prasidėjęs dar nuo 2004 m. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties teisėtumo klausimą pareiškėja iškėlė tik 2010-05-17 parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 60-65), 2010-03-09 prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo jos teisėtumo neginčijo, o priešingai, teigė, kad sudaryti jos vardu sutartis, susitarimus, prekiauti, mokėti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo perdavimu, buvo įgaliota jos motina O. G., veikianti pagal notariškai veikiantį įgaliojimą (t. 1, b. l. 32). Pareiškėjos motina neneigė, kad parašas ant sutarties yra jos (t. 1, b. l. 63 kita pusė). Byloje esančių rašytinių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma neleidžia suabejoti sutarties ydingumu, todėl, kaip teisingai konstatavo tiek teismas, sprendęs ginčą tarp šalių iš esmės, tiek teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja privalo vykdyti sutartyje įtvirtintomis sąlygomis prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.38 str., 6.305 str. 1 d.).
Kita vertus, įvertinus sutarties 6 p. nuostatas bei remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, darytina išvada, kad sutartis automatiškai yra pratęsiama kas metai, jei iki kitų metų sausio 31 d. nei viena iš šalių prieš 14 d. iki sutarties galiojimo pabaigos raštu nepatvirtina sutarties nutraukimo arba bet kuri sutarties šalis nepraneša prieš 30 d. apie sutarties nutraukimą anksčiau termino. Sutarties 6.2 p. nustatyta jos automatinio pratęsimo tvarka, jei nei viena iš šalių tam tikromis sąlygomis nepatvirtina jos nutraukimo. Be to, nustatyta, kad bet kuri šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš tai įspėjusi kitą šalį. Vadinasi, toks sutarties pratęsimo ir jos nutraukimo taisyklių nustatymas bei nepaminėjimas galutinio konkretaus sutarties galiojimo termino reiškia, kad nė vienai šaliai nepareiškus apie sutarties nutraukimą, ji tampa neterminuota. Remiantis sutartyje numatytomis galiojimo ir nutraukimo sąlygomis, konstatuoti, kad sutartis buvo negaliojanti ginčo laikotarpiu, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.
Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ginčo atveju taikytinas sutrumpintas 6 mėn. senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.), todėl, jos manymu, nepagrįstai skola buvo priteista pasibaigus šiam terminui. Pareiškėjai nurodytina, kad CK 1.125 str. 5 d. nustatytas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, tačiau nagrinėjamu atveju ne pareiškėja pateikė ieškinį dėl produkcijos (sėklų) netinkamos kokybės, ginčas dėl netinkamos produkcijos kokybę byloje net nebuvo sprendžiamas, o buvo pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo, todėl tokiam ieškiniui taikomas bendras 10 m. terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškovė ieškinį dėl skolos pagal 2008-03-15 – 2008-04-29 laikotarpio sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 9-12) priteisimo teismui pateikė 2010-02-04 (t. 1, b. l. 18), todėl senaties termino nepraleido.
Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi įstatymo įtvirtintą 3 mėn. terminą (CPK 368 str. 1 d.), kas sudarė pagrindą teismui iš viso nevertinti prašymo pagrįstumo, o jį atmesti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pažymėtina, kad termino praleidimo faktas (pareiškėja prašymą teismui padavė 2011-04-26, o ginčo teismo sprendimas priimtas 2010-08-11) pareiškėjai buvo išaiškintas dar prašymo nagrinėjimo stadijoje (t. 2, b. l. 24), tačiau, nepaisant to, pareiškėja įrodymų, kad termino nepraleido, nepateikė; prašymo dėl termino atnaujinimo - taip pat.
Pareiškėjai nurodytina, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (LAT 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Kai prašymą atnaujinti procesą pateikia byloje nedalyvavę asmenys, termino prašymui paduoti pradžia per se nesiejama su teismo sprendimo ar nutarties paskelbimu, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti konstatuotos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teismo sprendimą, pažeidžiantį privatų ar viešąjį interesą. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad bylos nagrinėjime pareiškėja dalyvavo (t. 1, b. l. 60-65), o jos atstovė, be to, kad dalyvavo teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 118), dalyvavo ir sprendimo paskelbime (t. 1, b. l. 121).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, atskirai nepasisakant dėl kitų jame išdėstytų motyvų, kaip nereikšmingų apeliacijos rezultatui (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį palikti nepakeistą.