Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-03-29 · Byla Nr. A2.6.-406-760/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
A2.6.-406-760/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Pažeidėjas
S. R.
Nukentėjusysis
E. G.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-406-760/2016Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00301-2016-0
Registro Nr. ROIK: 16055431908
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.; 2.14.3. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 29 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Gitanai Gečienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. R., nukentėjusiajam E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis S. R. transporto paslaugų įmonėje, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 29 d. 22 val. 28 min. Pramonės g. 5O, Tauragės m., S. R. vairavo vilkiką Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą S. R. transporto paslaugų įmonės vardu, su priekaba Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo tarp stovėjusio automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio E. G., ir pradėdamas važiuoti į priekį susukęs vairą į kairę su priekabos galiniu dešiniu kampu kliudė stovėjusį automobilį ir jį apgadino, padarydamas automobilio savininkui žalą. Tokiais veiksmais S. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

S. R. kaltę pripažino iš dalies, neigė, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nurodė, kad kol nepamatė vaizdo įrašo nebuvo įsitikinęs, kad jis apgadino automobilį Renault Scenic. Parodė, kad 2016 m. sausio 29 d. vakare, tamsiu paros metu, jo įmonei priklausančiu vilkiku Scania (duomenys neskelbtini) su priekaba atvažiavo į įmonę Tauroplastas. Sustojo prie šlagbaumo ir norėjo įvažiuoti į teritoriją, tačiau jam pasakė, kad atvažiavo ne prie tų vartų. Norėdamas išvažiuoti, važiavo atbuline eiga, į priekį, po to sustojo, išlipo pasižiūrėti, ar galės apsisukti. Kad būtų į ką nors atsitrenkęs, nejuto. Pamatė stovintį apgadintą automobilį su nukritusiu bamperiu. Apsižiūrėjo savo automobilį, priekabą, jokių įbrėžimų neaptiko. Būdamas įsitikinęs, kad ne jis apgadino automobilį, nuvažiavo į įmonės Tauraplastas teritoriją pro kitus vartus. Pranešė įmonės Tauraplastas darbuotojams, kad kieme stovi automobilis nukritusiu bamperiu. Paklausė kito krovininio automobilio vairuotojo, ar ne jis apgadino automobilį, pastarasis pasakė, kad jis ten nevažiavo. Po to atėjo automobilio savininkas, iškvietė policijos pareigūnus, kurie įvykio vietoje nufotografavo nukentėjusiojo ir jo transporto priemones. Pareigūnai ant jo automobilio jokių apgadinimų taip pat nepastebėjo. Vasario 19 d. policijos pareigūnas parodė jam vaizdo įrašą, iš kurio suprato, kad jis apgadino nukentėjusiojo automobilį ir dėl to gailisi. Įvykio dieną buvo blaivus, visus reikiamus dokumentus turėjo, todėl jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be S. R. prisipažinimo, jo kaltė pagal ATPK 127 str. 2 d. įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2016 m. sausio 29 d. apie 17 val. 40 min. automobiliu Renault Scenic atvyko į darbą naktinėje pamainoje UAB „Tauraplastas“. Pakuotojas jam pranešė, kad apgadintas jo automobilis. Įvykio vietoje pamatė apgadintą savo automobilį – buvo nuplėštas priekinis buferis, sudaužytos lempos, sugadintas radiatorius. Pamatė sunkvežimio vėžes, todėl įmonės teritorijoje buvusiam vilkiko vairuotojui S. R. pasakė, kad jis apgadino jo automobilį, tačiau pastarasis neigė. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykę pareigūnai aiškinosi aplinkybes, apžiūrėjo automobilius, fotografavo. Ant sunkvežimio nerado apgadinimų, jo automobilio dažų žymių. Aikštelė buvo filmuojama, tačiau nakties metu įmonės direktorius dėl vaizdo įrašo peržiūrėjimo nebuvo kviečiamas. Sekančią dieną įrašą perdavė pareigūnams. Dėl automobilio sugadinimo draudimas jam atlygino žalą, todėl pretenzijų S. R. nereiškia.

Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad įvykio vieta yra Pramonės g. 5O, Tauragės m., esančioje įmonės UAB „Tauraplastas“ stovėjimo aikštelėje, buvo rastas automobilis Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios apgadinta priekinė dalis (b. l. 4). Iš fotonuotraukų, transporto priemonės techninės apžiūros akto nustatyta, kad automobiliui Renault Scenic sulaužytas priekinis bamperis, priekinės kairė ir dešinė lempos, priekinio radiatoriaus grotelės, sulaužyti abu priekiniai rūko žibintai, jų grotelės, aušinimo radiatorius (b. l. 6, 8-11, 31). Iš policijos pareigūno R.Benėtos tarnybinio pranešimo (b. l. 3), fotonuotraukų nustatyta, kad ant S. R. vairuoto vilkiko Scania (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nerasta (b. l. 3, 8-11). Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad vilkikas važiavo pro stovinčius automobilius atbuline eiga ir priekiu (b. l. 31).

Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad S. R. 2016 m. sausio 29 d. 22 val. 28 min. Pramonės g. 5O, Tauragės m., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas vilkiką Scania (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. S. R. prisipažino sukėlęs eismo įvykį. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, vaizdo įrašas. S. R. veika dėl šios veikos kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d.

Skiriant nuobaudą S. R. už minėtą pažeidimą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažįsta, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jam pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, tai yra – 40 Eurų.

S. R. taip pat buvo kaltinamas įvykdęs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d, tai yra tuo, kad 2016 m. sausio 29 d. 22 val. 28 min. Pramonės g. 5O, Tauragės m., pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo yra susijęs apie tai nepranešęs policijai, neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos, nenusibraižęs eismo įvykio schemos.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad S. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šios įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad 2016 m. sausio 29 d. apie 22 val. 28 min. Pramonės g. 5O, Tauragės m., S. R. vairuodamas vilkiką Scania (duomenys neskelbtini) su priekaba Schmitz, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas E. G. priklausantis automobilis. Remiantis minėtu KET 222 punktu, S. R. privalėjo apie įvykį pranešti nukentėjusiajam, o jo nesant policijai, tačiau jis iš įvykio vietos išvažiavo.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad S. R. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. S. R. teisme teigė nesupratęs, jog būtent jis apgadino nukentėjusiojo E. G. automobilį ir padarė jam turtinės žalos, nes ant jo vairuojamos transporto priemonės jokių apgadinimų nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais S. R. parodymais, nes byloje nėra juos paneigiančių įrodymų. Nustatyta, kad S. R. vairavo didelių gabaritų vilkiką su priekaba. Vaizdo įrašas įrodo, kad S. R. vairuojamas vilkikas pro stovinčius automobilius važiavo atbuline eiga, po to pavažiavo į priekį, tačiau nesimato, kad prasilenkiant jo vairuojama transporto priemonė būtų stipriai sujudėjusi, kas paneigtų jo parodymus, kad susidūrimo nepajuto. Vaizdo įrašas patvirtina, kad S. R. išlipo iš vilkiko ir nuėjo už jo galo, kas įrodo, kad jis tikrino, ar ant jo vairuojamos transporto priemonės nėra apgadinimų. Iš policijos pareigūno R.Benėtos tarnybinio pranešimo, E. G. parodymų nustatyta, kad iš karto po įvykio apžiūrėjus S. R. vairuojamą vilkiką ant jo jokių apgadinimų ar nukentėjusiojo automobilio dažų pėdsakų nerasta. Iš karto po įvykio ir policijos pareigūnai nebuvo įsitikinę, kad būtent S. R. vairuojamas vilkikas apgadino nukentėjusiojo automobilį. Ši aplinkybė paaiškėjo peržiūrėjus vaizdo įrašą, po ko ir S. R. pripažino sukėlęs eismo įvykį. Nustatyta, kad S. R. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, jis turėjo visus būtinus dokumentus. Po įvykio jis neišvyko iš UAB „Tauraplastas“ teritorijos, tik pavažiavo į kitą jam nurodytą vietą kroviniui pasikrauti. Šios aplinkybės įrodo, kad S. R. išvažiuodamas iš įvykio vietos neturėjo tikslo paslėpti eismo įvykio pėdsakus, apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Nustatyta, kad jis iš įvykio vietos išvažiavo būdamas įsitikinęs, kad ne jo vairuojamas vilkikas apgadino nukentėjusiojo automobilį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju S. R. elgesyje nenustatyta tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos teisena jo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu S. R., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, nesant S. R. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16055431908.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Bajorinienė