- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1323-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00294-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimu G. V. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį – 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų (1 013 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.
G. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. apie 17 val. 50 min., būdamas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesiu paros metu stabdomas policijos pareigūnų, vilkinčių specialią uniforminę aprangą ir mojančių skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties, rodančių policijos pareigūno pažymėjimus ir šaukiančių „stok, policija“, norėdamas išvengti sulaikymo, vairuojamo automobilio nesustabdė, bet padidinęs greitį, pavojingai vairuodamas ir keldamas grėsmę eismo saugumui bei stabdantiems pareigūnams, važiuodamas per pievą ir daržus, sustabdymo išvengė. Persekiojamas policijos pareigūnų, važiavusių tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais, nesustojo. Viršydamas leistiną greitį, nerodydamas įspėjamųjų signalų bei kitaip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo iki (duomenys neskelbtini), kur nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų pasislėpė. Šiais savo veiksmais G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 7, 8, 9, 17, 28, 33, 88, 133, 191 punktų reikalavimus.
G. V. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad jis automobilio pažeidimo padarymo metu nevairavo ir kelių eismo taisyklių nepažeidė. Automobilį jis buvo perdavęs naudotis J. P., kuris prisipažino, kad važiavo su A. P. bei V. K.. Paaiškino, kad nestojo ir pabėgo, nes manė jog tai nusikaltėliai, kadangi jie ir automobilis buvo be skiriamųjų ženklų.
Skunde teigiama, jog policijos pareigūnai buvo iš Alytaus, todėl jie negalėjo jo pažinti, jis jiems nebuvo parodytas atpažinti. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad A. P. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jam yra pateiktas įtarimas įvykdžius nusikalstamą veiką numatytą BK 199² str. 1 d., todėl jis norėdamas išvengti atsakomybės be pagrindo visą kaltę bando suversti jam, todėl liudijo melagingai ir administracinėje byloje. Tik surengus akistatą liudytojo parodymai pasikeistų. Be to teigia, kad nebuvo apklausta V. K.. A. P. aiškino, jog su jais kartu važiavo ir moteris, kuri patvirtintų, kas vairavo automobilį ir kaip pareigūnai stabdė automobilį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. V. apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK viršininkas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
G. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo turiniu, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino G. V. padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent G. V., būdamas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), šviesiu paros metu stabdomas policijos pareigūnų, vilkinčių specialią uniforminę aprangą ir mojančių skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties, rodančių policijos pareigūno pažymėjimus ir šaukiančių „stok, policija“, norėdamas išvengti sulaikymo, vairuojamo automobilio nesustabdė, bet padidinęs greitį, pavojingai vairuodamas ir keldamas grėsmę eismo saugumui bei stabdantiems pareigūnams, važiuodamas per pievą ir daržus, sustabdymo išvengė. Persekiojamas policijos pareigūnų, važiavusių tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais, nesustojo. Viršydamas leistiną greitį, nerodydamas įspėjamųjų signalų bei kitaip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiavo iki (duomenys neskelbtini), kur nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų pasislėpė.
Nors G. V. savo paaiškinime ir apklausiamas teisme teigė, kad automobilio jis nevairavo ir jo niekas nestabdė, o apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilį nagrinėjamo įvykio metu vairavo J. P., tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia policijos pareigūnų T. P., V. P., G. L., J. M., liudytojo A. P. paaiškinimai, kurie papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir atitinka rašytinę administracinės bylos medžiagą. Šiuos liudytojų paaiškinimus išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, sujungė juos į nuoseklią grandinę, išsamiai aprašė įvykio seką ir padarė pagrįstą išvadą, jog G. V. kaltė įrodyta, o aukštesnysis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir liudytojų paaiškinimų nekartoja. G. V. paaiškinime (b. l. 15) nurodė, kad nežino, kur įvykio metu buvo jo automobilis, kas juo naudojosi negali pasakyti. Apklausiamas teismo posėdyje taip pat nenurodė, kad jo automobilį vairavo kažkas kitas, todėl apeliaciniame skunde iškelta versija, kad automobilį vairavo J. P. vertinama kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinio skundo prašymas grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo grindžiamas ne tik būtinumu apklausti J. P., bet ir V. K., bei surengti akistatą tarp G. V. ir liudytojo A. P.. Aukštesniojo teismo vertinimu pagrindo manyti, jog atlikus šiuos papildomus veiksmus paaiškėtų kokios nors kitos aplinkybės galinčios pakeisti teismo sprendimą, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, jog apeliantas pirmame teismo posėdyje dalyvavo, pats prašymų nei papildomai apklausti jo seserį, nei surengti akistatą neišreiškė, nors teisėjas išaiškino G. V. apie galimybę pateikti prašymus raštu, nurodyti asmenų, kuriuos prašo iškviesti į posėdį sąrašą, tačiau apeliantas posėdyje prašė apklausti tik liudytoją A. P.. Teisėjui nusprendus šį prašymą tenkinti ir į sekantį posėdį kviesti ne tik liudytoją A. P., bet ir policijos pareigūnus, apeliantas žinodamas apie posėdžio laiką ir vietą, nebeatvyko į posėdį, ir nepasinaudojo galimybe užduoti klausimus liudytojams bei teikti papildomus prašymus. Pažymima, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-32-2013). Nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų pakako išvadai, jog G. V. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, todėl papildomai rengti akistatą su liudytoju A. P., kuris jau apklaustas, bei kviesti pažeidėjo seserį, kuri kaip nurodė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepime, po įvykio šioje administracinio teisės pažeidimo byloje atsisakė duoti paaiškinimus, nebuvo būtinybės.
Pažeidėjo subjektyvus vertinimas, kad policijos pareigūnai negalėjo jo pažinti, nes nebuvo atliktas parodymas atpažinti, paneigtas policijos pareigūnų aiškiais, nedviprasmiškais paaiškinimais, jog policijos pareigūnai turėjo informaciją, kad G. V. turi vežti kontrabandines cigaretes, todėl surengė pasalą. Pareigūnas J. M. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad G. V. pažinojo, jis jam buvo žinomas, kaip asmuo vežiojantis cigaretes ir patvirtino jį matęs. Taip pat patvirtino ir pareigūnas V. P., nurodęs, kad G. V. buvo matęs anksčiau, ir matė, jog vairavo automobilį būtent jis. Pareigūnas T. P. taip pat patvirtino, kad G. V. matė vairuojant automobilį, kai jis pravažiavo pro pat jį, kad buvo šviesu, tai yra dienos metas, jis gerai matė G. V.. Apygardos teismui nekyla jokių abejonių, jog įvykio dieną automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V..
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimą nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.