Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi (DUOMENYS NESKELBTINI)gynėjos advokatės Natalijos Boiko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. spalio 5 d. nutartimis asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje buvo pratęstas.

3. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, terminas pratęstas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas pratęstas.

4. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, gydymas pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pratęstas.

6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi VšĮ Lazdynų poliklinikos teikimas tenkintas ir asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, sprendžia, kad asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagrįstai pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo kita rūšimi pagrįstai rėmėsi VšĮ Lazdynų poliklinikos priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo aktu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo bei teismo posėdyje teikusios gydytojos psichiatrės A. L. paaiškinimais. Šiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pratęsus asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, būklės pokyčių nebuvo pastebėta. Pacientas reguliariai lankėsi Psichikos sveikatos centre, ateidavo vienas, tvarkingai ir laiku atvykdavo išsirašyti ir susileisti paskirtų vaistų. Lankė socialinio bendravimo grupę, o savo ligai nebuvo kritiškas. Kaip ir minėta, vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Nagrinėjamu atveju, asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, esmingų jo psichikos sveikatos būklės pokyčių nenustatyta.

11. Taip pat VšĮ Lazdynų poliklinikos pateiktame teikime nurodyta, kad asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, 2019-06-20 pažeidė paskirtą režimą ir neatvyko į tikslinę konsultaciją VšĮ Lazdynų poliklinikos Psichikos sveikatos centre, kurios metu turėjo būti suleisti medikamentai stabilizuojantys asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, diagnozuotą paranoidinę šizofreniją. Be to, teismo posėdyje gydytoja psichiatrė nurodė, jog asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nuo neatvykimo į konsultaciją, kuri buvo numatyta 2019-06-20, nevartoja vaistų, nesigydo ambulatoriškai. Byloje nustatyta, kad asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nuo 2019 m. birželio 18 d. išėjo iš namų ir jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška. Tačiau iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės pateiktos 2019 m. liepos 30 d. pažymos Nr. K6-7484 matyti, kad asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nuo 2019 m. liepos 25 d. yra gydomas ligoninėje ir šiuo metu dar nėra pasiektas stabilios būsenos pagerėjimas. Tai reiškia, kad paskirto ir taikyto gydymo nutraukimas pacientui, sergančiam paranoidinė šizofrenija, gali lemti būklės pablogėjimą, pasireiškimą ar suaktyvėjimą paciento simptomų, t. y., agresijos, nerimastingumo, įtampos, neadekvataus elgesio, galimų kliedesių ar haliucinacijų būdingų šiai ligai, o tai gali pasireikšti ūmia psichoze, socialiniu pavojingumu visuomenėje ir neprognozuojamu elgesiu.

12. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Aukščiau aptarti duomenys: VšĮ Lazdynų poliklinikos priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akte nurodyta, kad asmens diagnozuoto psichikos sutrikimo būklė nėra pakitusi; akcentuotas būtinumas asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nuolat vartoti vaistus, nurodant, jog ambulatorinis gydymas efektyvus tik kai žmogus lankosi reguliariai, asmens neatvykimas į konsultaciją, sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją pakeisti taikomą priemonę. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, padarė teisingą išvadą, jog jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pratęstą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tikslinga pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

13. Apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti (DUOMENYS NESKELBTINI)gynėjos advokatės Natalijos Boiko skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.