Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-150, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. nuteistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant G. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė G. Č. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi į G. Č. paskirtą bausmę įskaitytas jo sulaikymo laikas Lenkijos Respublikoje pagal Europos arešto orderį nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2017 m. kovo 9 d.

Bausmės pradžia - 2017 m. vasario 25 d. Bausmės pabaiga - 2019 m. gegužės 23 d.

1/3 paskirtos bausmės dalį atliks 2017 m. lapkričio 23 d.

Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 21 d. - 1 metai 8 mėnesiai 2 dienos.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus pataisos namuose, 2017 m. rugsėjo 21 d. protokolu Nr. 58-29 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-150 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam G. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad, atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 60 balų, savo kaltės nepripažinimą dėl padaryto nusikaltimo, būdingą nusikaltimams modelį, sunkėjančius nusikaltimus, į gyvenimo stilių bei draugus laisvėje – nusikaltimą padarė su bendrininku, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, gali pasiduoti kriminalinei įtakai, į emocinės gerovės problemas – menką atsparumą stresui ir emocijų valdymo įgūdžių stoką, į mąstymą ir elgesį – tarpasmeninius įgūdžius, žemą toleranciją frustracijai, impulsyvumą, agresyvų elgesį, įžvalgas apie problemas ir jų sprendimo įgūdžių stoką, nuostatas - linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, į elgesį bausmės atlikimo metu – 2 kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, 2 kartus baustas, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą, bei į kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. Č. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Č. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. BVK 157 str. 3 d. numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

G. Č. nuteistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 159 str. ir 180 str. 2 d. galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliks 2016 m. lapkričio 23 d.

Nuteistojo G. Č. prašymas paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos Komisijai buvo pateiktas sutinkant su intensyvia priežiūra, ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs 1/3 jam paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau atlikus daugiau nei keturis mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taigi, prašymas paduotas tinkamai pagal BVK 157 straipsnyje numatytus terminus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 157 str. nuostatų, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis turi galiojančią nuobaudą ir yra neskatintas.

Pabrėžtina, kad sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 str. kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

G. Č. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis dalyvavo elgesio pataisos programose: „naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, lanko psichologines konsultacijas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito spaudą. Nuteistasis turi 10 klasių išsilavinimą, turi mėsininko, šaltkalvio, automechaniko specialybes. Pirmą kartą įsidarbino 17 metų, paprastai, būdamas laisvėje, dirbdavo. Yra dirbęs užsienyje. Iki šios laisvės atėmimo bausmės dirbo mėsininku, darbo stažas – apie 7 metai. Bausmės atlikimo metu yra pareiškęs norą įsidarbinti, po lygtinio paleidimo planuoja ieškoti mėsininko darbo. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, planuoja gyventi sugyventinės nuosavame bute, kurį, nuteistojo teigimu, jie kartu įsigijo ir kur jis gyveno iki šio laisvės atėmimo. Bausmės atlikimo metu bendrauja su šeima ir draugais, pagal galimybes susitinka su sugyventine ir vaikais trumpalaikių pasimatymų metu. Nėra linkęs atsiskirti, mėgsta leisti laiką draugų ar pažįstamų kompanijoje, turi jį palaikančių draugų. Teigia, kad narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja, tačiau juo nepiktnaudžiauja. Nėra duomenų apie asmens psichoaktyvių medžiagų vartojimą laisvėje ar bausmės atlikimo metu, jo nusikalstamas elgesys su alkoholio ar narkotikų vartojimu nesusijęs. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja G. Č., tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra įvardijamos ir jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės: asmuo kas kiek laiko užsiima veikla, kuri skatina nusikalstamą elgesį, pastarąjį nusikaltimą padarė su bendrininku, kurį pats įtraukė į nusikalstamą veiką, gali pasiduoti kriminalinei įtakai. G. Č., vertindamas save, stokoja įžvalgos apie savo emocijas, pykčio ir agresyvaus elgesio pavojingumą sau ir kitiems, sunkiai įveikia kliūtis ir stresą, stokoja savikontrolės. Pastebimos suicidinės mintys, tendencijos, yra bandęs nusižudyti, pataisos įstaigoje badavo. Taip pat pastebima, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai stokoja brandumo, asmuo yra netolerantiškas frustracijai, jam būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys, asmuo taip pat stokoja įžvalgos apie problemas ir jų sprendimus. Nors asmuo supranta poreikį laikytis apribojimų pataisos įstaigoje, tačiau ne visada tai pavyksta. Šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, su kurios skyrimu nesutinka, neskatintas.

Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. G. Č. anksčiau buvo teistas iš viso 5 kartus, trys paskutiniai teistumai neišnykę, visi nusikaltimai turtinio pobūdžio, nusikaltimai sunkėjantys. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. – plėšimą, panaudojant peilį, bei už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 159 str. už tai, kad į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką. Iš G. Č. teistumų istorijos matyti, kad jam anksčiau tris kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad G. Č., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, bei ankstesnių teistumų, už kuriuos jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje padarė naują sunkų nusikaltimą, į kurį įtraukė ir nepilnametį asmenį. Nors G. Č. atžvilgiu jau buvo taikyta probacija atidedant jam bausmės vykdymą ir jos sąlygų jis nepažeidė, tačiau pažymėtina, kad tai nebuvo veiksminga asmens pataisymo priemonė, nes jis vėliau vėl darė nusikaltimus. Darytina išvada, kad švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad G. Č. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendyje teismas, skirdamas G. Č. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo G. Č. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir į jo šeimyninę padėtį, ir jam skyrė mažesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu G. Č. dar yra neatlikęs santykinai didelės dalies paskirtos bausmės – daugiau nei pusantrų metų iš paskirtų 2 metų 3 mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nubaustas. Šiuo atveju faktas, kad G. Č. nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir socialinio tyrimo išvadoje įvardintas jo savikritiškumo stokojimas bei linkimas pateisinti savo nusikalstamą elgesį, sudaro pagrindą abejoti nuteistojo nuoširdumu teisingai vertinti savo poelgius ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, išanalizavęs visas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vieninga nuomone, kad G. Č. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 59-150 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo G. Č. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,

nutaria:

G. Č. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-150 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.