Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji S. M. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 17 val. 15 min. kelio Šalčininkai – Butrimonys – Eišiškės 31 kilometre, Šalčininkų rajono sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jai priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji S. M. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiama ir, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. skaudėjo skrandį, todėl nusprendė išgerti degtinės su pipirais, vėliau dar išgėrė alaus, apie 17.00 val. paskambino sūnus ir pasakė, kad iš tvarto išbėgo gyvuliai, todėl važiavo išgėrusi. Anksčiau neblaivi nėra vairavusi. Savo poelgį vertina neigiamai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti motiną D. K., kuri jai gali daryti įtaką, jai yra autoritetas, su ja sieja labai geri santykiai. Su mama gyvena atskirai, tačiau netoli, su ja bendrauja dažnai. Apie įvykį motina sužinojo po įvykio, jos poelgį vertino neigiamai, jeigu ji būtų buvusi šalia, būtų sulaikiusi nuo vairavimo išgėrus. Automobilis registruotas jos (kaltinamosios) vardu, jo vertė apie 1 600 Eur, už tiek pirko. Dirba, gauna minimalų darbo užmokestį. Sutinka su automobilio konfiskavimu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios S. M. motina D. K. pateikė teismui prašymą atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui, nurodė, kad dukra anksčiau nebuvo teista. Pati yra neteista, nebausta administracine tvarka. Su dukra santykiai geri, bendrauja kiekvieną dieną, dukra visuomet jos klauso, mano, kad bendravimas su tikrai padarys dukrai teigiamą įtaką. Pabrėžė, kad yra neįgali, mėnesinės pajamos yra 318 Eur neįgalumo pensija, užstato negalės sumokėti. Nežinojo, kad dukra vairuos neblaivi, jeigu būtų mačiusi, kad ji gėrė alkoholį, būtų sulaikiusi ją nuo vairavimo išgėrus ir ji tikrai būtų paklausiusi. Dukros poelgį vertina neigiamai. Dukra savo poelgį taip pat vertina neigiamai, gailisi dėl savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios S. M. parodymų jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, jai, jos gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 9), blaivumo testai (b. l. 10, 11), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 13), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 14), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 15-19), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 20-27), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 40-42), daiktų apžiūros protokolas (b. l. 43-48), pareigūnės J. Kolesniovos parodymai (b. l. 51-54). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla.

Kaltinamosios S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju S. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką S. M. padarė pirmą kartą (b. l. 55-56), administracine tvarka anksčiau buvo bausta (b. l. 57), dirba, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas lengvina jos atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų, padarė tinkamas išvadas. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. M. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad S. M. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios motina D. K. pateikė teismui prašymą atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Teisiamojo posėdžio metu D. K. patvirtino dukros teigiamą asmenybę, teigė, kad ji visuomet jos klauso. Bylos duomenimis D. K. yra neteista, administracine tvarka nebausta, yra neįgali, palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su dukra. Todėl, teismo vertinimu, D. K. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamosios asmenybę, S. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos D. K. atsakomybei ir nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą nenustatant užstato, kadangi ji nedirba, yra neįgali, todėl užstato paskyrimas įvertinus laiduotojos gaunamas pajamas būtų laikoma neproporcinga priemone.

Atleidus S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nors baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nagrinėjamoje situacijoje ir nėra privalomas. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme, taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką S. M. padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, jos padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę ji vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Be to, S. M. sėsdama už vairo neblaivi turėjo puikiai suvokti galimas pasekmes ir keliamą pavojų. Pažymėtina, kad būdama neblaivi vežė savo nepilnamečius vaikus taip keldama pavojų ne tik sau, kitiems eismo dalyviams, bet ir savo vaikams. Remiantis tuo, S. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, teigiamą kaltinamosios asmenybę, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejų metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022 m. rugsėjo 26 d. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju S. M. nusikalstamą veiką padarė panaudodama automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. S. M. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę ji vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Bylos duomenimis, automobilis Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 940 Eur su PVM vertės) nuosavybės teise priklauso kaltinamajai (b. l. 28), todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti S. M. ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę transporto priemonės vertę, yra proporcinga priemonė tokio pobūdžio nusikaltimui ir atitinka teismų formuojamą praktiką.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o S. M. vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2022 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės į automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimas (b. l. 30-31), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamosios gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir į kaltinamosios turtinę padėtį (dirbanti už minimalią algą, išlaiko nepilnamečius vaikus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant ją pagal laidavimą D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei vienerių metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti S. M. dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022 m. rugsėjo 26 d.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o S. M. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – valstybės įmonei „Regitra“.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti S. M. priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2022 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės į automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti S. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.