Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Penktas šansas“, ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti deklaruotos atsakovo gyvenamosios vietos adresu, pristatančiam asmeniui palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ar prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. J. įmonei ir nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės savininkas V. J. turėjo perduoti bankroto administratorei MB „Penktas šansas“ visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą (b. l. 7-8). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 23 d. (b. l. 9). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad įmonės vadovas V. J. per teismo nustatytą terminą ir jam pasibaigus neįvykdė pareigos perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi V. J. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudaro 14894,72 Eur. Taip pat šia nutartimi ieškovei pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnyje, 32 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus (b. l. 13-14). Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d. (b. l. 15).

Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir žinodamas, jog įmonė yra nemokumo būsenoje, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovas neperdavė įmonės turto bankroto administratoriui, todėl nėra galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų bei padengti administravimo išlaidų. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, skolos kreditoriams būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo atsiskaityti su kreditoriais.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 14894,72 Eur padarytos žalos. Ieškinys dalyje dėl 68,56 Eur priteisimo atmestinas, kadangi ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14963,28 Eur, tačiau nepagrindžia kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu remdamasi prašo priteisti šią sumą iš atsakovo. Be to, nenurodo ir kito solidaraus skolininko. Papildomai teismas pažymi, jog ieškinyje bei ieškinio rezoliucinės dalies 4 pastraipoje minima 14894,72 Eur suma, taigi nėra aišku kodėl šio ieškinio rezoliucinės dalies 1 pastraipoje ieškovė reikalavimo sumą nurodo 14963,28 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dalyje dėl 68,56 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 447 Eur, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,70 Eur (CPK 96 straipsnis).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nespręstinas, kadangi 2018-02-21 d. teisme gauti duomenys iš VĮ Registrų centro apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro bei jos nustojo galioti (CPK 150 straipsnio 3 dalis, CPK 147 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 894,72 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 72 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankroto administratorės MB „Penktas šansas“, įmonės kodas 304099424 , naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 447 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio bei 6,70 Eur (šešis eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.