- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- N-575-83-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimo E. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2008 m. balandžio 2 d. E. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 2–3) už tai, kad jis, būdamas E. U. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Renovila“ savininku, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi esant darbo sutarties požymiams, savo vadovaujamoje įmonėje be rašytinės darbo sutarties nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2008 m. kovo 3 d. leido dirbti V. B.. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimu (b.l. 77–78) už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą E. U. skyrė 3000 litų baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. U. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš dalies pažeidėjo paaiškinimu, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Teismas nustatė, kad V. B. faktiškai pradėjo dirbti nuo 2008 m. vasario 22 d., jis tvarkė IĮ „Renovila“ automobilį, paruošė jį valstybinei techninei apžiūrai. Be to, V. B. buvo išduotas darbuotojo pažymėjimas (galiojimas laikas iki 2008 m. gegužės 22 d.). E. U. parodymus apie tai, kad V. B. tik norėjo pirkti iš jo IĮ „Renovila“ automobilį, o pažymėjimas išduotas per klaidą, teismas vertino kritiškai. E. U. yra IĮ „Renovila“ savininkas, įmonės direktorius. Jokių įrodymų, kad jam nesant jį pavaduotų kitas darbuotojas, nėra, taip pat nėra ir jokių įmonės vidaus dokumentų, pareiginių instrukcijų ir panašiai, kurios nustatytų konkrečias pareigas sudaryti darbo sutartis ar priimti į darbą kitiems įmonės darbuotojams.
II.
Apeliaciniu skundu (b.l. 84–88) E. U. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina, kad tarp V. B. ir E. U. buvo susitarimas dėl darbo. Administracinio teisės pažeidimo protokole iš esmės pakartoti V. B. paaiškinimai duoti Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje, papildomų įrodymų, pagrindžiančių susitarimo buvimą, nėra. V. B. parodymai teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs – jis nenurodė su kokiu konkrečiu asmeniu, kurį jis laikė IĮ „Renovila“ pavaduotoju, bendravo. Šio asmens vardo bei pavardės nenurodo ir liudytojas A. Ž.. A. Ž. yra V. B. kaimynas, todėl šio liudytojo parodymais negali būti remiamasi. Tuo metu, kai V. B. buvo priimtas į darbą, E. U. nebuvo Lietuvoje. Nebuvo susitarta dėl darbo užmokesčio. V. B. nebuvo įsipareigota suteikti darbą, nes jis teigia, kad po tariamo įsidarbinimo IĮ „Renovila“ vis laukė, kol jam paskambins ir duos darbo. Tai, kad darbas buvo dirbamas realiai nėra pagrįsta jokiais įrodymais. V. B. argumentas, jog jis faktiškai pradėjo dirbti 2008 m. vasario 22 d., tvarkė įmonės automobilį, paruošė valstybinei techninei apžiūrai, yra nepagrįstas, nes minimos transporto priemonės patikros sertifikatas buvo išduotas 2008 m. vasario 21 d., todėl jo tvarkyti ir ruošti apžiūrai nebereikėjo. Pirmosios instancijos teismas nevertino V. B. paaiškinimo, kad transporto priemonės raktus bei dokumentus jam padavė S. K. – firmos „Transvilka“ savininkas, o ne E. U. įmonės darbuotojas, šis asmuo taip pat nuvežė V. B. atsiimti transporto priemonės „RENAULT“. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą nustatyti, objektyviai bei visapusiškai ištirti, motyvuotai įvertinti bylos aplinkybes. Teismas nesiaiškino aplinkybių, su kuo konkrečiai V. B. bendravo ir tarėsi dėl darbo sutarties sąlygų 2008 m. vasario 22 d. , dėl kokio atlyginimo jis tarėsi ir ar buvo realiai dirbama nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2008 m. kovo 3 d. , teismas nepasisakė dėl prieštaravimų V. B. paaiškinimuose, nevertino A. Ž. nurodytos aplinkybės, kad V. B. jam paskambino 2008 m. kovo mėnesį ir paprašė padėti paremontuoti automobilį. Teismo konstatuota, jog V. B. dirbo įmonėje iki 2008 m. kovo 3 d., o kovo 1 ir 2 dienos buvo poilsio dienos, todėl lieka neaišku, kieno prašymu ir kieno naudai buvo remontuojamas automobilis. Teismas apskritai nenustatė, kad V. B. būtų iš tiesų remontavęs automobilį. Teismas neteisingai interpretavo E. U. paaiškinimą, kadangi jis neteigė, kad V. B. norėjo pirkti automobilį, o nurodė, kad šią transporto priemonę norėjo pirkti S. K..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 93–94) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, palikti galioti 2008 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje įrodyta, kad E. U. leido dirbti V. B., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, ir tuo E. U. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties, objektyviuosius požymius:
1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;
2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai;
3) nustatyti, kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžia, kad ginčijamas požymis yra tai, ar V. B. realiai pradėjo dirbti. Kiti nelegalaus darbo požymiai yra visapusiškai ir tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo: darbo sutartis sudaryta nebuvo apskritai (nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių), susiklostę santykiai turi darbo sutarties požymius (E. U. nurodė, kokius veiksmus turi atlikti V. B., V. B. buvo išduotas darbo pažymėjimas (b.l. 5) ir kiti byloje esantys įrodymai).
Byloje yra įrodyta, kad V. B. realiai dirbo E. U. individualios įmonės „Renovila“ naudai – gavęs darbo pažymėjimą (b.l. 5), tvarkė automobilį, darbdavio pavedimu laukė reisų (b.l. 63-64). V. B. teiginys, kad jis tvarkė šiai įmonei priklausantį automobilį ir atliko su juo techninę apžiūra nėra nuginčytas. Tai, kad 2008 m. vasario 21 d. yra išduotas UAB „Skuba” patikros sertifikatas (b.l. 9) nepaneigia aplinkybės, kad vėliau buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, tą tik patvirtina byloje esanti 2008 m. vasario 25 d. UAB „Tuvlita“ PVM sąskaita faktūra (b.l. 8). Todėl V. B. nurodytas dirbto darbo laikotarpis nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2008 m. kovo 3 d. patenka į laikotarpį, kai galėjo būti atlikta automobilio valstybinė techninė apžiūra. Be kita ko, V. B. ir E. U. tarėsi dėl to, kad V. B. atliks vairuotojo funkcijas. Vairuotojo funkcijos nagrinėjamu atveju apima ir V. B. veiksmus, prižiūrint jam skirtą transporto priemonę, o tą jis ir darė, laukdamas paskyrimo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad didelė dalis E. U. teiginių nėra pagrįsti įrodymais. Jis yra tinkamas šio pažeidimo subjektas - jokių įrodymų, kad jam nesant jį pavaduotų kitas darbuotojas, nėra, taip pat nėra ir jokių įmonės vidaus dokumentų, pareiginių instrukcijų ir panašiai, kurios nustatytų konkrečias pareigas sudaryti darbo sutartis ar priimti į darbą kitiems įmonės darbuotojams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009). Toks pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama sąžininga konkurencija tarp įmonių, paveikiami įprasti darbo rinkos veikimo principai. Dėl nurodytų priežasčių teismas privalo už atitinkamo pažeidimo padarymą skirti administracinę nuobaudą, pasieksiančią administracinių nuobaudų tikslus, nes akivaizdžiai per mažomis nuobaudomis ne tik nepasiekiami administracinių nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas ir kiti asmenys yra skatinami daryti naujus pažeidimus – teismo paskirta nuobauda yra mažiau reikšminga nei gauta nauda. Kitaip tariant, racionalus pažeidėjas, matydamas, kad gaunama nauda yra didesnė nei patiriamas nuostolis, imsis daryti pažeidimą, nes tai jam labiau naudinga (esant atitinkamai pažeidimo nustatymo rizikai) ir sukuria didesnę vertę nei pažeidimo nedarymas, apsisaugant nuo palyginti nedidelės baudos.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą E. U. pirmosios instancijos teismas skyrė minimalią administracinę nuobaudą sankcijos ribose – 3000 litų baudą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.