- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- A15.-275-971/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Aušrai Anglickienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. 2019-04-09 apie 17 val. 20 min. Telšių r., kelio Telšiai – Varniai – Laukuva 15,50 km, vairavo transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisės vairuoti nėra įgijęs bei būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (1,33 prom.) neblaivumas. Šiais savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
G. S. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, maždaug prieš mėnesį, jam buvo laisva diena, ilsėjosi, ryte žvejojo, taip pat išgėrinėjo. Į vakaro pusę, jam būnant namuose atėjo A. K. ir V. B. Jie ieškojo jo darbdavio P. L. ketindami prašyti darbo, tačiau ūkininko nerado. Tada jis paklausė, gal kuris iš jų turi teises ir gali pavežti iki prekybos centro Telšiuose. A. K. patvirtino turįs teises ir sutiko pavežti. Nuvyko į prekybos centrą, apsipirko, grįždami pirmiausia namo parvežė V. B. ir toliau važiavo link jo namų, bet ėmė barškėti variklis ir automobilis užgeso. Kadangi jis nieko aplink nepažįsta, liko prie automobilio, o A. K. išėjo ieškoti pagalbos, kas galėtų partempti automobilį. Jam laukiant prie automobilio privažiavo nepažįstamas asmuo, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Negali paaiškinti, kodėl pareigūnams net keletą kartų nurodė skirtingus asmenis vairavusius automobilį, matyt dėl to, kad buvo girtas. Įvykio vietoje buvo sustojęs ir jo darbdavys. Vakare buvo atėjęs A. K., jam papasakojus apie įvykius su policija, šis žadėjo vykti į policiją „prasipūsti“ (nusistatyti blaivumą). Paaiškino, kad automobilis Audi A6 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi moka didesnę įmokų dalį nei jo sugyventinė, automobilio valdytoju nurodytas jis.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Aušra Anglickienė teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą ir prašė G. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalį. Nurodė, kad nors G. S. neigia vairavęs neblaivus, tačiau tokie jo teiginiai atmestini, bylos duomenys, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, rodo, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Jo kaltę patvirtina ir tai, kad įvykio vietoje jis net keletą kartų keitė parodymus, negalėjo tiksliai įvardinti, kas vairavo, be to, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė jau antrą kartą.
Turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė pateikė prašymą teismui ir nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S. buvo sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė teisę G. S. už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su galimybe šią transporto priemonę įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o sutartimi G. S. buvo įsipareigojęs nenaudoti automobilio neteisėtiems veiksmams atlikti, prašė minėtos transporto priemonės nekonfiskuoti.
Į teismo posėdį neatvyko turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininko atstovas, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas Artūras Sobutas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė, kad dirbo su kolega E. Budriu. Gavo pranešimą, kad komisariato viršininkas pranešė, kad galimai girtas vairuotojas vairavo transporto priemonę. Nuvykę į nurodytą vietą kelyje Telšiai – Varniai, už Vembūtų k. pastebėjo važiuojamojoje kelio dalyje stovintį automobilį ir šalia jo stovintį G. S. Automobilio durelės buvo atidarytos. Asmeniui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jis neigė vairavęs. Paklausus, kas vairavo, teigė, kad bendradarbis ukrainietis A., kad šis asmuo išėjo pagalbos, o jis liko prie automobilio. Tada pro įvykio vietą važiuodamas sustojo G. S. darbdavys. Šis patvirtino, kad tiek G. S., tiek A. dirba jo ūkyje, taip pat patvirtino, kad A. visą tą dieną dirbo ir iš darbo vietos nebuvo išvažiavęs. Darbdavys P. L. atvežė A. bei nurodė, kad G. S. yra linkęs važinėti neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. P. L. vertėjaujant, A. patvirtino, kad visą dieną dirbo ir transporto priemonės nevairavo. Visą tą laiką G. S. buvo susinervinęs, suirzęs, liepė A. sakyti, kad vairavo. Po kurio laiko G. S. ėmė aiškinti, kad vairavo kitas asmuo, kurio vardo neprisimena. Įvykio vietoje kolega pakėlė mašinos dangtį, variklis buvo dar šiltas, nors asmuo teigė, kad transporto priemonė sugedo prieš maždaug dvi valandas. Jis patikrino degalų lygį, jie buvo išbėgę, mano, kad dėl prakirsto karterio. Automobilio degimas degė, G. S. aiškino, kad bandė užkurti automobilį, bet šis neužsivedė. G. S. taip pat minėjo, kad ryte žvejojo, vėliau grįžo namo, kur susitiko A. K. ir V. B.
Liudytojas Evaldas Budrys, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad komisariato viršininkas R. Rudminas vykdamas namo kelyje Telšiai – Varniai – Laukuva, už Vembūtų kaimo sankryžos pastebėjo automobilį ir šalia išlipusį G. S., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Piliečiui buvo nustatytas girtumas, bet jis neigė vairavęs, sakė, kad vairavo bendradarbis, kuris maždaug prieš dvi valandas išėjo pagalbos. Patikrinęs nustatė, kad automobilio variklis dar karštas. Pro šalį važiuodamas sustojo G. S. darbdavys P. L., kuris paaiškino, kad G. S. nurodytas bendradarbis visą dieną dirbo. P. L. atvežė Ukrainos pilietį A., kuris patvirtino, kad visą dieną buvo darbe, su G. S. nebuvo susitikęs ir automobilio nevairavo. Tada G. S. ėmė teigti, kad vairavo kitas draugas, asmuo keitė parodymus, vis kalbėjo „kas čia dar galėjo vairuoti“. Asmens darbdavys nurodė, kad G. S. mėgsta vairuoti išgėręs.
Liudytojas P. L. parodė, kad ūkininkauja, o G. S. dirba ir gyvena pas jį. Įvykio dieną, tikslios datos nepamena, važiavo keliu ir pamatė mojuojantį G. S., taip pat matė policijos pareigūnus. G. S. paprašė padėti, t. y. nutempti automobilį. Pati mašina jau važiuoti negalėjo, tepalai buvo išbėgę. Sutiko, pasiėmė pas jį dirbantį ukrainietį A., bet grįžus policijos pareigūnai mašinos nutempti nebeleido. Tą dieną G. S. nedirbo, o A. dirbo visą dieną. Kadangi skubėjo, įvykio vietoje nesiklausė, ką su G. S. kalba policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai klausinėjo A., ar jis vairavo automobilį, šis patvirtino nevairavęs. Šiuo metu A. yra išvykęs iš Lietuvos, nežino, ar šis dar grįš, nes baigėsi jo vizos galiojimo laikas.
Liudytojas V. B. parodė, kad anksčiau su G. S. dirbo statybose. Tą dieną su A. K. ėjo pas P. L. prašyti darbo. Sutiktas G. S. paklausė, gal turi teises ir prašė pavežti iki parduotuvės Telšiuose. A. K. sutiko. Jis važiavo kartu. G. S. apsipirko, tada parvežė jį namo, o A. K. su G. S. išvažiavo į savo namus. Iš kalbų kaime žino, kad policijos pareigūnai pagavo G. S. dėl vairavimo išgėrus.
Liudytojas Remigijus Rudminas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, parodė, kad važiavo keliu Telšiai – Varniai, tiksliai negali nurodyti, kuriame kelio kilometre, pastebėjo priekyje važiuojantį, lėtėjantį, keistai vinguriuojantį automobilį, kuris trukdė eismą iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Tada tas automobilis sustojo važiuojamojoje kelio dalyje. Lenkdamas minėtą automobilį pastebėjo, kaip iš jo išlipo G. S. Stebėdamas automobilį pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip išlipęs asmuo šlapinasi ant kelio. Toks asmens elgesys jam sukėlė įtarimų, kad vairuotojas girtas, todėl apsisuko ir grįžo prie minėto automobilio, iškvietė policijos pareigūnus. Asmens paklausus, kas vairavo, pilietis iš pradžių minėjo vieną asmenį, paskui nurodė, kad vairavo ukrainietis, ginčijosi. Kai asmeniui pasakė, kad matė, kaip jis vairavo, G. S. bandė bėgti, todėl jį sulaikė. Atvykusiems policijos pareigūnams perdavė minėtą asmenį, nurodė, ką šis jam pasakojo ir išvyko.
Liudytojas A. K. parodė, kad gyvena netoli P. L. ūkio, žino, kad G. S. dirba pas minėtą ūkininką. Tą dieną, tikslios datos nepamena, balandžio mėnesį, su V. B. atėjo pas P. L. norėdamas įsidarbinti, bet jo namuose nerado. Tada G. S. paklausė, kas turi teises ir galėtų pavežti iki parduotuvės. Jis pasakė turintis teises ir sutiko pavežti. Grįždami iš Telšių užvežė namo V. B. ir važiavo toliau namo. Vežant V. B. pramušė karterį į akmenį. Važiuoti tapo neįmanoma, nes net važiuojant žemiausia pavara, nebuvo traukos. Tada su G. S. apsipyko, nes šis buvo girtas ir susinervinęs bei teigė, kad mašina sugedo dėl jo kaltės. Neturėjo, kam paskambinti, todėl išėjo pėsčiomis į Vembūtų k. ieškoti, kas galėtų partempti automobilį. Eiti reikėjo apie 5 kilometrus. Neradęs, kas padėtų, išėjo namo, bet namuose pagalvojo, kad negali G. S. palikti vieno ir girto, todėl su draugu nuvažiavo iki tos vietos, kur sugedo automobilis, bet nieko nerado. Tada nuvažiavo pas G. S. į namus. Ten G. S. jam papasakojo apie policiją ir kad automobilį nutempė. Paskui nuvyko į ligoninę, policiją norėdamas pasitikrinti girtumą, bet jam buvo pasakyta, kad tokia paslauga neteikiama. Policijoje apie tai, kad vairavo G. S. automobilį nepranešė, tiesiog apie tai nepagalvojo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. nesutinka, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, ginčija vairavimo faktą, teigia, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris automobiliui sugedus nuėjo pakviesti pagalbos.
Iš teismo posėdyje liudytojo R. Rudmino duotų parodymų nustatyta, kad R. Rudminas važiuodamas keliu Telšiai – Varniai – Laukuva pastebėjo keistai manevruojantį, lėtėjantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui sustojus važiuojamojoje kelio dalyje iš jo išlipo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S., kuris išlipęs iš automobilio ėmė šlapintis ant kelio ir taip sukėlė įtarimą, kad automobilį galimai vairavo girtas asmuo, dėl ko R. Rudminas grįžo prie stovinčio automobilio bei iškvietė policijos pareigūnus. Teismo posėdžio metu G. S., liudytojai R. Rudminas, A. K., A. Sobutas, E. Budrys patvirtino, kad automobiliui galimai buvo pramuštas karteris ir iš jo išbėgo tepalas. Liudytojas A. K. paaiškino, kad nebegalėjo važiuoti, nes važiuojant žemiausia pavara, nebuvo traukos. Iš byloje esančių nuotraukų iš įvykio vietos matyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje stovi automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matosi, kad nuo automobilio galo ant kelio yra išbėgusi tamsaus skysčio dėmė, ties automobilio viduriu kairėje pusėje ant kelio dangos matosi kitos spalvos dėmė (b. l. 10-11). Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ant kelio dangos matoma tamsi pailga dėme galimai yra iš mašinos išbėgęs tepalas, o kita dėme, esanti šalia automobilio – šlapimas. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 4-6), teisme liudijusių policijos pareigūnų, P. L. parodymų nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą bei aiškinantis pažeidimo aplinkybes G. S. nervinosi, buvo akivaizdžiai susierzinęs bei negalėjo tiksliai nurodyti vairuotojo vardo, jo gyvenamosios vietos, keletą kartų keitė versijas, kas vairavo automobilį: iš pradžių minėjo, kad automobilį vairavo bendradarbis A. iš Ukrainos, tačiau jo darbdaviui P. L. ir pačiam A. paneigus šią versiją įvykio vietoje, jis pradėjo teigti, kad vairavo kitas asmuo M., vėliau dar kitas asmuo, kurio vardo nurodyti jau nebegalėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl įvykio metu negalėjo nurodyti vairuotojo, teigė, kad buvo girtas. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius teismas vertina kritiškai. Alkotesteriu nustatyta, kad įvykio vietoje G. S. buvo neblaivus: 2019-04-09 17 val. 48 min. jam nustatytas 1,33 prom. girtumas (b. l. 7). Taigi įvykio metu G. S. nustatytas gana nedidelis girtumo laipsnis, kaip paliudijo policijos pareigūnas A. Sobutas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiminė, kad ryte žvejojo, vėliau grįžo namo, tačiau negalėjo prisiminti vairuotojo vardo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad G. S. melavo policijos pareigūnams, kad neprisimena vairuotojo vardo. Pareigūnai A. Sobutas, E. Budrys parodė, kad įvykio vietoje degė automobilio degimas, taip pat buvo patikrintas G. S. automobilio variklis, nustatyta, kad jis buvo šiltas, nors asmuo teigė, kad automobilis sugedo seniai, maždaug prieš 2 valandas, įvykio vietoje jis buvo vienas. Be to, liudytojas R. Rudminas paliudijo, kad G. S. sužinojęs, kad liudytojas matė jį vairuojantį, bandė bėgti, bet buvo sulaikytas.
Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai Artūras Sobutas ir Evaldas Budrys patvirtino pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, abu pareigūnai ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. Rudminas nuosekliai ir analogiškai nurodė įvykio aplinkybes, jų parodymai sutampa bei iš esmės atitinka aplinkybes, nurodytas rašytiniuose bylos dokumentuose, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir teismo posėdyje policijos pareigūnų duotais parodymais, nes jų paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi. Teismo posėdyje apklausti minėti policijos pareigūnai analogiškai nurodė tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 4-6). Pažymėtina, kad G. S. įvykį pastebėjusio R. Rudmino nepažinojo, pats teismo posėdžio metu nurodė, kad prie jo sustojo nepažįstamas asmuo, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Taigi byloje nėra duomenų, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, policijos pareigūnai buvo šališki, neobjektyvūs, tendencingi ir suinteresuoti bylos baigtimi, bei turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti G. S. padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, statutinės tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jie prisiekia laikytis. Atsižvelgiant į išdėstytą, netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, pareigūnų parodymai patvirtintina kitus byloje surinktus duomenis, todėl pareigūnų parodymai vertintini kaip patikimi ir teismas jais remiasi.
G. S. versiją, kad jis automobilio nevairavo, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. K. ir V. B. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai yra G. S. kaimynai, buvęs bendradarbis, todėl jų parodymai vertintini kritiškai kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymai. Pažymėtina, kad A. K. teigė vairavęs automobilį iki tol, kol šis sugedo ir vėliau išėjo ieškoti, kas galėtų jį partempti, taip pat nurodė, kad iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sužinojęs, kad policijos pareigūnai G. S. surašė protokolą dėl vairavimo neblaiviam bei nutempė automobilį, kreipėsi į ligoninę bei policiją norėdamas nusistatyti girtumą, tačiau jam buvo atsakyta, jog tokia paslauga neteikiama. Nuvykęs į policijos komisariatą jis nenurodė, kad vairavo G. S. automobilį. Šiuos liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai. A. K., žinodamas, kad G. S. įtariamas padaręs vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, bei jam gresia administracinė atsakomybė bei automobilio konfiskavimas, per laikotarpį nuo administracinio nusižengimo padarymo (2019-04-09) iki teismo posėdžio (2019-06-17) dėl įvykio į policijos pareigūnus nesikreipė bei nesiekė padėti išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes. Toks jo elgesys nesuderinamas su atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens. Atsižvelgiant į išdėstytą, minėtų liudytojų parodymai teismui kelia pagrįstų abejonių, kad liudytojai, nors ir būdami prisiekę, teisme galimai iškraipė tiesą siekdami palankaus teismo sprendimo G. S. atžvilgiu.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes ištirtų įrodymų visumos kontekste, darytina išvada, jog G. S. versija, kad ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje esančiais duomenimis, kaip aiškiai neatitinkanti tikrovės, ir vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Vien tai, jog G. S. teismo posėdžių metu nuosekliai laikėsi savo versijos, jog yra nekaltas dėl vairavimo neblaiviam, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Be to, G. S. bandymas bėgti iš įvykio vietos ištirtų įrodymų visumos kontekste rodo, kad asmuo suvokė, jog padarė administracinį nusižengimą bei siekė išvengti administracinės atsakomybės.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. veiksmai visiškai atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi jis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai teisės vairuoti nėra įgijęs.
G. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir už vairavimą neblaiviam (b. l. 12-16), savo elgesio kritiškai nevertina, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, G. S. už padarytą nusižengimą skirtina vidutinio dydžio bauda, numatyta ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, todėl jis galėtų būti konfiskuojamas. Tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9, 18-24). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo, kad G. S. vairuos neblaivus, be to, transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi G. S. buvo įsipareigojęs nenaudoti transporto priemonės neteisėtiems veiksmams atlikti, nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų atvejų, transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 637, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pvz., Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtinai nurodant ROIK numerį 19099681397. Taip pat išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Transporto priemonę – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitam teisėtam valdytojui.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.